Krikštas yra pirmasis Naujojo Testamento sakramentas, kurį Kristus davė visiems žmonėms, kad šie galėtų pasiekti amžinąją laimę. Krikštas yra sąmoningas sprendimas atsiliepti į Kristaus Evangelijos žinią ir tapti atsakingu jos skelbėju. Tai sprendimas būti išskirtine Dievo nuosavybe ir aktyviu tikėjimo žmogumi. Todėl šiam veiksmui reikia pasirengti - reikia ir žinių, ir ryžto.
Kai krikštijami maži vaikai, jų vardu tėvai ir krikštatėviai pareiškia ryžtą ir norą, prisiima atsakomybę užauginti žmogų, kuris augdamas pats patvirtintų sprendimą. Visus pakrikštytuosius sieja sakramentinės vienybės ryšys. Pakrikštytasis tampa gyvosios Bažnyčios nariu, pats tampa Bažnyčia.
Krikštas - nuplovimas vandeniu susietas su Kristaus nurodytais gyvenimo žodžiais, panaikina pirmapradę kaltę (vadinamą gimtąja nuodėme) ir asmeninę nuodėmę (jei krikštijamas suaugęs žmogus). Krikštas žmogų padaro dieviškosios prigimties dalininku ir Dievo įvaikiu. Paprastai krikštija vyskupai, kunigai ir diakonai. Mirties akivaizdoje krikštyti gali ir pasaulietis, t. y. kiekvienas pakrikštytas krikščionis.
Krikšto Apeigos ir Jų Simboliai
Krikščioniškoje tradicijoje Krikšto sakramentas yra lydimas simbolinių veiksmų, kurie atspindi jo gilią dvasinę prasmę.
- Kryžiaus ženklas - tai krikščioniško identiteto simbolis.
- Pašventintas vanduo - nuplauna gimtąją nuodėmę ir suteikia naują pradžią jau Dievo vaiko gyvenimui.
- Katechumenų aliejus - primena, kad nuo šiol Kristus bus krikščionio apsauga ir stiprybė, padės atsilaikyti velnio gundymams, bei užgydys nuodėmių žaizdas sieloje.
- Krizmos aliejus - tai išrinkimo ženklas, primena, jog kiekvienas krikščionis šiame pasaulyje yra kunigas, nes meldžiasi Dievui už save ir kitus. Jis - karalius, besirūpinantis jam pavestaisiais, ir pranašas, liudijantis Dievą kitiems.
- Baltas drabužis - tai pakrikštytojo dvasinę būseną atspindintis ženklas. Po Krikšto žmogus yra tyras, šventas, be dėmės.
- Krikšto žvakė - simbolizuoja Kristaus pergalę prieš mirtį. Žvakė uždegama nuo Velykinės žvakės. Jos šviesa išsklaido tamsą. Žvakė saugoma visą gyvenimą kaip priminimas, jog pakrikštytasis per žemės kelionę kviečiamas puoselėti tikėjimą, vengti nuodėmių tamsos. Ją tėvai įteiks vaikui Pirmosios Komunijos dieną.
Krikšto apeigos pradedamos persižegnojant. Kunigas klausia tėvų: „Kokį vardą išrinkote šiam kūdikiui?” Pasakomas vaiko vardas. Po to kunigas klausia tėvų, ko jie prašo šiam kūdikiui iš Dievo Bažnyčios. Kunigas dešinės rankos nykščiu padaro kryžiaus ženklą ant vaikelio kaktos. Tada vaikelį palaimina tėvai ir krikštatėviai. Toliau yra skaitoma Šv. Rašto ištrauka. Katechumenų aliejumi patepama krikštijamojo krūtinė. Kunigas kviečia atsižadėti nuodėmių ir visokio blogio. Į kreipinius atsiliepiame: „Atsižadu!” Kunigas pakviečia išpažinti mūsų krikščioniškąjį tikėjimą. Vandens užpylimas primena krikštijamojo palaidojimą Kristaus mirtyje, iš kurios prisikeliama su Kristumi atnaujintam gyvenimui. Pakrikštytojo kakta patepama Šventąja Krizma. Tada uždedamas baltas drabužis ir nuo Velykinės žvakės uždegama Krikšto žvakė. Dėkodami Dievui už Krikšto malonę, visi drauge meldžiasi Viešpaties malda (Tėve mūsų).
