Vis daugiau vaikų ir paauglių nori patirti sėkmę savo pastangomis ir prisiimti atsakomybę už pasiektus rezultatus, todėl vis anksčiau išreiškia norą dirbti, turėti asmeninių lėšų bei išbandyti save naujose srityse. Nori pritaikyti savo gebėjimus. Nors įstatyme aiškiai nurodyta, kad savo veiklą legaliai vykdyti vaikas gali sulaukęs 14-os, jaunesni vaikai turi teisę sudaryti smulkius buitinius sandorius ir už tai gauti finansinį atlygį, tačiau jų uždirbtomis lėšomis disponuoja tėvai. Pavyzdžiui, kaimynai išvažiuoja atostogų ir paprašo 12-metės prižiūrėti jų katiną. Sandorio vertė - 5 eurai už 2 dienas. Pirmiausia šiam sandoriui turi pritarti tėvai, o tada - dukra. Po dviejų dienų grįžus kaimynams sutartas mokestis už darbą sumokamas tėvams, kurie gali juo pasidalinti su dukra.
„Dirbti smulkius darbus, tarkime, palaistyti kaimynų daržus, pjauti žolę, rinkti daržoves ar užsiimti kita veikla, kuri nekenkia jų sveikatai, gali ir jaunesni nei 14 metų vaikai, tai yra skatintina. Jie taip pat gali panaudoti savo talentus, gebėjimus, pomėgius: filmuotis reklamose, vaidinti teatre, kurti interneto dizainą, verti papuošalus ir pan. Už juos iki 14 metų atsakingi tėvai ir globėjai, tačiau tai nėra kliūtis užsiimti mėgstama veikla ir už ją gauti atlygį“, - detalizuoja „Finansų laboratorijos“ lektorė Natalija Vėževičienė.
Kada vaikai gali dirbti legaliai?
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas griežtai reglamentuoja nepilnamečių įdarbinimą. Pagrindinis principas - apsaugoti vaiką nuo bet kokios žalos, kurią galėtų sukelti darbas. Tai apima fizinę, psichologinę ir moralinę žalą, taip pat neigiamą poveikį mokslams. Bendras minimalus amžius įsidarbinti yra 16 metų. Tačiau, su tam tikromis išimtimis, leidžiama įdarbinti ir jaunesnius asmenis. Norint įdarbinti nepilnametį, būtinas vieno iš tėvų ar globėjų raštiškas sutikimas. Darbas negali būti pavojingas, kenksmingas sveikatai ar trukdyti mokslams. Draudžiamas darbas naktį, viršvalandžiai ir darbas, susijęs su alkoholiu, tabaku ar azartiniais žaidimais. Nepilnamečių darbo laikas yra griežtai ribojamas, atsižvelgiant į jų amžių ir mokslo krūvį.
2019 m. „Swedbank“ surengta mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų apklausa atskleidė, kad daugelis jų savo atžaloms dirbti leistų ir netgi skatintų tai daryti. 75% iš beveik 500 respondentų teigė, kad vaikus į darbą išleistų nuo 14 metų. Jaunesniems vaikams tai daryti leistų 23% tėvų. Jie pageidauja, kad atžalos susipažintų su darbo aplinka ir pinigais, pajustų motyvaciją užsidirbti.
Darbo galimybės 14-16 metų vaikams
Atšventus 14-ąjį gimtadienį galimybės plečiasi. Vaikų nuo 14 metų darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas bei Asmenų iki 18 metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašas. Teisės aktuose aiškiai apibrėžtos galimos darbo valandos, jo pobūdis ir sąlygos. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia jų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. 14-16 metų vaikams leidžiama dirbti lengvus darbus kultūros, meno, sporto, reklamos, prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo, paslaugų, informacijos ir ryšių, finansų ir draudimo, administracinės veiklos ir aptarnavimo, namų ūkio, žemės ūkio srityse.
Jeigu 14-16 metų jaunuolis nusprendė dirbti, svarbu pasirašyti raštišką darbo sutartį, kuria suteikiamos darbo apmokėjimo, nelaimingų atsitikimų žalos atlyginimo ir kitos garantijos. Šios sutarties vienas nepilnametis negali pasirašyti - reikalingas vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštiškas sutikimas. Taip pat būtina asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduota medicininė pažyma su išvada, kad jis tinkamas dirbti šį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos sutikimas.
Darbo laikas ir apribojimai
Vyriausybės nutarimu yra numatyti darbai, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų: keliantys pavojų dėl elektros poveikio ar susiję su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba bei tvarkymu, taip pat tie, kurių spartą lemia mechanizmai ir kurie apmokami pagal kiekybinius rezultatus. Yra numatytas ir sveikatai kenksmingų, pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių sąrašas. Su jais susiję darbai jaunuoliams iki 18 metų taip pat draudžiami.
Mokslo metais 16-os metų nesulaukusiems vaikams galima dirbti iki 12 valandų per savaitę, t. y. iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną jos nelankymo dienomis. Jiems dirbti įstatymu draudžiama rytais prieš pamokas nuo 6 iki 7 valandos bei vakarais ir naktį nuo 20 iki 6 valandos (paaugliams - nuo 22 iki 6 valandos).
Paauglių (16-18 metų amžiaus) darbo trukmė - ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme. Vaikams ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Vaikų darbas draudžiamas šiomis valandomis: nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais - nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Jiems turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. Paauglių darbas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto draudžiamas. Taip pat turi būti suteiktos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį.
