Ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje turi ilgą ir turtingą istoriją, atspindinčią šalies socialinius ir politinius pokyčius. Nuo ankstyvųjų mokyklų, įsteigtų prie katedrų ir bažnyčių, iki modernių ugdymo įstaigų, Lenkijos ikimokyklinio ugdymo sistema nuolat kito ir tobulėjo.
Pirmosios mokyklos, kuriose mokyta lotynų kalba, pradėtos steigti 11-12 amžiuje prie katedrų ir bažnyčių. Vėliau, 13-14 amžiuje, kūrėsi stačiatikių brolijų mokyklos. 17 amžiuje pažangias humanistines švietimo idėjas propagavo J. A. Komenský, o 17-18 amžiuje švietimui vadovavo jėzuitai, daugiausia dėmesio skirdami religiniam ugdymui ir lotynų kalbai.
Prisakyto jėzuitų ordino Seimo nutarimu 1773 m. Abiejų Tautų Respublikoje įkurta Edukacinė komisija, pirmoji Europoje švietimo ministerija. Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lenkijos mokyklos buvo priskirtos Rusijos, Austrijos ir Prūsijos mokyklų sistemoms, o Austrijai ir Prūsijai priklausančiose žemėse prasidėjo germanizacija. Po 1830-1831 m. sukilimo Rusijos valdžia panaikino savarankišką Lenkijos švietimo žinybą, vietoj jos įkurta Varšuvos švietimo apygarda, pavaldi Rusijos švietimo ministerijai. Numalšinus 1863-1864 m. sukilimą sustiprėjo rusifikacija, visose mokyklose mokyta rusų kalba. Lenkų patriotai slapta kūrė lenkiškas mokyklas ir švietimo organizacijas, veikė slapta suaugusiųjų švietimo įstaiga - Skrajojantis universitetas.
Austrijos valdomai teritorijai (Galicijai) 1861 m. suteikta autonomija, sudarytos galimybės steigti lenkiškas mokyklas. 1895 m. įvestas visuotinis ir privalomas šešiametis pradinis mokymas kaimuose ir septynmetis miestuose (vaikams nuo 6 metų). 1918 m. pradėta steigti lenkiškas mokyklas ir universitetus dėstomąja lenkų kalba, o 1919 m. įvestas septynmetis privalomas mokslas.
1945 m. paskelbus Lenkijos Liaudies Respubliką, privačios mokyklos buvo nacionalizuotos. 1961 m. įvestas aštuonmetis privalomas ir nemokamas mokslas 7-15 metų vaikams. 1989 m. pradėta mokyklų reforma.
Ikimokyklinio ugdymo sistema šiandien
Ikimokyklinis ugdymas Lenkijoje apima neprivalomus vaikų darželius (3-5 metų vaikams) ir nuo 2004 m. privalomas parengiamąsias klases (5-6 metų vaikams). Bendrojo lavinimo sistemą sudaro šešiametė pradinė (7-13 metų vaikams), trimetė žemesniojo vidurinio (gimnazija; 13-16 metų) ir trimetė aukštesniojo vidurinio (bendrojo lavinimo licėjai, specializuoti licėjai; 16-19 metų) mokykla.
2023 m. Lenkijoje veikė 14 100 pradinių mokyklų, kuriose mokėsi 3,1 mln. mokinių. Taip pat veikė 6819 vidurinių jaunimo mokyklų, 1672 pirmos pakopos profesinės mokyklos, 226 antros pakopos profesinės mokyklos, 560 specialiųjų profesinių mokyklų, 3167 bendrojo lavinimo licėjai, 1861 technikos mokykla, 55 pirmos pakopos bendrojo lavinimo meno mokyklos, 102 antrojo laipsnio bendrojo lavinimo meno mokyklos ir 1287 povidurinės mokyklos.
Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio mokymo, profesinio mokymo ir ugdymo centrai. Veikia Trečiojo amžiaus universitetai, kuriuos 2023 m. lankė 86 609 asmenys, dirbo 9800 lektorių.
Naujausios tendencijos ir iššūkiai
Lenkijos švietimo sistemoje pastaruoju metu įvyko reikšmingų pokyčių. 2023 m. priimtas įstatymas, vadinamas „Stop pedofiliją“, draudžiantis nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose ir uždraudžiantis organizacijoms, skatinančioms vaikų seksualizaciją, lankytis ugdymo įstaigose. Šis įstatymas sukėlė diskusijas, o opozicinės partijos ir nevyriausybinės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl galimo lytinio švietimo ribojimo ir vaikų informavimo apie lytiškumą.
Kita svarbi sritis yra įtraukusis ugdymas. Erasmus+ projektai, tokie kaip „Demokratiškumo ugdymas ikimokykliniame ugdyme“, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Vizitai į Lenkijos, Norvegijos, Ispanijos ir kitų šalių mokyklas leidžia susipažinti su įvairiais ugdymo metodais, pripažįstant individualumą, lygybę ir toleranciją.
Interneto keliai ir klystkeliai: jaunuolis Lenkijoje transliavo, kaip ruošiasi žudyti
Įtraukusis ugdymas ir tarptautinis bendradarbiavimas
Įtraukusis ugdymas Lenkijoje organizuojamas pagal kiekvieno mokinio poreikius ir galimybes, siekiant užtikrinti prieinamą ir atvirą mokyklą. Erasmus+ projektai, skirti pedagogų kompetencijoms tobulinti, suteikia galimybę gilintis į bendravimo subtilybes, suprasti kultūrinius skirtumus ir pritaikyti naujas idėjas kasdieniniame darbe su vaikais. Tai padeda kurti modernesnę, į vaiką orientuotą ugdymo(si) aplinką.
Pavyzdžiui, Šakių ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Maži žingsneliai“ bendruomenė vykdė Erasmus+ projektą „Demokratiškumas ikimokykliniame ugdyme“. Vizitų metu Lenkijos Goldapo miesto vaikų darželyje pastebėta, kad demokratinės vertybės taikomos kasdieninėje veikloje, pripažįstamas individualumas ir lygybės principas. Tai rodo, kad tarptautiniai projektai tampa ne tik galimybe plėsti akiratį, bet ir stipria paskata tobulinti ugdymo(si) aplinką.
Taip pat svarbu paminėti, kad Lenkijos mokytojai aktyviai naudojasi Erasmus+ programa, dalyvaudami mokymuose ir stažuotėse užsienyje. Pavyzdžiui, Alytaus lopšelio-darželio „Girinukas“ mokytojos stažavosi Lenkijoje, Gižycko mieste, kur susipažino su specialiosios mokyklos, psichologinio ir pedagoginio konsultavimo centro bei privačių ir valstybinių vaikų darželių darbo metodais.
Šiaulių sanatorinės mokyklos pradinių klasių mokytojos dalyvavo „Erasmus+“ mobiliose projektinėse veiklose Marijos Konopnickos mokykloje, kur susipažino su inovatyviais mokymo metodais, aktyviaisiais mokymosi metodais ir skaitmeninių priemonių naudojimu pamokose. Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip tarptautinis bendradarbiavimas praturtina Lenkijos ir Lietuvos švietimo sistemas.
tags: #lenkijos #ikimokyklinsi #ugdymas
