Dainelės - tai neatsiejama vaiko gyvenimo dalis, lavinanti jo atmintį, kalbą, emocinę raišką ir kūrybiškumą. Ypač vertingos yra tos dainelės, kurias vaikystėje dainuodavo jų tėvai ar močiutės, perduodamos iš kartos į kartą. Tokios dainelės neša savyje tautos istoriją, tradicijas ir šilčiausias emocijas.
Tėvynės meilė ir išdidumas
Daugybė lietuvių liaudies dainų sklidinos meilės Tėvynei, išdidumo savo tauta ir jos istorija. Jos pasakoja apie didvyrius, kovojusius už laisvę, apie gamtos grožį, apie paprastų žmonių gyvenimą. Šiose dainose atsiveria lietuvių dvasios stiprybė ir ištikimybė savo šaknims.
Viena iš tokių dainelių, kurioje jaučiamas išdidumas ir pasiryžimas, yra ši:
Neverk, tėvai ir motina, Aš ten būsiu žalnierėlis. Aš ten būsiu žalnierėlis, Viso vaisko vajaunykas. Viso vaisko vajaunykas Ir pulkelio pulkaunykas.
Šie žodžiai perteikia jauno žmogaus ryžtą tarnauti Tėvynei, būti jos gynėju ir didžiuotis savo kilme. Dainelė tęsiasi pasakojimu apie kelionę į sostinę ir apie tai, kaip didingai jis skelbs savo grįžimą:
Nuvažiuosiu Vilniaus miestan, Aš nupirksiu tris trūbeles. Aš nupirksiu tris trūbeles, O ketvirtą varinę. Viena trūba aš trūbysiu, Vilniaus miestą prajodamas. Antra trūba užtrūbysiu, Žalią girią dajodamas. Trečia trūba užtrūbysiu, Tėvo dvarą regėdamas. Varinėle užugriausiu Ant tėvulio didžio dvaro.
Grįžęs namo, jis klausia artimųjų, ar jie jį atpažins, nes jis tapo stipresnis ir sumanesnis:
Išeik, tėvas ir močiutė, Ar pažįstat mane jauną? Ar pažįstat mane jauną, Viso vaisko vajaunyką? Viso vaisko vajaunyką, Ir pulkelio pulkaunyką?
Tėvai, nors ir nustebę, atpažįsta savo sūnų, nes ilgėjosi jo ir negalėjo ramiai gyventi:
Oi sūneli, oi sveteli, Kaip mes tavęs nepažinsim. Nakčia miego nemiegojom, Dieną darbo nedarbujom.
Meilė ir ilgesys
Kitos dainelės atspindi meilę, ilgesį ir svajones. Jos dažnai kalba apie santykius tarp žmonių, apie jaunystę, apie gamtos grožį, kuris primena mylimus žmones ar vietas.
Pavyzdžiui, ši dainelė perteikia švelnius jausmus ir gamtos harmoniją:
Lelija, lelija. Dobilas, dobilas. Nakvojai, nakvojai. Lovelėj, lovelėj. Klevelio lapeliai mirgėjo.
Kitoje dainelėje išreiškiamas ilgesys ir svajonė apie laisvę:
Toli nuo savo gimtų namų. Grėbiau lankoj šienelį. Rankoje rykštelę belaikančią. Kalnai ir maži kalneliai! Kaip sako mūsų seneliai. Ąžuolai šventi kerojo. Kuriuos lietuviai turėjo. Tyliuoju vakaro laiku. Nebuvo liūdna nei klaiku. Oi. Oi. Oi oi oi oi oi oi oi! Užsidėau ant galvelės. Ėau vaikščiot su berneliu. Ir nupūtė vainikėlį. Į gilųjį Duonojėlį. Stovi pulkas bernužėlių. Už vainiką galvą deda. Bernužėlis šaukte šaukia. Bernužėlis ant dugnelio. Atgaivins jausmus! Ir vėl bus laisva Lietuva. Aš vėl sugrįšiu pas tave. Myliu Tėvynę ir tave. Baltais akacijų žiedais. Ir vėl bus laisva Lietuva!
Karinės dainelės
Karinės dainelės skatina drąsą, pasiryžimą ir meilę Tėvynei. Jose dažnai minimi kareiviai, žygiai, kovos už laisvę.
Marš, marš, kareivėli. Pirmyn, pirmyn, pirmyn. Vargo pamatyti. Marš, marš, kareivėli. Pirmyn, pirmyn, pirmyn. Be tavęs nebus sodžiuje dainų.
Išgelbėjimas ir tikėjimas
Kai kurios dainelės turi religinį ar dvasinį atspalvį, prašant Dievo pagalbos, tikint išgelbėjimu ir amžinuoju gyvenimu.
Brangią dieną . Brangią dieną . Per Kristų, mūsų Viešpatį. Kuris gyveni ir viešpatauji per amžius. Tėvynės ir žmonijos naudai. Išgelbėk nuo priešo baisaus! Nupuolančius stiprink ir vesk!
DŽIMBA - Rudnosiukas
Šios dainelės, nors ir atrodo paprastos, turi didelę vertę. Jos padeda vaikams pažinti savo kultūrą, ugdo pilietiškumą ir moko svarbiausių vertybių.