Krikšto Reikalavimai ir Pasiruošimas
Pagal bažnyčios patarimus vaikelio Krikšto nereiktų atidėlioti. Kūdikiai paprastai turėtų būti krikštijami maži, kai tik yra galimybė. Turi bent vienas iš tėvų ar globėjų norėti, kad vaikas būtų pakrikštytas, to bažnyčiai užtenka.
Dėl įvairių priežasčių tėvai gali atidėlioti Krikšto sakramento suteikimą, pavyzdžiui, neranda tinkamų krikšto tėvų, laukia vasaros, laukia, kada vaikelis paaugs, nori, kad vaikelis bent šiek tiek prisimintų šią šventę. Jei vaikeliui, kurį norima pakrikštyti, yra septyni metai ir daugiau, tokiu atveju Krikštui bus reikalingas vyskupo leidimas. Pagal bendrą bažnytinę nuostatą, nekrikštytas vaikas, sulaukęs amžiaus, kai rengiamasi Pirmajai Komunijai, kartu su pasirengimu Krikštui rengiasi ir Pirmajai Komunijai. Ceremonija organizuojama paprastai kaip suaugusiojo krikšto apeigos. Iš vyresnių vaikų reikalaujama didesnio pasirengimo krikštui: jie turi mokėti pagrindines maldas, žinoti pagrindines tikėjimo tiesas bei suvokti krikščioniško gyvenimo principus. Pasiruošimas vyksta visus mokslo metus.
Bažnyčioje arba koplyčioje būna vieta, skirta Krikšto apeigoms atlikti. Ceremoniją gali atlikti vyskupas, kunigas ar diakonas. Dvasininkas vadovauja apeigoms, o dalyvaujantieji aktyviai įsijungia, atsiliepdami į kreipinius ir drauge melsdamiesi.
Tokiais atvejais, kai kūdikiui gresia mirties pavojus, pakrikštyti gali kievienas žmogus, net pats nepriėmęs Krikšto sakramento. Užtenka pilant švarų vandenį virš vaikelio galvos sakyti: „Jonai (Marija), aš tave krikštiju: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios”. Jei po tokio krikšto kūdikis pasveiksta, rekia kreiptis į kunigą, kuris užpildytų reikiamus dokumentus, pateptų Krizmos aliejumi, drauge pasimelstų, palaimintų visą šeimą.
Paprastai Krikšto sakramentas suteikiamas parapijinėse bažnyčiose.
Krikšto Tėvų Pareigos ir Reikalavimai
Pagal Romos katalikų Bažnyčios mokymą, „Gyvenantis pagal tikėjimą” reiškia ir tai, kad jei vyras ir moteris gyvena kaip pora, tačiau nėra susituokę prieš Bažnyčią, jie negali būti krikšto tėvais. Tai, kad krikštyjamo vaikelio tėvai neturi bažnytinės santuokos, nėra kliūtis. Krikšto sakramentui suteikti užtenka vieno krikšto tėvo (arba krikšto motinos), tos pačios lyties du asmenys negali krikštyti. Tradiciškai kviečiami krikštatėvis ir krikštamotė, kurie dvasine prasme atspindi žemiškąją šeimą. Jie nebūtinai turi būti tikra šeima, gali būti ir draugai ar brolis ir sesė, svarbu, kad kartu negyventų kaip nesantuokinė pora.
Nėra jokių apribojimų krikšto mama būti besilaukiančiai moteriai. Jei esate kažką girdėjusios, tai tik prietarai, kuriems bažnyčia nepritaria. Būtina, kad krikšto tėvai būtų priėmę krikšto sakramentą, Pirmąją Komuniją bei Sutvirtinimo Sakramentą. Jei vienas iš būsimų krikšto tėvų yra kitos religijos, jis gali dalyvauti ceremonijoje, tačiau bus ne krikštatėviu, o „krikšto liudytoju“. Bent vienas iš dviejų krikšto tėvų privalo būti katalikas.
Dėl krikšto reikia susitarti iš anksto kreipiantis į parapijos kleboną, paprastai ne vėliau kaip prieš mėnesį, bet pasitikslinkite dėl laiko bažnyčioje, kurioje planuojate atlikti ceremoniją. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas. Kai kurios parapijos netgi organizuoja kursus krikštyjamo vaikelio tėvams ir krikštatėviams. Tai nėra privaloma ir daugiau priklauso nuo konkrečios parapijos vidinių nuostatų.
