Kiekvienai porai ateina laikas susilaukti kūdikio. Gerai, jei atsisakius kontraceptikų arba kitų apsaugos priemonių, pavyksta pastoti. Deja, ne visoms poroms tai paprasta. Medikų nuomone, susirūpinti reikėtų, jei nepavyksta prisišaukti gandro per metus aktyvaus seksualinio gyvenimo, nenaudojant kontracepcijos. Nevaisingumas - aktuali ir vis didėjanti problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Lietuvoje kas penkta-šešta pora, ketinanti susilaukti vaikelio, susiduria su šia kliūtimi. Vis dėlto, nepaisant plataus masto, nevaisingumas lieka ta problemų, apie kurią viešumoje nutylima. Tuo tarpu nevaisingumo gydymo srities specialistai intensyviai gilina žinias ir kaupia patirtį, kad galėtų įkvėpti vilties ir efektyviai padėti įveikti problemą tokioms poroms.
Daugybė šeimų svajoja apie vaikus, ir patiria nusivylimus bandydami jų susilaukti. Palaikymas - vienas svarbiausių dalykų, todėl pačiai tai patyrus, norisi išsprogdinti visus mitus ir suteikti viltį trokštantiems vaikų. Todėl Elena pasirinko atvirai kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą, po kurio sėkmingai pastojo ir susilaukė dvynukių Elžbietos ir Liucijos.
„Graudinuosi, nes yra sunku kalbėti apie tokius sudėtingus dalykus, juk mes kalbame apie žmogaus gyvybę, žmonių likimą. Riba tarp gyvenimo ir mirties buvo praktiškai išsitrynusi ir tai man labai baisu… Gerai, kad tuo metu nesupratau, nes jeigu būčiau supratusi, ar, neduok Dieve, žinojusi, kas manęs laukia, nežinau, ar tai iš tiesų yra pakeliama“, - pasakojo žurnalo „L‘Officiel“ prodiuserė Elena Puidokaitė-Bruzgulienė, praeityje žinoma dainininkės Atlantos pseudonimu. Tai pirmas kartas, kai Elena kartu su vyru Tadu sutiko televizijai papasakoti ne tik apie dvynes, kurių susilaukė padedant medikams, koronavirusą, kuriuo moteris užsikrėtė iki nėštumo pabaigos likus vos daugiau nei mėnesiui ir komą, į kurią gydytojai panardino gelbėdami jos gyvybę.
Pagalbinio apvaisinimo istorija ir statistika
2000 m. „Vaisingumo klinika” (šiuo metu Medicija) pradėjo savo veiklą Vilniuje. 2012 m. sukanka 15 metų, kaip veikia „Vaisingumo centras”, vadovaujamas gyd. Per 15 veiklos metų centro specialistų dėka gimė daugiau nei 3000 vaikų. 2000 m. pirmą kartą atlikta mikromanipuliacinės IVF procedūros intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI), o per 10 metų atlikta 112 tokių procedūrų, iš jų 72 diagnostinės ir 40 gydomųjų. Diagnostiką, gydymą, o neretai ir gimdymą Lietuvoje renkasi vis daugiau pacientų iš užsienio.
Beje, pirmoji pasaulyje mergaitė po pagalbinio apvaisinimo irgi gimė Jungtinėje Karalystėje 1978 metais. Miglė jau trejus metus gyvena Londone, o dešimčia minučių vyresnė Agnė su tėvais - Lietuvoje. Abi - laimingos. Kaip ir jų tėvai. Tad kodėl mūsų šalyje apie pagalbinį apvaisinimą vis dar kalbama tyliai arba net įtariai? Kodėl šia procedūra pasinaudojusi dažna pora stengiasi tai nuslėpti net nuo giminių ar draugų?
Tėvų patirtys ir padėkos
„Vaisingumo klinika” (šiuo metu Medicija) sulaukė daugybės padėkų iš tėvų. Gydytojai Usonienei dėkojama už dvynukes. Gyd. Gražienės dėka turiu nuostabią dukrą. „Labai ačiū, kad jūs esate. Norime padėkoti visam Vaisingumo klinikos personalui, o ypač gyd. A.Usonienei už suteiktą galimybę džiaugtis dideliu stebuklu“, - rašo viena pora. Kiti dėkoja Kaune dirbančiai gydytojai Redai Verbickienei ir Audronei Usonienei už visokeriopą pagalbą, kurios dėka ant rankų supa nuostabų sūnelį.
Dvynukų auginimas ir kasdienybė
Kilus klausimui, ar lieka koks asmeninis ir normalus gyvenimas (kelionės pavyzdžiui) turint dvynukus, tėvai dalinasi savo patirtimi. Bent jau pas kai kuriuos neliko, nes merginos labai aktyvios ir su jomis kažką rimtesnio nuveikti yra didžiulis iššūkis. Tačiau yra ir tokių, kurių draugė su savo dvynukais leliukais važiavo į kelionę.
