Nėštumas - tai ypatingas ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, kurio metu itin svarbu jaustis saugiai ir būti apsuptai rūpestingos priežiūros. Viena iš svarbiausių užduočių besilaukiančiai moteriai - pasirinkti tinkamą gydytoją, kuris prižiūrės jos ir vaikelio sveikatą. Gydytojų patirtis rodo, kad maždaug 70 procentų besilaukiančių moterų gydytoją renkasi pagal bendravimą.
Sužinojusi apie nėštumą, moteris turėtų kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Tinkamiausias pirmo apsilankymo metas yra 6-9 sav., jo metu gydytojas patvirtina, kad nėštumas tikrai yra, įvertina jo trukmę ir kurioje vietoje įvyko implantacija - ar nėštumas prasidėjo gimdoje ar jis negimdinis. Jeigu pirmo apsilankymo metu nepavyko nustatyti gimdymo termino, nieko baisaus - tai bus padaryta atliekant I trimestro echoskopiją. Labai svarbu prisiminti, kad jei moteris jau yra gimdžiusi ir jai buvo atliktas cezario pjūvis, pirmąjį vizitą reikėtų planuoti 6 sav., tai yra praėjus 2 sav. Per paskutinius 10-15 m., labai padažnėjo atvejų, kai nėštumas po cezario pjūvio operacijos, implantuojasi rando srityje. Tokia nėštumo lokalizacija augant gemalui yra labai pavojinga moters sveikatai ir net gyvybei.
Būsimos mamos nėštumas turėtų būti ramus ir džiaugsmingas laukimo laikotarpis, tad yra tiesiog būtina greta savęs turėti tokį gydytoją, kuris viską suprantamai paaiškins, priims apžiūrai, kai kils nerimas. Visi žino ir supranta, kad nėštumo metu ypač padidėja jautrumas ir pradedama reaguoti į tokius dalykus, kurie įprastose situacijose galbūt net keltų šypseną.
Kada reikalingas specialisto įsikišimas?
Šeimos gydytojas gali prižiūrėti būsimą mamą ir jos vaikelį tada, kai nėštumas yra įprastas ir normalus, jei moteris neturi ankstesnės blogos patirties. Tačiau jei moteris turi didelių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra turėjusi daugiau nei vieną neišnešiotą kūdikį, jai buvo atlikta cezario pjūvio ar gimdos operacija, turi gimdos anomalijų, buvo atvejų, kai pagimdytas negyvas ar apsigimęs vaikelis, yra pastojusi po apvaisinimo mėgintuvėlyje, - tokiais atvejais būtina papildoma, ne tik šeimos gydytojo priežiūra. Kvalifikuotas akušerijos-ginekologijos specialistas būtinas ir tada, jei būsimai mamai yra daugiau nei keturiasdešimt metų arba ji jaunesnė nei aštuoniolikos, jai tai daugiau nei penktasis vaikelis, serga cukralige, šlapimo takų infekcija.
Rizikinis amžius gimdyti moterims yra nuo 35 metų, o vyrams pradėti vaiką - per 43 metų, ir visai nesvarbu, kelinta tai atžala šeimoje. Rizika su amžiumi pamažu didėja. Biologiškai palankiausias amžius gimdyti yra tarp 18-25, mat tuomet moters organizmas yra stipriausias, didžiausias vaisingumas. Tikimybė pastoti nuo 30 moterims mažėja drastiškai. Moterims iki 35 metų reikia kreiptis į gydytojus, jei pastoti nepavyksta metus, o nuo 35 - pusmetį.
Jeigu moteris nevartojo folio rūgšties iki nėštumo pradžios, svarbu kuo greičiau pradėti tai daryti. Kiekvieną dieną reikėtų gerti po 400 mcg, nes šis elementas apsaugo vaisių nuo nervinio vamzdelio defekto.
