Menstruacinis ciklas - tai natūralus moters organizmo procesas, tačiau neretai jis gali sutrikti. Specialistai teigia, kad normalaus menstruacinio ciklo ženklas - jo reguliarumas. Dažniausiai jis trunka nuo 21 iki 36 dienų (+/- 2, 3 dienos). Jeigu jūsų yra kur kas trumpesnis ar gerokai ilgesnis, tai jau nukrypimas nuo normos. Dažniausiai pasitaikantis ciklas, būdingas net 60-70 proc. moterų, - 28 dienos, o pačios menstruacijos turi trukti 3-7 dienas, per kurias netenkama 80-100 ml kraujo.
Kiekvienas organizmas unikalus, todėl, jeigu po 28 dienų mėnesinės neprasidėjo - tai nereiškia, kad mėnesinės vėluoja. Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d. Normalu, jei pirmaisiais metais nuo mėnesinių pradžios kraujavimo ir ciklo trukmė yra nepastovi, tai lemia nebrandi pogumburio ir hipofizės kiaušidžių ašis bei dėl to atsirandantys hormonų kiekių svyravimai. Dažniausiai jie savaime susitvarko per 2-3 metus.
Menstruacijų ciklo sutrikimams įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, tokie kaip stresas, moters svorio pokyčiai, intensyvus sportas ar tam tikrų vaistų vartojimas. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Menarchė - svarbus jaunų moterų gyvenimo etapas
Menarchė yra pirmosios moters menstruacijos. Tai žymi vaikystės pabaigą ir paauglystės pradžią, taip pat menstruacinio ciklo, kuris yra pagrindinis moters reprodukcinės sveikatos komponentas, pradžią. Paprastai menarchė įvyksta nuo 9 iki 16 metų amžiaus, o vidutiniškai prasideda apie 12 metų amžiaus. Kad menarchė artėja galima spręsti iš atsirandančių II lytinio brendimo požymių, pvz. II lytinio brendimo požymiai. Menarchė apibrėžiama kaip pirmosios moters menstruacijos. Menarchė yra reikšmingas įvykis jaunos moters gyvenime, žymintis menstruacijų ir reprodukcinio pajėgumo pradžią.
Priežastys, kodėl menstruacijos vėluoja arba pasirodo per anksti
Priežasčių, kodėl menstruacinis ciklas sutrinka, išskiriama labai daug. Pavyzdžiui, tai gali būti susiję su stipriais emociniais išgyvenimais, sukrėtimais, pervargimu, prasta mityba, chroniškomis kepenų ligomis, širdies ir kraujagyslių, endokrininės sistemos pažeidimais, uždegimais, onkologiniais reprodukcinės sistemos organų, galvos smegenų susirgimais, ankstyvuoju klimaksu.
Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
Ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
Amžius. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.
Medikamentų vartojimas. Gausias menstruacijas skatina ir kai kurių vaistų vartojimas, pvz., antikoaguliantų, kortikosteroidų, pakaitinė hormonų terapija, augalinės kilmės preparatai kaip ženšenis, ginkmedis, sojos, taip pat antidepresantai, antipsichotikai, tamoksifenas, skydliaukės hormonų preparatai.
Avitaminozė. Kai organizmui trūksta vitamino E, vitamino B, vitamino C gali sutrikti moteriškasis ciklas. Pastebima, kad būtent šaltuoju metų laiku, kai siaučia peršalimo ligos, pritrūksta vitamino C, ir todėl dažniausiai fiksuojami ciklo pažeidimai.
Mityba ir svoris. Verta atsiminti, kad tos, kurios liekninasi ir blogai maitinasi, badauja, gali sau labai pakenkti, kadangi kartais mėnesinės apskritai išnyksta. Tačiau ir tos, kurios nespjauna į greitąjį maistą bei turi nemažą antsvorį, turėtų susirūpinti, kadangi tiek per daug liesoms, tiek kenčiančioms dėl per didelio svorio gresia moteriškojo ciklo sutrikimai. Svorio pokyčiai gali daryti reikšmingą įtaką ne tik bendrai organizmo būklei, bet ir menstruacijų reguliarumui. Pavyzdžiui, susirgus anoreksija, organizme sutrinka hormonų gamyba/ balansas, dėl to menstruacijos būna itin retos arba nevyksta. Per didelis kūno svoris taip pat turi neigiamos įtakos menstruacijų ciklo reguliarumui, menstruacijų metu yra pastebimas gausesnis kraujavimas.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Jeigu matote, kad kuo toliau, tuo labiau ciklas išsiderina, būtinai kreipkitės į gydytojus, kad atliktų tyrimus ir padėtų išsiaiškinti priežastį. Tai gali būti ne tik įprastinė ginekologo apžiūra, bet ir ultragarso tyrimas, kraujo analizė, cukraus kiekio kraujyje nustatymas ir daugybė kitų tyrimų.
