Daugelis mūsų apie darželius Norvegijoje esame girdėję įvairių, įdomių, o kartais net keistų pasakojimų. Vaikai miega lauke, valgo tik sumuštinius ir žaidžia balose. Šiame straipsnyje pateiksime išsamų vaizdą apie vaikų darželių sistemą Norvegijoje, remdamiesi lietuvių emigrantų patirtimi ir oficialia informacija. Norvegija, viena turtingiausių ir socialiai pažangiausių šalių pasaulyje, vis dažniau tampa lietuvių emigrantų namais. Šalyje, kurioje gyvena apie 35 000 lietuvių, vaikų auklėjimo ir ugdymo sistema skiriasi nuo įprastos Lietuvoje, todėl svarbu suprasti pagrindinius skirtumus ir ypatumus.
Vaiko priežiūros atostogos ir darželio pradžia
Vaiko priežiūros atostogos Norvegijoje yra 49 savaitės. Tada galima pasirinkti 100 proc. atlyginimo. Arba 59 savaitės atostogų. Tuomet mokama 80 proc. atlyginimo. Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos ir mamai, ir tėčiui. 19 savaičių mamai, kitos 19 savaičių - tėvui. Likusį atostogų laiką tėvai gali imti pasirinktinai - tėtis arba mama. Į darželį vaikai priimami nuo vienerių metų. Tai priklauso nuo to, kokį motinystės ir tėvystės atostogų planą vaiko tėvai pasirenka. Devynis mėnesius gaunamos buvusių pajamų dydį (100%) atitinkančios išmokos, o jei namie pasiliekama vienerius metus - išmokos siekia 80%. Būtina sąlyga gauti išmokas - oficialios darbinės pajamos paskutinius metus iki gimstant vaikui. Dažniau atostogas vaiko priežiūrai ima mama, renkasi, tarkim, devynis mėnesius, o paskui seka tėvo dalis - dar dvylika savaičių. Iš pradžių gali pasirodyti, jog tiek vaikui, tiek tėvams per anksti atsisveikinti su mažyliu, tačiau padedant auklėtojoms vaikai puikiai prisitaiko.
Norvegiška darželių sistema: ypatumai ir kasdienybė
Darželiuose vaikai iš esmės skirstomi į du amžiaus tarpsnius: lopšelį (1-3 metų grupė) ir darželį (3-6 metų grupė). Lopšelio grupėse vaikų skaičius atitinka darželio patalpų bei kiemo plotą. Vaikus prižiūri ne viena auklėtoja, lopšelyje keturiems vaikams skiriama vienas suaugęs darbuotojas, o darželyje - šešiems. Norvegijoje daug privačių darželių, kurie papildo valstybinę (komunalinių) darželių sistemą. Miestuose komunalinių darželių dažnai trūksta, ypač sostinėje Osle, todėl ši sistema gana lanksti. Paraiškos vietai darželyje gauti pildomos iki kovo 1 d. Šią datą verta įsidėmėti planuojant gyvenamosios vietos ar darbo keitimą. Pildant paraišką reikalinga registracija. Privatūs darželiai yra skirtingi, kai kurie beveik nesiskiria nuo valstybinių, o kiti gali turėti savo specifiką, ypatingą pakraipą ar papildomus užsiėmimus, kaip pavyzdžiui, „Steinerio“ darželiai praktikuojantys Waldorfo sistemą ar „Tårnsvalen“ darželiai su mindfullness programa. Yra dar ir šeimyniniai privatūs darželiai, kuriuos leidžiama įrengti tiesiog savo gyvenamame name. Darželio veiklai skiriama vietos viduje ir kieme, tačiau nebūtina, kad patalpos būtų giežtai atskirtos.
Viena iš ryškiausių Norvegijos darželių sistemų ypatybių yra požiūris į vaikų buvimą lauke. Nepaisant oro sąlygų, vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke. Tyrinėja aplinką, augalus, žaidžia balose. Žygių metu vaikai lanko bibliotekas, autobusu parkus, futbolo aikštes, laivų prieplaukas. Lauke valgo priešpiečius bei užkandžius. Tai padeda grūdinti organizmą, stiprinti imunitetą ir ugdyti atsparumą.