Pirmojo vizito ir vėlesnių vizitų ypatumai
Pirmasis būsimos mamytės vizitas pas gydytoją trunka maždaug pusvalandį. Vizito metu paaiškinama apie nėštumo ypatumus, ko moteris gali tikėtis, kokia turėtų būti mityba, gyvenimo būdas, kas galima, o kas ne, pavyzdžiui, paaiškinama, kad reikėtų vengti kontakto su infekcija sergančiu žmogumi, svečiuose nelankyti sergančių vaikų, papasakojama, kaip elgtis įvairiose situacijose, jei kyla temperatūra ir daug kitų dalykų. Mamoms dažnai kyla klausimų apie jų kasdienius gyvenimo procesus, pavyzdžiui, vienas dažnesnių klausimų - ar galima gerti kavą, ar saugu važiuoti dviračiu, ar galima tęsti lytinį gyvenimą. Nors tokie klausimai atrodo visiškai paprasti, žinodamos atsakymą į juos, mamos jausis užtikrinčiau ir ramiau. Kitų vizitų metu įprastai turėtų būti skiriama apie 20 min. Būsima mama papasakoja, kaip jaučiasi, jai pamatuojamas kraujospūdis, pasisveriama, pamatuojamas gimdos dugno aukštis, apžiūrimos net kojos, ar jos neištinę.
Būtų puiku, jei pacientė tiksliai žinotų, kada buvo jos paskutinės mėnesinės, kadangi bendru medikų susitarimu, nėštumas skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių pirmos kraujavimo dienos. Taip pat gydytojui aktualu ir moters ciklo niuansai, ar turėjo ankstesnių gimdymų, koks buvo gimdymas, ar po gimdymo nekraujavo, kokio svorio gimė vaikučiai. Reikėtų susirinkti visą informaciją ir apie persirgtas ligas, ypač aktualu šlapimo takų infekcijos, cukraligė ir atliktos ginekologinės operacijos. Pasak jos, susikrauti visos krūvos ligų istorijų dažnai neprireikia tada, kai nėštumą prižiūri šeimos gydytojas, kuris pacientę pažįsta ir kartu kovojo su visomis jos ligomis bei sprendė iškilusias sveikatos problemas.
Pirmojo moters nėštumo metu, pas gydytoją reikėtų apsilankyti 10 kartų. Žinoma, toks standartinis vizitų skaičius taikomas, jei nėštumas yra normalus, be patologijų, kraujavimų. Nebe pirmą kartą gimdanti mama pas gydytoją gali užsukti ir 8 kartus. Tiesa, nemažai moterų mano, kad tiek 8, tiek 10 apsilankymų yra per mažai ir gydytojas neskiria pakankamai dėmesio.
Apsilankymo metu įvertinti rizikos veiksniai, kurie gali turėti neigiamos įtakos nėštumo eigai, mažylio vystymuisi. Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2 kartus. Šiuo laikotarpiu, jeigu nėštumas normalus, moteris jaučiasi gerai, pas gydytoją vertėtų apsilankyti 2-3 kartus.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Atliekami tyrimai ir jų svarba
Įstatyme yra numatyta, kad pirmo vizito metu nėščiajai turi būti nustatyta kraujo grupė ir rezus faktorius, atlikti kraujo, šlapimo tyrimai, taip pat sifilio ir žmogaus imunodeficito viruso testai. Iki 12 nėštumo savaitės, kiekvienai nėščiajai Lietuvoje yra atliekami privalomi tyrimai: bendras kraujo, kraujo grupės ir Rh faktoriaus, bendras šlapimo, šlapimo pasėlio, gliukozės kiekio kraujyje, sifilio, hepatito B ir ŽIV. Jeigu programinis gimdos kaklelio vėžio tyrimas buvo atliktas daugiau nei prieš 3 m., jį reikia atlikti nėštumo pradžioje.
Nuo 12 iki 14 savaitės atliekama ultragarsinė patikra, jų viso nėštumo metu turi būti dvi - antroji atliekama 18-20 nėštumo savaitę. Ultragarsinę patikrą bent trečdalis moterų įsivaizduoja kaip reikalingą tam, kad būtų sužinota būsimo vaikelio lytis. Vis dėlto - ne tik, patikra padeda įvertinti, ar vaikelis yra sveikas, nėra apsigimimų, kurie yra nesuderinami su gyvybe. Jos metu matuojama vaikelio sprando raukšlė, kuri leidžia nustatyti stambius apsigimimus. Jei ji storesnė, nei turėtų būti, tada atliekamas kraujo tyrimas „Prisca“, kuris yra kompensuojamas valstybės.