Metas sunerimti ir kreiptis į gydytoją ne tik pastebėjus gausias menstruacijas. Ligų ženklais gali tapti ir kraujingas tepimas prieš ar po menstruacijų, ilgiau nei 7 dienas trunkančios mėnesinės ar reguliarumo pokyčiai, jei staiga pasikeičia menstruacijų dažnis ar jos tampa nereguliarios.
Pasak Biofirst gydytojos akušerės-ginekologės Miglės Černiauskienės, tai yra sritis, kurioje gydytojai nuolat tęsia tyrinėjimus ir siekia kuo geriau ištirti moters organizme vykstančius procesus. Menstruacinis ciklas prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos ir baigiasi, prasidėjus kitoms mėnesinėms. Tai žymi kitą, naujo ciklo pradžią. Pasitaiko atvejų, kai moterys pastebi, kad jų menstruacijos po gimdymo tampa ne tokios skausmingos arba trunka trumpiau. Toks pasikeitimas gali būti susijęs su fiziologiniais pokyčiais, kai po gimdymo pasikeičia gimdos tonusas, todėl gimdos susitraukimai būna mažiau skausmingi.
Nereguliarios mėnesinės yra tada, kada kartojasi per dažnai (dažniau nei kas 21 - ą diena) arba per retai (rečiau nei kas 35 - ias dienas) arba, kai mėnesinių ciklai metų eigoje skiriasi 10 ir daugiau dienų. Tai gali būti signalas, kad moters organizme vyksta pokyčiai arba yra patiriamas stresas įvairiose gyvenimo srityse (nuo asmeninio gyvenimo iki darbo/mokslų pokyčių).
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų skausmingumą. Stiprus skausmas gali indikuoti kitas sveikatos problemas, pavyzdžiui, gimdos anomalijas arba dubens uždegimines ligas. Visgi pas kiekvieną skausmo suvokimo riba individuali, todėl reikia stebėti, kada pasireiškia stiprus skausmas (pagal individualų pojūtį), nes galbūt tai ne šiaip streso sukeltas padarinys, o besivystanti liga/sutrikimas, dėl ko reikia pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu.
Gausios menstruacijos ir jų pasekmės
Normalios menstruacijos trunka nuo 3 iki 7 dienų ir per šį laikotarpį neturėtų būti prarasta daugiau nei 80 - 100 ml kraujo. Jeigu kraujavimas trunka ilgiau nei 7 dienas, kraujo netekimas viršija 100 ml, reikia keisti higienos priemones kas 1-2 valandas, arba jeigu menstruacijos labai trikdo kasdienį gyvenimą, reikėtų kreiptis į gydytoją ginekologą ir aptarti galimas gausaus kraujavimo priežastis, tolesnį ištyrimą ir gydymo planą.
Gausių menstruacijų priežastys gali būti įvairios - nuo hormonų disbalanso iki organinės gimdos patologijos: gimdos miomų, endometriozės, gimdos gleivinės polipų. Gausias menstruacijas gali sukelti struktūriniai gimdos pakitimai tokie kaip gimdos gleivinės endometro ar gimdos kaklelio polipai, miomos ir adenomiozė (gimdos gleivinės išvešėjimas gimdos raumenyje) arba piktybinės ligos - gimdos gleivinės, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžys. Jeigu menstruacijos tampa neįprastai gausios ar dažnesnės, tai gali būti ir lytinių hormonų disbalansas, taip pat su juo susijusios ligos, pvz., policistinių kiaušidžių sindromas. Gali būti nustatyti ir krešėjimo sutrikimai, sisteminės ligos.