Asmeniškai man labai patinka, kad vaikai didžiąją dienos dalį būna lauke. Tyrinėja aplinką, augalus. Nepaisant to, koks lauke oras, į lauką vis tiek einama.
Dauguma Norvegijos darželių dirba nuo 6:30 iki 17:00 val. Pusryčiai vaikams patiekiami, kada vaikas ateina į darželį, bet būtinai turi atvesti iki 8:15 val., kad vaikas gautų pusryčius. Du kartus per savaitę vaikai valgo avižinių dribsnių košę, o likusias savaitės dienas - sumuštinius. Kiekvienas vaikas gali rinktis ką nori dėti ant sumuštinio. Užsiėmimai prasideda nuo 9:30 val., nes visi vaikai turi būti atvesti iki 9:00 val. Apie 11:00 val. būna pietūs, du kartus per savaitę šiltas maistas, o kitas dienas - sumuštiniai. Vaikai pagal amžių ir gebėjimus paskirstomi po 3-4 į vieną grupelę, vienai auklėtojai. Skirtingo amžiaus vaikų užimtumas skiriasi. Didesni eina į žygius, ilgiau būna lauke, auklėtojoms padedant gamina maistą.
Pietų miego sistema vaikams iki 3 metų Norvegijoje yra itin specifinė. Daugelis darželių taiko metodą, kai vaikai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose. Šie vežimėliai stovi namelyje darželio kieme, panašiame į pavėsinę, su stogu ir tvirtomis sienomis, tačiau jie yra nešildomi. Vaikai miega šioje patalpoje ištisus metus, net ir žiemą, kai Norvegijoje būna labai šalta. Manoma, kad tai stiprina vaiko imunitetą ir grūdina organizmą. Nuo trejų metų vaikai paprastai nebevykdomi pietų miego.
Adaptacija ir bendravimas
Adaptacija darželyje vyksta palaipsniui. Prieš pradedant lankyti darželį, vaikas su vienu iš tėvų praleidžia kelias valandas darželyje, kad priprastų prie aplinkos ir auklėtojų. Tai padeda vaikui jaustis saugiau ir sumažina atsiskyrimo stresą. Mūsų sūnus ypač prieraišus. Pradėjus lankyti grupę, nenorėjo manęs paleisti. Kartu ėjau beveik savaitę. Auklėtojos su vaikais bendrauja kaip su sau lygiais. Mūsų darželyje tiek mažesnių, tiek vyresnių vaikų grupės dažnai susitinka pagrindiniame, žaidimų, koridoriuje. Taip jie pažįsta vienas kitą, mokosi bendrauti su vyresniais bei jaunesniais už save.
Vaikų iki 3 metų pietų miego sistema man pasirodė itin keista. Negaliu teigti, kad visi Norvegijos darželiai taiko tokį patį metodą, nes žinau, jog didelių miestų darželiuose vaikai yra guldomi pietų miego taip pat, kaip ir Lietuvoje. Bet kai pirmą kartą su vyru pamatėme, kaip mūsų vaikas miegos čia, nustėrome, nes mažyliai miega ne lovelėse, o tėvų atvežtuose vežimėliuose.
Vienas iš įdomiausių aspektų yra adaptacijos procesas. Auklėtojos pasiūlo, kad vienas iš tėvų dvi savaites prieš lankymą ateitų kelioms valandoms su vaiku į darželį ir taip jį pratintų prie naujos aplinkos. Todėl aš po dvi valandas būdavau su vaiku darželyje, su juo žaisdavau ir stebėdavau, kaip jis po truputį adaptuojasi. Kai pradėjome vaiką į darželį leisti reguliariai, jam vis tiek buvo sunku atsiskirti nuo manęs ar vyro, todėl su auklėtojomis visi nusprendėme, kad mano vyras, atvedęs vaiką, pasiliks kartu vienai valandai.