Alternatyvūs darbai ir verslumas
Nors samdomą darbą vaikams susirasti nelengva, „Finansų laboratorijos“ lektorė pastebi augantį jų verslumą - jie dažnai darbo vietą susikuria patys: „Verslūs ir talentingi paaugliai nelaukia, kol kas pasiūlys darbo - jie patys aktyviai siūlo savo paslaugas. Paprastai tai yra vyresniųjų (10-12 klasių) mokiniai, dažniausiai užsiimantys individualia veikla. Jie kuria interneto svetaines ar žaidimus, programuoja, atlieka grafinio dizaino darbus, kuria ir administruoja socialinių tinklų profilius, fotografuoja, rašo tinklaraščius, daro makiažus ar šukuosenas, gamina konditerijos gaminius įvairioms progoms, prižiūri vaikus, lavina kitus, pavyzdžiui, veda šokių užsiėmimus, moko groti muzikos instrumentais. Tokie mokiniai taip pat dalijasi su mažesniaisiais tomis žiniomis, kurias jau yra sukaupę. Kiekvienas pasirenka dirbti tai, kas jam artima. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog kiekvienas darbas yra vertingas - nėra nei geresnių, nei blogesnių. Svarbu matyti galimybes ir išsiaiškinti, ką vaikui ar paaugliui pačiam patiktų daryti.“
Nors tiesioginis įdarbinimas 11 metų vaikams yra labai ribotas, egzistuoja kitų būdų, kaip vaikas gali užsidirbti pinigų, lavinti įgūdžius ir mokytis finansinio raštingumo, nepažeidžiant įstatymų. Smulkūs namų ruošos darbai: Tėvai ar globėjai gali mokėti vaikui už pagalbą namuose, pavyzdžiui, už sodo priežiūrą, automobilio plovimą, namų tvarkymą ar kitus smulkius darbus. Pagalba kaimynams ar pažįstamiems: Vaikas gali padėti kaimynams ar pažįstamiems atlikti smulkius darbus, pavyzdžiui, palaistyti gėles, pavedžioti šunį, nupjauti veją ar atlikti kitus panašius darbus. Rankdarbių gamyba ir pardavimas: Jei vaikas turi kūrybinių gebėjimų, jis gali gaminti rankdarbius, pavyzdžiui, papuošalus, atvirukus, žaislus ar kitus smulkius daiktus, ir juos parduoti. Mokymas: Jei vaikas gerai išmano tam tikrą sritį, pavyzdžiui, užsienio kalbą, informacines technologijas ar sportą, jis gali mokyti kitus vaikus ar suaugusius. Internetinė veikla: Vaikas gali užsiimti internetine veikla, pavyzdžiui, kurti turinį socialiniuose tinkluose, rašyti tinklaraščius, kurti vaizdo įrašus ar dalyvauti internetinėse apklausose.
Tėvų vaidmuo ir parama
Tėvai ir globėjai turi atlikti pagrindinį vaidmenį užtikrinant, kad vaiko darbas būtų saugus, legalus ir naudingas jo vystymuisi. Svarbiausia, kad darbas netrukdytų vaiko mokslams, poilsiui ir sveikatai. Darbas neturėtų būti per sunkus, per ilgas ar per daug stresą keliantis. Prieš leidžiant vaikui dirbti, būtina išsiaiškinti, kokie teisės aktai reglamentuoja nepilnamečių įdarbinimą ir ar vaiko pasirinktas darbas atitinka įstatymų reikalavimus. Būtina užtikrinti, kad darbo sąlygos būtų saugios ir tinkamos vaiko amžiui. Vaikas neturėtų būti veikiamas jokių pavojingų medžiagų ar situacijų. Vaikas turi gauti sąžiningą atlyginimą už savo darbą. Atlyginimas turėtų būti proporcingas atlikto darbo apimčiai ir sudėtingumui. Jei vaikas dirba pagal sutartį, būtina atidžiai perskaityti sutarties sąlygas ir įsitikinti, kad jos yra palankios vaikui.
„Palaikykite vaikų norą papildomai užsidirbti ar įkurti savo verslą. Neniekinkite jokios idėjos. Leiskite vaikui pačiam susirasti darbą, tačiau kartu su juo atidžiai peržiūrėkite darbo sutartį ir darbo sąlygas. Žinokite, kad interneto skelbimuose nebūtinai rasite tinkamiausią pasiūlymą savo paaugliui. Pirma, dažnai rasite siūlomų darbų, kurių nenori daryti suaugusieji ir už labai menką atlygį. Antra, rasite nesaugių pasiūlymų, - tėvus ir globėjus įspėja N. Vėževičienė. - Kalbėkite savo aplinkoje, kad jūsų vaikas nori papildomai užsidirbti, galbūt kas nors susidomės jo gabumais ir taps pirmuoju darbdaviu.“
Tai puiki proga mokyti vaiką finansinio raštingumo. Padėkite jam suprasti, kaip uždirbami pinigai, kaip juos taupyti, kaip protingai išleisti ir kaip investuoti. Kalbėkite su vaiku apie pinigus, paaiškinkite, kaip veikia finansai ir kaip priimti protingus finansinius sprendimus. Būkite geru pavyzdžiu savo vaikui, demonstruokite atsakingą požiūrį į pinigus ir priimkite protingus finansinius sprendimus.
Finansinis raštingumas vaikams | Sužinokite finansų ir biudžeto sudarymo pagrindus