Vienas iš gausių menstruacijų rezultatų - geležies trūkumas ir anemija. Gausios ir ilgalaikės menstruacijos gali sukelti didelį kraujo netekimą. Tai gali lemti geležies trūkumą ir sukelti anemiją. Anemija dažnai pasireiškia nuovargiu, bendru silpnumu, galvos svaigimu. Kitas gausių menstruacijų rezultatas gali būti hormonų disbalansas, policistinių kiaušidžių sindromas. Taip pat neišvengiama tampa psichologinė įtampa ir stresas. Nežinomybė dėl nereguliarių ir gausių menstruacijų gali sukelti nuolatinį stresą ir nerimą, moteris negali tiksliai planuoti savo gyvenimo dėl nenuspėjamų kraujavimų. Tai gali turėti neigiamos įtakos emocinei gerovei, padidinti nerimo ir depresijos riziką. Galiausiai, jeigu nereguliarios menstruacijos yra susijusios su sveikatos problemomis, tokiomis kaip endometriozė ar PKS, tai gali turėti įtakos ir vaisingumui.
Kaip reguliuoti menstruacijų ciklą?
Geriausia menstruacijų ciklo nereguliuoti be reikalo. Tačiau šiuo atveju gali padėti vartojami kontraceptikai, tik reikėtų pasitarti su gydytoju ginekologu, kaip tą padaryti. Vienas iš plačiausiai žinomų būdų reguliuoti per gausias menstruacijas - hormoninės kontraceptinės tabletės. Visgi, ši alternatyva dėl įvairių priežasčių gali būti netinkama ar nenorima kai kurių moterų.
Yra ir kitų alternatyvų, padedančių reguliuoti menstruacijų gausumą, jei moteris nenori naudoti kontraceptinių tablečių arba negali jų naudoti dėl medicininių priežasčių, tokių kaip migrena su aura. Viena iš geriausių alternatyvų moterims yra hormoninė spiralė (IUS). Hormoninė spiralė išskiria progesteroną, kuris mažina menstruacijų gausumą ir trukmę, dažnai net visiškai sustabdydamas menstruacijas. Ji veikia lokaliai gimdoje, todėl nekelia didesės rizikos, kaip estrogenai. Kita pagalbos priemonė - progestinų terapija. Tai yra hormonų, kurie veikia tik progesterono receptorius, vartojimas. Vartojama tablečių, injekcijų ar implantų pavidalu. Galiausiai, įmanomas ir chirurginis gydymas - jeigu problema susijusi su struktūriniais gimdos pakitimais, gydytojas gali pasiūlyti chirurginį gimdos miomų, polipų pašalinimą arba gimdos gleivinės (endometriumo) abliaciją. Tai gali padėti sumažinti kraujavimą.
NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) gali padėti laikinai sumažinti skausmą ir kraujavimą, tačiau jie neturėtų būti naudojami kaip pagrindinis ir ilgalaikis gydymo metodas. Ilgalaikis simptomų slopinimas be medicininės priežiūros gali užmaskuoti rimtesnes problemas, todėl svarbu pasitarti su akušeriu-ginekologu dėl tikslios diagnozės ir reikiamo gydymo.
GYD. AUGLYTĖ: PMS fazės, MENOPAUZĖ, ką turi žinoti vyrai, kontracepcija, PKS | Tapk Geresniu 033
Depresija, nemiga ir skausmingos mėnesinės
Daug metų manyta, kad menstruacinis skausmas gali sukelti depresiją, tačiau neseniai mokslininkai išsiaiškino, jog depresija gali būti skausmingų mėnesinių priežastis, o ne pasekmė. Neseniai paskelbtas tyrimas parodė ryšį tarp depresijos ir menstruacinio skausmo - dismenorėjos. Tyrimas parodė, kad žmonės, sergantys depresija, 51 proc. dažniau patiria menstruacinį skausmą nei tie, kurie neturi depresijos. Tyrėjai naudojo genetinę analizę ir nustatė, kad depresija gali būti mėnesinių skausmo priežastinis veiksnys.
Tyrime taip pat buvo nagrinėjama, kaip tokie veiksniai kaip nemiga, kūno masės indeksas (KMI) ir endometriozė gali turėti įtakos depresijos ir dismenorėjos ryšiui. Nemiga išsiskyrė kaip reikšmingas veiksnys: tyrimo autoriai teigė, kad depresijos įtaka miego sutrikimams gali padidinti mėnesinių skausmą. Miego problemų sprendimas gali būti labai svarbus sprendžiant abi problemas. Šie rezultatai pabrėžia psichinės sveikatos svarbą valdant menstruacinį skausmą ir rodo, kad depresijos gydymas bei miego kokybės gerinimas gali padėti sumažinti dismenorėjos simptomus.
`
tags: #menstruacijos #per #anksti