Mityba darželyje
Mityba Norvegijos mokyklose ir darželiuose taip pat turi savų ypatumų. Retai kuriame darželyje galima tikėtis šilto maisto, dažniausiai tėvai turi įdėti savo krepšelį su maistu, bet vaikai nesiskundžia tokiu gyvenimu. Mažyliai darželyje aprūpinami šviežiais vaisiais ir daržovėmis. Taip norvegai supranta sveiką gyvenimo būdą - valgyti sumuštinį pietums jiems yra tiesiog normalu. Ryte, vos atėjus į darželį, visi susėda prie bendro stalo. Renkasi su kokiais priedais valgys sumuštinius. Ant duonos tepamos užtepėlės, paštetas. Vėliau, užkandžiams, būna vaisiai. Pietums kelis kartus per savaitę yra gaminamas šiltas maistas orkaitėje. Maistą gamina auklėtojos, padedant vaikams. Grupės patalpose įrengta virtuvėlė. Sūnui pradėjus lankyti darželį, pasidomėjau, kodėl šiltą maistą darželyje gamina gan retai. Atsakymas buvo paprastas - vaikų lavinimas yra svarbiau nei pusę dienos praleisti virtuvėje prie puodų. Sveika Norvegijoje laikoma, tarkim, pilno grūdo duona, o, pavyzdžiui, jogurtai ir visi cukraus turintys produktai netoleruojami. Jogurto (dėl jo sudėtyje esančio cukraus) dažnam darželyje leidžiama atsinešti tik vieną kartą savaitėje. Net ir namie mamos be cukraus pagaminto jogurto! Vaikas ir cukrus - nesuderinami dalykai Norvegijoje. Vaikų skatinami vartoti žalumynus, todėl šalia vaisių siūloma jaunų morkyčių, agurkų, brokolių ir kitų daržovių. Juos darželin irgi atneša tėvai. Vaisiai ir daržovės, skirtingai nuo maisto paketo turinio, yra vartojamos bendrai, supjaustomos ir patiekiamos visiems vaikams kartu per tam skirtą maisto valandėlę. Kitas kartus vaikai valgo kiekvienas savo maistą. Nenorima, kad vaikai keistųsi maistu. Viena vertus, dėl alergijos, apie kurią geriausiai žino vaiko tėvai, o kita vertus, dėl saugumo ir kontrolės.
Norvegijoje įprasta vaikui įdėti maisto tiek į darželį, tiek į mokyklą. Darželyje šiltas maistas dažnai patiekiamas vos vieną dieną per savaitę, kai kur du kartus, o ir tada tik vieną kartą dienoje. Vadinasi, visus kitus kartus ir dienas vaikas valgo namie suruoštą maisto paketą, kuriame turi užtekti maisto visai dienai. Vaisius bei gėrimą taip pat atneša tėvai. Visi lietuviai tėvai greitai išmoksta norvegišką sąvoką „matpakke“ (maisto paketas) - tai dėžutė skirta maistui, iš kurios vaikas maitinasi dieną darželyje. Ten gali atsidurti vakardienos pietų likučiai, kuriuos darželyje gali pašildyti, greitai paruošiama košė ar kiti patiekalai. Reikia pripažinti, kad dažniausiai dėžutėje būna sumuštiniai. Norvegams tai įprasta ir priimtina, sumuštinius jie kerta visą gyvenimą. Visgi, neapsigaukite, visur ir visada girdėsite kalbant apie sveiką mitybą.