Krikšto rūbelis (skraistė) nebūtinai turi būti naujas vaikeliui, nebent planuojate vėliau iš jo siūti Pirmosios Komunijos drabužius. Krikšto žvakė kiekvienam krikštyjamam vaikeliui būtina nauja. Pagal katalikiškąją tradiciją jos šviesa lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant Krikšto pažadus, priimant Pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.
Prieš krikšto ceremoniją tėvai ir krikštatėviai turi užeiti į bažnyčios raštinę, kur bus užpildomi Krikšto dokumentai. Pats sakramentas teikiamas bažnyčioje, tam paruoštoje vietoje. Krikšto liudijimas gali būti išrašomas prieš ceremoniją, o įteikiamas jau po jos, tačiau tai tik suvenyrinis įvykusio Krikšto pažymėjimas, o ne oficialus dokumentas.
Krikšto Sakramento Suteikimas ir Šeimos Įvykis
Sekmadienio popietę į Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią rinkosi patys artimiausi Indrės ir Jogailos Morkūnų šeimos nariai bei bičiuliai - šiandien čia įvyko svarbi šeimos šventė. Kaip DELFI pasakojo Indrė, šiuos Dievo namus ji ir jos vyras pasirinko ne atsitiktinai - 2015-ųjų metų rugsėjo 5-ąją būtent šioje bažnyčioje jiedu sumainė aukso žiedus. „Krikštui pasirinkta ta pati bažnyčia, kurioje buvo palaiminta mūsų santuoka. Po ceremonijos šventė jaukiai persikels į mūsų namų kiemą - ten vaikai jaučiasi geriausiai, o ir pramogos nuosavam kieme smagiausios“, - DELFI pasakojo I. Kavaliauskaitė-Morkūnienė.
Marijos Barboros krikšto tėvais tapo artimi Indrės ir Jogailos Morkūnų šeimos bičiuliai - Darius ir Jurga. Jaukiai šeimos šventei dvimetę ir jos mamą puošė stilistas Kęstas Rimdžius. Paklausta, ar jau su vyru planuoja ir dar metukų neturinčio sūnaus Aleksandro krikštynas, Indrė patikino norinti dar šiek tiek palaukti. „Manau, kad jį krikštysime irgi kiek ūgtelėjusį. Smagu, kai mažyliai ima šiek tiek suprasti ir galime su jais kalbėti apie šios šventės prasmę“, - teigė TV laidų vedėja. Indrė taip pat pridūrė, kad krikštas jų šeimai nėra tik graži šventė, o kur kas prasmingesnis gyvenimo įvykis: „Krikštijame, nes tikime Dievu“, - DELFI teigė ji.
Norint pakrikštyti kūdikį ar vaiką iki 7 metų amžiaus, reikia iš anksto susitarti bažnyčioje dėl būsimos krikštynų datos. Tai privalo padaryti tėvai (globėjai) arba bent vienas iš tėvų (globėjų) prieš dvi savaites ar net prieš mėnesį laiko (kiekvienoje bažnyčioje skirtinga tvarka, todėl patariama pasidomėti iš anksto). Prieš krikštą tėvai susitinka su kunigu pasikalbėti apie krikšto sakramento prasmę ir apeigas. Kai kur netgi būna organizuojami kursai krikštijamojo tėvams ir krikštatėviams. Kursų metu aptariama krikšto apeigos (tėvų ir krikštatėvių atsakymai į krikštytojo klausimus), motyvacija (kodėl būtinas krikštas) bei tėvų ir krikštatėvių pareigos auklėti kūdikį krikščioniškai.
Nekrikštyti vaikai nuo 7 metų amžiaus ir vyresni - norėdami pasikrikštyti turi būti tinkamai tam pasiruošę, išmokę maldas ir pagrindines tikėjimo tiesas. Jie krikštui parengiami pagal vaikų rengimo Pirmąjai Komunijai programą.