Normalaus nėštumo atveju pagal SAM sudarytą planą viso nėštumo metu turi būti atliekamos dvi echoskopijos: 11-14 ir 18-20 nėštumo savaitę. Vėliau arba anksčiau echoskopijos atliekamos tik esant kokių nors indikacijų. Apskritai kalbant apie echoskopijas, siūloma vadovautis ALARA principu (angl. As Low As Reasonably Achievable), tai yra, tiek mažai, kiek racionaliai įmanoma. Nors tyrimai rodo, kad echoskopija neturėtų neigiamai veikti vaisiaus, bandymai su gyvūnais rodo, kad itin stiprios ultragarso bangos vis dėlto vaisiui gali sukelti pažaidą. Dėl šios priežasties nereikėtų be reikalo piktnaudžiauti echoskopiniais tyrimais vien norint pasižiūrėti, į kurį iš tėvų bus panašesnis vaikas.
Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis. Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, kaip, pavyzdžiui, ilgametis šeimos gydytojas, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai. Vis dėlto, prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, rekomenduojama pasidomėti gydytojo kompetencijomis bei patirtimi ir pirmenybę teikti būtent šioms savybėms.
Pasitikrinkite savo sveikatą. Prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, itin svarbu žinoti savo sveikatos būklę. Jei nusiskundimų sveikata nėra, nėštumas laikomas mažai rizikingu, todėl nėščiąją gali prižiūrėti akušeris arba šeimos gydytojas. Vis dėlto jeigu atsiranda didelės rizikos veiksnių dėl nėščiosios nepalankios būklės ar akušerinės anamnezės, nėštumo ar vaisiaus patologijos, nėščiosios ligos rekomenduojama kreiptis į akušerį ginekologą.
Pasidomėkite gydytojo kompetencijomis. Nėščiosioms svarbu, kad jas prižiūrintis specialistas būtų artimesnis, kaip, pavyzdžiui, ilgametis šeimos gydytojas, konsultuotų visais rūpimais klausimais ir padėtų besilaukiančiajai jaustis saugiai ir ramiai, palaikytų ją ir emociškai. Vis dėlto, prieš renkantis nėštumo priežiūros specialistą, rekomenduojama pasidomėti gydytojo kompetencijomis bei patirtimi ir pirmenybę teikti būtent šioms savybėms.
Pasirinkite vieną specialistą. Kiekvienai besilaukiančiai moteriai yra užtikrinama būtinoji priežiūra nuo pirmųjų savaičių iki pat gimdymo. Natūralu, kad visą nėštumo laikotarpį geriausiai prižiūrėti gali vienas pasirinktas nėščiųjų priežiūros specialistas, kuris bus susipažinęs su visais esamais ir galimais rizikos faktoriais bei gerai žinos pacientės emocinę būklę. Todėl, siekiant sklandaus nėštumo priežiūros laikotarpio, rekomenduojama lankytis pas tą patį pasirinktą gydytoją, išskyrus tuos atvejus, kai nėštumas turi rizikos veiksnių.
Nesivadovaukite vien tik patarimais internete. Dažnai besilaukiančios moterys ieško ir pasikliauja kitų žmonių atsiliepimais apie gydytojus ir patarimais virtualioje erdvėje. Tai gali būti dėl nepasitikėjimo, baimės pasirenkant nėštumo priežiūros specialistą, ypač prieš pirmąjį apsilankymą. Nėščiosios priežiūra trunka ilgiau nei pusmetį, todėl svarbu pasirinkti specialistą, su kuriuo nėščioji jausis geriausiai ir kuriuo ji visiškai pasitikės, o rekomendacijos ir informacija internete gali visiškai nesutapti su asmeniniu patyrimu.
Reguliariai lankykitės pas gydytoją. Nėštumo pradžioje jaudintis dėl pirmųjų vizitų pas gydytoją yra visiškai normalu ir priimtina. Nėščiosioms svarbu suprasti, kad apsilankymų tikslas - jos ir vaisiaus sveikata bei gera dvasinė savijauta. Taip pat reguliarūs apsilankymai pas specialistą užkirs kelią galimoms nėštumo ir vaisiaus komplikacijoms, padės anksti nustatyti su sveikata susijusias rizikas.
Nėščiosios, kurios per apsilankymus pas gydytoją jaučiasi saugiau apsuptos joms artimų žmonių, gali atvykti ne vienos. Artimieji, ypač antroji pusė, lydėdami nėščiąją į vizitus pas gydytoją, nėščiųjų pamokėles, sužino daug reikšmingos informacijos, kaip užtikrinti priežiūrą besilaukiančiajai bei lengviau supranta jos būseną.
Nėštumo pradžia: svarbiausia atsiminti paskutinių menstruacijų pirmos dienos datą. Pagal ją skaičiuojama, kiek laiko yra nėštumui, nustatomas gimdymo terminas. Žinoma, tą gimdymo datą galima ir pagal echoskopiją nustatyti, bet lengviau ir tiksliau, kai moteris menstruacijų ciklus seka ir įsidėmi pati.