Apranga ir avalynė
Apranga, kurios prireiks darželyje, taip pat turi šiek tiek norvegiškų ypatumų. Lietaus apranga ir kombinezonas yra paliekami darželyje, ja apsirengę vaikai eina į lauką ir žygius. Kombinezono reikia, be abejo, žieminio ir ne tokio šilto pavasariui bei rudeniui, mažesniems nepakenks ir visai lengvas, saugantis nuo vėjo. Kai lyja, lietaus apranga maunama ant kombinezono, kai drėgna, pakanka vien lietaus kelnių. Todėl lietaus apranga turi būti atitinkamai didesnio dydžio. Verta patikrinti, kad gumytės lietaus ir kombinezono kelnių apačioje būtų geros, tai apsaugo vaiko kojas nuo drėgmės. Patyrusios mamytės pakužda naujai atvykusioms patarimą turėti dvi poras lauko rūbų, tai yra kombinezonų. Nežiūrint gana atšiaurių žiemų norvegiški kombinezonai nebūna labai šilti. Žinoma, rinktis galite savo nuožiūra, tačiau jų tikrai pakanka. Rekomenduojama pasirūpinti vilnoniais arba minkšto pliušo (fleece) komplektais, kuriuos rengiame po kombinezonu. Žiemą renkamės storesnio audinio, o rudenį ir pavasarį - atitinkamai lengvesnio. Apatinis trikotažas taip pat vilnonis jau nuo pirmųjų rudens šaltukų. Vilna Norvegijoje vadinama auksu (norvegiškai tai netgi rimuojasi „ull er gul“) ir visų labai mylima nuo pat kūdikystės. Vaikas rengiamas „kopūsto“ principu, informaciniai lapeliai su vaizdinga vaiko aprangos instrukcija darželiuose išdalinami kasmet. Prie kūno vilnoniai apatiniai, tuomet minkšti, nespaudžiantys sportinio kostiumo tipo rūbai (tai tik patarimas, o aprengti tėvai gali taip, kaip nori, gražu, mėgsta vaikas), vilnonis ar pliušinis komplektas po kombinezonu, kombinezonas, lietaus apranga. Pirštinės ir kepurė-šalikas, vadinamasis šalmas arba kepurė ir „kaklas“. Šalikas darželyje neleidžiamas, nes tai nesaugu ir rizikinga, jei vaikas užsikabintų vienu galu už supynių, vartelių ar krūmo. Užsegamas šalikas-kaklas turi ir daugiau privalumų: vaikui lengviau jį užsimauti-nusimauti, šiltai visu plotu dengia ne tik kaklą, bet ir krūtinę bei nugarą, patogiai palenda po apykakle. Kepurę siūloma rinktis arba neužsegamą, arba su lipdukais. Vėlgi dėl saugumo, jei vaikas užsikabintų už kokios šakos. Dėl pirštinių - dažnai girdėti, kaip mamos skundžiasi, kad vaikai sušala rankas, o pirštinės kišenėse. Ir tikrai. Norvegijoje į tai kreipiama mažiau dėmesio, niekas nedraudžia vaikui nusimauti pirštines lauke ir imti sniegą ar ledą plikomis rankomis. Kažkada teko matyti, kaip vežimėlyje žiemą miegojęs vaikelis iškišo pliką rankytę. Po kurio laiko ji rodos net pamėlo nuo šalčio, bet mama nereagavo ir netrukdė vaikui miegoti. Taip jau yra.
Darželyje privalomi rūbai - kombinezonas (vienas pavasariui/rudeniui, kitas - žiemai), lietaus rūbai, guminiai batai, žieminiai batai. Lietingam orui skirtos pirštinės bei pirštinės, skirtos žiemai. Kelnės, bliuzonai, kojinės. Niekas čia nesaugo rūbų. Čia svarbiausia - pasaulio tyrinėjimas. Na, pasakykite, koks vaikas nenorėtų pagulėti baloje? Vis dėlto ypatingą dėmesį skirčiau merinosų vilnos drabužėliams. Norvegijoje jie tiesiog būtini. Kiekvieno vaiko krepšelyje privalo būti bent keli jų komplektukai. Merinosų vilnos rūbeliais vaikai rengiami po kombinezonais, po kasdieniais rūbais. Termodrabužėliai iš natūralios merinosų vilnos norvegų yra itin mėgstami dėl plono, neapsunkinančio bet šilumą palaikančio audinio. Įdomiausia, jog žiemos metu kūdikiai rengiami merinosų vilnos rūbeliais ir per lauką nešami be jokių striukių. Tokie drabužėliai, nors ir gana ploni, tačiau tikrai vertingi, prisitaiko prie aplinkos temperatūros ir šildo kūną.