Suaugęs gali būti krikštijamas tik jo paties noru bei prašymu. Krikštą gali priimti kiekvienas dar nepakrikštytas žmogus. Suaugęs, norėdamas pasiruošti krikštui, turėtų kreiptis asmeniškai į vieną iš parapijos kunigų ir lankyti Katechumenato užsiėmimus (trukmė apie 6 mėn.). Katechumenatas - oficiali Katalikų Bažnyčios programa, skirta žmonėms, norintiems įsijungti į Bažnyčios gyvenimą.
Atvykus krikštynų dieną į bažnyčią, reikia turėti kūdikio ar vaiko gimimo liudijimą. Jo reikės pildant Krikšto knygą, kurioje įrašomas pakrikštytojo vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, tėvo vardas ir pavardė, motinos vardas ir pavardė (mergautinė), tėvų adresas, kur tėvai tuokėsi, krikštatėvių vardai ir pavardės.
Krikstynos - part 6
Norintiems pakrikštyti kūdikį ar vaiką provoslavų cerkvėje, patariama iš anksto kreiptis į šventiką, susitarti dėl krikštynų datos.
Suaugęs žmogus, norintis pasikrikštyti provoslavų cerkvėje, turi susitikti su šventiku pokalbiui. Prieš krikšto apeigas yra pildoma anketa, kuriai reikalingi krikštijamojo, jo tėvų bei krikštatėvių asmens tapatybės duomenys.
Krikšto Reikšmė ir Taisyklių Aiškumas
Kam teikiamas Krikšto sakramentas? Kūdikius ir mažus vaikus krikštijame todėl, kad tęsiame nuo seno galiojusią tradiciją dieviškomis dovanomis aprūpinti savo šeimų narius, kad Viešpaties gyvybė ir galia bei dovanotas tikėjimas padėtų bręstančiai asmenybei augti ir skleistis. Šeima įsipareigoja padėti krikščioniui augti, parodyti Dievo meilę per mylinčias rankas ir širdis, drauge melstis ir parodyti krikščioniškų vertybių lobius. Kūdikiai krikštijami tik tada, kai bent vienas iš tėvų ar globėjų to nori.
Jei tėvai nesutinka, ar nėra pagrįstos tikimybės, kad vaikas bus auklėjamas krikščioniškai, kūdikio krikštyti negalima.
Nekrikštyti vaikai iki 9 metų krikštijami Vaiko krikšto apeigomis. Nekrikštyti vaikai nuo 9 iki 14 metų įtraukiami į katechumenatą ir krikštijami.
Apie suaugusiųjų ir tų, kuriems suėjo 14 metų, Krikštą turi būti pranešama vietos vyskupui bei gaunamas jo leidimas.
Gyvenimas kaip ir krikštas yra neatšaukiama dovana iš Dievo rankų. Tėvai, norėdami krikštyti savo vaikus, patys išsirenka Krikšto dieną ir ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Krikšto kreipiasi į klebonijos raštinę dėl konkretaus laiko suderinimo. Turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.
Būtų sulaukę 16 metų amžiaus. Būtų katalikas, sutvirtintas ir jau priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą bei prisiimamą pareigą. Krikštatėviai turi padėti tėvams rūpintis vaiko tikėjimo ir bendruomeniškumo ugdymu. Kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką, su Krikštu suderinamą gyvenimą ir ištikimai vykdytų su juo susijusias pareigas. Krikštatėviai puoselėja atsakomybę ir dvasinę giminystę su pakrikštytu žmogumi. Visą gyvenimą krikštatėviai Krikšto sūnų ar dukrą palaiko sunkumuose ir džiaugsmuose. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.
Po krikšto, kviečiame pasidžiaugti ir pabendrauti mūsų bažnyčios vidiniame kiemelyje arba gamtos skverelyje prie skulptūros „Marija Dangaus Vartai“. Yra medinis stalas ir suolai trijų sakurų apsuptyje. Gamtos kampelis tinka ir fotosesijai (įvažiavimas iš Gegužių gatvės).