Neretai moterys, vos pasidariusios nėštumo testą, skuba pasirodyti gydytojui ginekologui, tačiau skubėti nėra ko. Jeigu nėštumas yra mažos rizikos, iš karto skubėti pas gydytoją nėra prasmės. Ankstyva echoskopija kartais sukelia papildomo nerimo, nes gydytojas gali pasakyti, kad nėštumas yra gimdoje, bet pasakyti, ar jis vystysis, dar sunkoka. Pirmam vizitui pas ginekologą verčiausia registruotis, kai neštumas eina dviejų mėnesių ribos link.
Mažos rizikos nėštumu laikoma, kai praeityje nėra buvę persileidimų, negimdinių nėštumų, nėštumo ir gimdymo sutrikimų, lėtinių ligų ir panašiai.
Vaisiaus judesių skaičiavimas ir nėštumo stebėjimas
Pradžioje, kai tik moteris pajunta vaisiaus judesius, jų pulti skaičiuoti neverta, nes jie dar nėra reguliarūs, vienodi, juntami ne kiekvieną dieną. Akušeriai ginekologai tvirtina, jog esant mažai nėštumo rizikai vaisiaus judesių skaičiuoti nebūtina, o esant didelei rizikai jie skaičiuojami nuo 28-32 nėštumo savaitės. O štai nėštumo pabaigoje vaisiaus judesius sekti tikrai svarbu. Tai rodo vaiko būdravimo ir miego ciklus, aktyvumo laiką. Mamai lengviau suprasti, koks yra vaiko ritmas.
Nėštumui esant mažos rizikos, kai atlikti tyrimai yra normalūs, užtenka atkreipti dėmesį, kad vaisius judėtų taip, kaip judėjo dieną prieš tai. Esant įtarimų, kad vaisius juda silpniau, moteris turi atsigulti ant kairiojo šono ir pusvalandį tuos judesius skaičiuoti. Jeigu suskaičiuoja dešimt judesių, toliau skaičiuoti nebūtina. O jei dešimt judesių per pirmą pusvalandį nebuvo (galbūt vaikas tuo metu miegojo), tuomet galima skaičiuoti judesius antrą pusvalandį. Ir jeigu vis tiek judesių atrodo mažoka, geriau pasirodyti medikams, kurie įvertins vaisiaus būklę.
Paskutinėmis nėštumo savaitėmis reikėtų dar kartą apsilankyti pas akušerį-ginekologą.
Pastaruoju metu vis populiariau darytis ir genetinius tyrimus. SAM numato kompensuojamą PRISCA genetinį tyrimą ir genetiko konsultaciją moterims, turinčioms rizikos veiksnių: dėl amžiaus, buvusių patologijų, paveldimų ligų šeimoje. Taigi šis tyrimas gali padėti nustatyti kai kurių genetinių sutrikimų tikimybę. O nekompensuojamas NIPT tyrimas padeda tiksliau nustatyti galimas anomalijas, rizikas. Jo metu vaisiaus DNR imamas iš mamos kraujo, mat dalis jo DNR dalelių nuolat cirkuliuoja mamos kraujyje vos pastojus. Kombinuotas testas yra tikimybinis tyrimas, atrankinis, po kurio reikia kitų tyrimų. Bet jų atlikimas labiau etinis ir filosofinis sprendimas. Koks vaisius yra gimdoje, toks ir bus, tyrimas jo nepakeis. Dalis besilaukiančiųjų jo nenori atlikti, nes koks bebūtu vaikas, sveikas ar nelabai, vis tiek nori jį auginti, myli ir laukia. O kitos nori tyrimų, kad reikalui esant nėštumą nutrauktų.
Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR.
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis.
Verta atkreipti dėmesį, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
Kaip pasiruošti vizitui pas vaisingumo specialistą?
Gimdymo vieta ir gimdymo planas
Nėščioji visuomet gali rinktis jai priimtinesnę gimdymo įstaigą, jeigu nėra jokių ypatingų nėštumo rizikų. Jeigu gresia priešlaikinis gimdymas, iki trisdešimt ketvirtos nėštumo savaitės, nustatytos sudėtingos vaisiaus ar mamos patologijos, medikai rekomenduoja gimdyti trečiojo lygio gydymo įstaigoje.