Informacijos teikimas tėvams
Prie darželio grupės durų ir vystymo stalų kabo planšetės. Jose žymima dienos informacija. Kada vaikas atėjo į darželį. Kada pakeistos sauskelnės, net ir tai, kas jose buvo! Kelintą valandą vaikas užmigo ir pasibudo. Kokia veikla užsiima. Kokie tolesni savaitės, mėnesio bei metų planai. Visą šią informaciją bei daugybę vaiko nuotraukų tėveliai mato darželio programėlėse, savo telefone.
Sveikatos priežiūra ir požiūris į ligas
Norvegų vaikai serga dažnai, kaip ir lietuvių, tik čia niekas į ligas dėmesio nekreipia. Tad mes gydomės patys namuose, o vaistus parsivežame iš Lietuvos. Nes čia vaistų… paprasčiausiai nėra. Žinoma, yra vaistinės, bet vaistai parduodami tik su receptais, o jų niekas neišrašinėja, jei nebūna mirtinas atvejis. Be recepto nieko nenusipirksi. Prieš porą dienų mano vaikas stipriai suviduriavo, nuėjome į vaistinę paklausti, gal turi kokių nors vaistų. Vaistininkė liepė duot kokakolos, o jei nepraeis - kreiptis į ligoninę. Tik žuvų taukai čia toleruojami - gydytojai juos liepia kūdikiams duoti nuo 3 mėnesių. Norvegijoje, jei vaikas turi 38 laipsnių temperatūrą, tai nėra priežastis neiti į mokyklą. Skaudant galvai arba peršalus gydytojas gali išrašyti žaliąjį receptą, tai yra rekomenduoti pasivaikščioti miške. Čia medicinos priežiūra organizuota pagal principą “Skęstančiųjų gelbėjimas - pačių skęstančiųjų reikalas“. Sakydamas, jog sergate, pripažįstate, kad esate tingus ir neatsakingas: nesportavote, nesigrūdinote, todėl ir susirgote.
Daugiau dėmesio skiriama prevencijai ir grūdinimuisi. Vaikai skatinami sportuoti ir būti lauke bet kokiomis oro sąlygomis. Tai padeda stiprinti jų imunitetą ir mažinti ligų tikimybę.
Tėvų įtraukimas ir bendradarbiavimas
Tėvų susirinkimai vyksta panašiai kaip Lietuvoje, paskelbiami ir pakomentuojami metų planai, išrenkamas tėvų atstovas ir jo pavaduotojas, kurie prisideda prie kalėdinių, velykinių renginių koordinavimo, organizuoja pinigų surinkimą, kai to reikia (pavyzdžiui, pasveikinti auklėtojas) ir yra tarpininkai, jei kyla nesusipratimų. Norvegijoje gana įprasta išsakyti savo abejones ar nepasitenkinimą per atstovą, kuris deleguojamas informuoti kitus tėvus ir toliau bendrauti su darželio vadovu bei spręsti susidariusią situaciją. Iškilus problemai, tėvai gali kreiptis į auklėtojas ir gauti patarimų. Specialiai skirtos auklėtojos stebi vaiką ir jo elgesį. Dukart per metus vyksta individualus susitikimas su tėvais, skirtas papasakoti apie vaiką.
Teko dalyvauti bendrame tėvų susirinkime. Tikėjausi nuobodaus vakaro, bet buvo atvirkščiai. Grupėje susipažinome su lavinamaisiais stalo žaidimais ir mokomosiomis programėlėmis. Sporto salėje atlikome vaikams skirtus pratimus. Lauke apžiūrėjome žygių įrangą, vaišinomės ant laužo virta sriuba. Prieš Kalėdas ir Velykas darželyje rengiami šventiniai pusryčiai. Auklėtojos ruošia užkanius, kavą, arbatą. Tėveliai susirenka pabūti ir pabendraut su vaikais jų aplinkoje. Paruošti stalai, dega žvakės. Be viso to, kartą per metus auklėtojos verda dideli puodą troškinio. Pasibaigus mokslo metams, prieš vasarą, kieme rengiama iškyla. Lauke pastatomos kepsninės, auklėtojos rūpinasi pyragu, gėrimais ir salotomis. Tėveliai rūpinasi dešrelėmis arba tiesiog tuo, ką valgys jų šeima.