Pasiteiravimui: Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija. Gegužių g. 57, Šiauliai. Sekretoriatas: 841 500 010, mob. Gimus vaikeliui, tėvus apima begalinis džiaugsmas: jie mylėjo jį jau nuo pat jo prasidėjimo ir galvojo, ką galėtų padovanoti, kad jo gyvenimas būtų gražus. Naujagimio priėmimas yra vilties aktas: iš tėvų meilės jis gali gyventi, o aplinka padės jam augti. Tėvai pamažu perduos kūdikiui tai, ką mano esant geriausia, kas jiems atrodo būtina, kad jų kūdikis būtų laimingas. Krikšto sakramentas atveria dvasinio gyvenimo plotmes. sakė Jėzus. Kūrėjo troškimas vienijasi su tėvų troškimu: kad iš vyro ir moters gimęs kūdikis būtų laimingas ne tik šioje žemėje, bet taip pat ir amžinybėje. Tačiau Dievas nedaro prievartos. Sakoma, jog gera pradžia - pusė darbo. Krikštu yra švenčiamas įjungimas į Bažnyčią, į krikščionių šeimą, todėl kūdikį krikštyti atnešančių tėvų troškimas turi būti nuoširdus, o jie patys turi tai suprasti ir sąmoningai tam pasirengti. Šis krikšto sakramentu įjungimas į Bažnyčią vėliau bus lydimas pirmosios komunijos ir sutvirtinimo sakramentų. Niekada nėra per vėlu į ją įsijungti ir suvokti vaikystėje gauto krikšto prasmę. Bažnyčia sutinka krikštyti ir tuos vaikus, kurių tėvai nėra susituokę. Tėvai kartais dvejoja išgirdę apie įsipareigojimą krikščioniškai auklėti savo vaikus. Bažnyčios durys yra plačiai atidarytos visiems geros valios vyrams bei moterims. Pasiruošimas Krikštui ir pats krikštijimas paprastai vyksta savoje (gyvenamosios vietos) parapijoje. Krikštatėviai turi būti bent vienas, bet paprastai Lietuvoje - krikšto tėvas ir krikšto motina. Krikštatėviams tenka svarbios pareigos : jei įsipareigoja atlikti tėvų pareigas, jei vaikas liktų našlaitis, todėl jie patys turi būti pavyzdingi katalikai, priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus.
Klausimas: Ar galima pakrikštyti 9 metų vaiką?
Atsakymas: Paprastai tokiais atvejais rekomenduojama vaiką ruošti Pirmajai Komunijai ir prieš ją pakrikštyti (beje, tokių atvejų pastaruoju metu daugėja). Nes tai jau toks vaiko amžius, kad paprastai atsivesti ir paprašyti pakrikštyti neišeis - vaikas jau pakankamai sąmoningas ir turi turėti bent minimalų parengimą, tuo labiau kad ir krikštijamas tokio amžiaus vaikas su vyskupo leidimu.
Klausimas: Man 17 metų, abu tėvai yra ateistai. Aš labai norėčiau pasikrikštyti. Ar būtinas tėvų sutikimas? Ar galima būtų be jo pasikrikštyti?
Atsakymas: Pagal Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksą jūs esate jau pilnametis ir galite pats apsispręsti. Žinoma, kad iki 18 metų dar gali kilti gyvenimiško pobūdžio problemų, pvz., tėvai gali prieštarauti. Ėjimas į Krikštą per išbandymus tikrai yra ištikimybės Dievui ženklas. Tačiau priimti Krikštą tėvų sutikimo tikrai nereikia.
Klausimas: Ar gali krikšto tėvais būti dvi poros, t. y. būtų dvi krikšto mamos ir du krikšto tėčiai?
Atsakymas: Krikšto tėvais gali būti vienas krikšto tėvas ar viena krikšto motina; arba du - krikšto tėvas ir motina. Krikšto tėvų institucija yra savotiškas tikrosios šeimos atspindys. Vaiką gimdo tėvas ir motina, o ne du tėvai, ne dvi motinos, ne dvi poros... (Netgi ir Lotynų Amerikoje, kur yra tradicija per krikštynas turėti daug krikštatėvių, oficialiai krikštatėviai yra tik du, o kiti laikomi liudininkais, kas krikšto atveju neturi ypatingos prasmės.)
Klausimas: Ar gali Krikšto tėvais būti sutuoktiniai? (Ar čia tik prietaras, kad vyrui ir žmonai geriau nebūti krikšto tėvais, nes išsiskiria?)
Atsakymas: Tai tik prietarai ir nieko daugiau! Tačiau tai nereiškia, kad bet kas gali būti tikrais Krikšto tėvais. Išsamiau apie tai, kas gali būti krikštatėviais, kviečiame žr. čia >>
tags: #morkuno #vaiko #krikstynos