Agnė ir Miglė nėra identiškos dvynės, jos gimė iš dviejų skirtingų embrionų, kurie buvo įleisti į jų motinos gimdą. Tačiau abi merginos tikina esančios šiek tiek panašios ir išvaizda, ir charakteriu. Pagal horoskopą jos gimusios po Ožiaragio ženklu, tad mėgsta pasiožiuoti, diktuoti savo taisykles. Abi didelių akių, tamsiaplaukės. Vis dėlto skirtumų - daugiau. Miglė nuo vaikystės save vadina akademike, o Agnė - menininke. „Sesuo moka šokti dainuoti, groti gitara, gražiai piešti. Ji lankė dailės mokyklą, dirbo tatuiruočių meistre. Yra išmokusi daryti ilgalaikį manikiūrą, priauginti nagus. Esu didžiausia jos gerbėja“, - pasakojo Miglė. Ir čia pat pridūrė, jog pati, kiek save atsimena, visada buvo linkusi prie mokslo, knygų ir žinių. „Mes skiriamės kaip diena ir naktis. Bet kaip gi jos viena be kitos. Taip ir mums gera būti skirtingoms. Galime viena kitą papildyti“, - įsitikinusi Agnė.
Vaikystėje seserys viena per kitą gali pasakoti apie savo vaikystę. Agnė sakė buvusi tikra padauža, o Miglė sekiojusi sesei iš paskos. Kartą abi namuose aptiko maišą cemento, mat tėtis tuo metu darė remontą. Pamanė, kad ten miltai, ir nutarė išvirti košę. O tą košę, žinoma, reikėjo ant sienos užtepti. „Neprisimename, kaip tėčiui baigėsi tas remontas“, - kvatojosi merginos. Užtat gerai prisimena, kad nepasidalydavo kompiuteriu, televizoriumi ir radijo aparatu, tiksliau - visu kambariu. Daugiausia pykčių turbūt būdavo dėl televizoriaus, kai sesuo vėlai vakare norėdavo žiūrėti filmą, o kita - miegoti. Tačiau barniai greitai baigėsi, kai sesuo įsigijo ausines.
Vaikystėje mergaitės buvo rengiamos vienodai, bet augant joms tai ėmė nebepatikti. Todėl motina pradėjo pirkti skirtingų spalvų drabužius, tačiau ir čia nesutarimų nepavykdavo išvengti. „Mes visada pešdavomės dėl tam tikros spalvos drabužių, tad mama sugalvojo gudrybę. Ji paslėpdavo rūbą už nugaros ir liepdavo rinktis. Ką jau ištraukdavome, tą ištraukdavome. Nuskriaustų nelikdavo“, - pasakojo Agnė.
Nuo žaidimų - iki pašaukimo
Nors su seserimi žaisdama gydytoją ir ligonę Miglė visuomet būdavo pacientė, ji visada svajojo tapti gydytoja. Simboliška ir tai, kad prieš trejus metus Miglė išvyko gyventi ir studijuoti į Londoną, kur užsimezgė jos pačios gyvybė. Grinvičo universitete lietuvė įgijo biomedicinos mokslų bakalauro laipsnį. Šiuo metu ji dirba mikrobiologijos laboratorijoje. Šiemet mergina ketina pradėti magistro studijas. Neatsitiktinai Miglė pasirinko embriologijos ir pagalbinio apvaisinimo sritį. „Universitetas manęs jau laukia plačiai atvėręs duris. Kodėl ši sritis? O kodėl gi ne? Juk tai mano istorija.
Miglė kaip tik garsiai didžiuojasi gimusi po pagalbinio apvaisinimo: „Tai neturėtų būti tabu, tai džiaugsmas. Esu viena tų laimingųjų, gimusių būtent po šios procedūros.“ Įkvėpta savo atsiradimo šiame pasaulyje mergina Londone toliau tęs studijas gilindamasi į pagalbinio apvaisinimo sritį. Ji nori padėti tiems, kurie turi sunkumų susilaukti vaikų, padrąsinti tokias šeimas.
„Vaisingumo centras” aktyviai dalyvauja viešoje veikloje vardan šiai dienai dar nepriimtų įstatymų, reglamentuojančių dirbtinį ir pagalbinį apvaisinimą. Centro vadovė apgailestavo, kad specialistams nepavyksta pritaikyti sukauptą patirtį ir pasiekimus taikyti visoms poroms, kurioms reikalinga pagalba. Gyd. Bogdanskienė išreiškė atskirą padėką universitetinėms ir neuniversitetinėms valstybinėms gydymo įstaigoms, kurios su centru noriai bendradarbiauja atliekant poroms diagnostinius tyrimus.
Konsultuojame poras, atliekame šeimos vaisingumo tyrimus. Gydytojai dėkingi už suteiktą galimybę džiaugtis dideliu stebuklu.
tags: #dvynukes #po #pagalbinio #apvaisinimo