To dar nebuvo: tarnyboms pavyko sugrąžinti norvegų paimtą vaiką
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Nuo liepos 1 d. Norvegijoje įsigalioja griežtesnės taisyklės, reglamentuojančios, kaip privatūs vaikų darželiai (barnehage) gali naudoti tėvų mokėjimus ir valstybės subsidijas. Pagal naują įstatymą šios lėšos galės būti skiriamos tik konkrečioms reikmėms: darbuotojų atlyginimams, veiklos sąnaudoms padengti, patalpų priežiūrai ir gerinimui bei darbuotojų kvalifikacijos kėlimui. Pakeitimų tikslas - užtikrinti, kad didesnė dalis darželių gaunamų lėšų būtų tiesiogiai nukreipiama į vaikų priežiūrą ir ugdymo kokybę, o ne naudojama pertekliniam pelnui. Šis sprendimas laikomas svarbiu žingsniu siekiant didesnio skaidrumo ir kokybės privačiame ikimokyklinio ugdymo sektoriuje.
Visos Norvegijos savivaldybės privalės užtikrinti atskirą stiklo ir metalo atliekų surinkimą. Šis reikalavimas įgyvendinamas pagal paskutinę Europos Sąjungos Atliekų direktyvos nuostatą, kurios tikslas - skatinti efektyvesnį išteklių naudojimą ir mažinti aplinkos taršą. Didžiuosiuose Norvegijos miestuose šis pokytis daugeliui gyventojų bus beveik nepastebimas, nes stiklas ir metalas jau dabar dažnai rūšiuojami atskirai. Tačiau mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse gali atsirasti naujų rūšiavimo taisyklių ar infrastruktūros pokyčių, todėl gyventojams reikės atkreipti dėmesį į atnaujintus vietinius reikalavimus.
Valstybiniai (komunaliniai) darželiai yra apdrausti. Tai reiškia, kad nelaimės atveju kiekvienam vaikui garantuojama apsauga tuo laikotarpiu, kai jis yra darželyje. Visas personalas privalo praeiti pirmosios pagalbos mokymus ir mokėti suteikti pagalbą. Tai galioja ir privatiems darželiams, tačiau dėl sąlygų ar išmokų reikėtų kalbėtis konkrečiai su darželio vadovu arba savininkais. Darželis yra atsakingas už visas ugdymo priemones, žaislus bei įrangą, už švarą, tvarką ir aplinką, taip pat lauko žaidimų aikštelę. Tėvai prisideda prie aplinkos bei sąlygų gerinimo savo darbu. Įprasta, kad du kartus metuose kviečiama talka ir suplanuoti darbai padaromi drauge, taip pat išvaloma ir sutvarkoma prieš vasaros atostogas. Dažniausiai tai vyksta savanoriškais pagrindais, tačiau nedalyvauti yra laikoma negarbinga, o kai kuriuose darželiuose yra gana griežtai sutariama, kad nenorintys talkinti prisideda pinigine suma, kuri nustatoma nuo vaikų skaičiaus. Kaina už valstybinį ir privatų darželį šiek tiek skiriasi (privatūs turi teisę būti...)
Nuo dvejų metų vaikus stengiamasi atpratinti nuo sauskelnių. Dienos metu vis siūloma eiti į tualetą. Niekas neskubina įvykių. Vaikai mokosi žaisdami, naudojant lėles, įvairius įrankius, žaislus. Jau nuo mažens skiepijamas savarankiškumas.
Norvegijoje vaikams yra nustatomos taisyklės, dienos režimas bei ribos. Yra priimta, jog suaugęs žmogus turi būti šiltas, mokantis nustatyti vaikams ribas, išklausyti, atsakyti, patarti, padėti visose situacijose, rodyti tinkamą pavyzdį, kaip išspręsti konfliktus. Vaikai iš suaugusiojo turi sulaukti patarimo, kaip reikėtų elgtis teisingai, kaip negalima elgtis ir kodėl.
tags: #vaiku #darzeliai #norvegijoje