Susipažinti su gimdymo procedūromis ir galimomis situacijomis gimdymo metu, pavyzdžiui, kada reikalinga vakuumo ekstrakcija ar skubus cezario pjūvis, yra protinga ir reikalinga. Bet iš anksto pasirengto gimdymo plano šventai laikytis nereikia. Kartais būna situacijų, kurių nenumatė ir nesitikėjo nėščioji, būna, kad ir pačios norai pasikeičia, tarkime, dėl epidūrinės nejautros. Svarbiausia, neturėti kategoriškos nuomonės ir pasikliauti akušeriais. O gimdymo planas tikrai nėra būtinas.
Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Jūsų patogumui esame paruošę "Nėščiosios sveikatos patikros" atmintinę, kuri parengta pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus.
Paskutiniais nėštumo mėnesiais yra didesnė tikimybė, kad gali išsivystyti sudėtinga nėštumo komplikacija, vadinama preeklampsija. Todėl gydytojas gali nuspręsti dažnaiu tikrinti ar ne per aukštas kraujospūdis, ar šlapime nėra baltymų, ar nepatinęs veidas ir rankos. Be to, gydytojas nori atidžiau stebėti vaikelį ir būti tikras, kad jam viskas gerai.
Slenkant savaitėms, placenta sensta, ir paprastai apie 42-ą nėštumo savaitę ji neįstengia veiksmingai pašalinti nereikalingų medžiagų ir tiekti gliukozę vaikelio organizmui.
Svarbu žinoti
Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
Nėščiųjų tyrimų naujienos: Viena svarbiausių - kaip diagnozuoti nėščiųjų diabetą, nes tai tampa vis dažnesne bėda. Besilaukiančios moterys turi vis dažniau įvairiausių rizikos veiksnių - labiau, nei, tarkime, prieš dešimt metų yra nutukusios, gyvena nesveiką ir nejudrų gyvenimo būdą. Nėštumas ir šiaip trikdo gliukozės toleranciją organizme, o jei dar moteriai būdingi išvardyti rizikos faktoriai, tuomet atsiskleidžia visa puokštė ligų. Todėl pasikeitė nėštumo diabeto nustatymo kriterijai. Dabar jau pirmąkart apsilankiusioms pas gydytoją nėščiosioms tiriamas cukraus kiekis kraujyje. Šiandien paprasto kraujo tyrimo rezultatas, kuris rodo, kad jums negresia diabetas, nevalgius yra 5,1mmol/l (anksčiau norma buvo nuo 3,33 iki 5,55 mmol/l). Pagal naujus tyrimo metodus visoms nėščiosioms 24-28 nėštumo savaitę privaloma atlikti trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginį - kraujas paimamas nevalgius, tuomet išgėrus 75 g gliukozės jis tiriamas po valandos, cukraus kiekis kraujyje turėtų būti mažiau negu 10 mmol/l, tuomet dar kartą kraujas tiriamas po dviejų valandų, cukraus kiekis turėtų būti mažiau nei 8,5 mmol/l. Jeigu „netelpama į rėmus”, tuomet šeimos gydytojas nėščiąją siunčia pas endokrinologą arba jei akušeriui ginekologui pakanka kompetencijos - pas jį. Manoma, kad šeimos gydytojui jau nepakanka žinių, kad jis galėtų prižiūrėti nėščiąją, sergančią diabetu ar nėščiųjų diabetu.
Iš kur tokia praktika - taupyti nėščiosios sąskaita? Lietuva remiasi Europos šalių pavyzdžiu, daugiausia Skandinavijos ir Vidurio Europos šalių. Apskaičiuota, kad vieno žmogaus gyvenimo vertė siekia apie tris milijonus eurų, t. y. per savo gyvenimą už tokią sumą žmogus gali sukurti, pagaminti tokios vertės pridėtinio produkto. Todėl visada norima pagerinti nėščiųjų priežiūrą, mat jos yra ypatingos, jos nešioja mūsų būsimus piliečius, visa visuomenė suinteresuota, kad gimtų sveiki vaikai patiriant kuo mažiau išlaidų.
Rekomenduojama literatūra pirmakartei mamai: Carlos Gonzalez „Žindyti nėra paprasta“, Gro Nylander „Maitinimo krūtimi ABC“, Lietuvos gydytojų parengtas leidinys „Nėštumo ir vaiko priežiūros vadovas“.
tags: #kaip #issirinkti #gydytoja #nestumui
