Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas.
Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste.
Tėvystės nustatymo pagrindai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, tėvystė gali būti nustatoma teismine tvarka. LR CK yra įtvirtinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Be mokslinių įrodymų, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Tačiau reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Tėvystės nuginčijimas
Kartais nutinka taip, kad vaiko tėvas nesutinka būti nurodytas tėvu vaiko gimimo įraše, ar nepripažįsta tėvystės. Tokiu atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu tėvystė yra nustatoma teismine tvarka. Jeigu vaiko gimimo įraše vienas iš tėvų įrašytas neteisingai, tuomet duomenis vaiko gimimo įraše galima pakeisti teismine tvarka nuginčijus tėvystę.
LR CK yra numatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, kad vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Tėvystės nuginčijimo terminai ir pagrindai
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai.
Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma, pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai.
Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Vaiko interesai - prioritetas
Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, bet visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Faktas, kad asmuo nėra biologinis vaiko tėvas, be abejo, yra reikšmingas, tačiau būna atvejų, kai šio fakto nepakanka ir jis nelaikomas savaime pakankamu pagrindu nuginčyti tėvystę. Teismas vertina aplinkybių visumą ir ypatingai atsižvelgia į vaiko prieraišumą, vaiko amžių, emocinį ryšį su asmeniu, kurį visuomet laikė savo tėvu ir kitas svarbias aplinkybes. Kuo stipresnis vaiko ryšys ir kuo ilgesnį laiko tarpą gyvena su asmeniu, kurį laiko savo tėvu, tuo didesnė žala nuginčijus tėvystę gali būti padaryta vaiko gerovei. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė.
Teismai vienareikšmiškai pasisako už vaiko interesų apsaugą ir tinkamos harmoningam vaiko vystymuisi aplinkos sudarymą. Europos Žmogaus Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad šio pobūdžio bylose apsvarstymas to, kas atitiktų geriausius vaiko interesus, turi esminę reikšmę; vaiko geriausi interesai, priklausomai nuo jų pobūdžio ir rimtumo, gali nusverti tėvų interesus.
Tėvystės nustatymas, kai tėvas miręs
Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra.
Tais atvejais, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali pripažinti teismas. Mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis susilaukė palikuonių. Jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t. y. ypatingosios teisenos tvarka pagal bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles. Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kai teisme buvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę kreiptis į teismą šio Kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka.
CK 3.147 straipsnyje yra išvardinti asmenys, kurie gali kreiptis su pareiškimu dėl tėvystės nustatymo į teismą, o CK 3.148 straipsnyje yra nurodyti pagrindai tėvystei nustatyti. Dėl tėvystės nustatymo į teismą gali kreiptis vaiko motina, vaikas, įgijęs visišką veiksnumą, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys.
Jei šalys atsisako ekspertizės (pvz. mirusiojo artimieji nesutinka darytis DNR tyrimų ir pan.), tai pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Šiuo atveju skaitytojai patartina kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - kad jos sūnus yra mirusiojo vaikas, nustatymo. Šią aplinkybę skaitytojai reikėtų įrodinėti atliktais DNR tyrimais (byloje paskirta ekspertize, kurios metu būtų atlikti tyrimai su vaiko ir mirusiojo artimųjų DNR) arba kitais galimais įrodymais (liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir pan., jog skaitytoja artimai bendravo su mirusiuoju, su juo galbūt net kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, ketino susituokti, turėjo susilaukusi ir daugiau vaikų ir pan.).
Teisinė įžvalga
Tėvystės nuginčijimo ir nustatymo klausimas yra aktualus ne tik vaikui, bet ir tėvams arba asmenims, kurie įregistruoti kaip tėvai. Jei asmuo gimimo liudijime nurodytas tėvu, jam kyla visos iš to sekančios teisės ir pareigos. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas - nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus.
Pagal EŽTT jurisprudenciją, kai tėvystė negali būti nustatyta DNR tyrimais (teisinėje sistemoje neįtvirtinta priemonių dėl priverstinio tyrimų atlikimo), asmens, siekiančio tėvystės nustatymo, interesai turi būti apsaugoti; procesinių priemonių priversti tariamą tėvą paklusti teismo nutarčiai (dėl DNR tyrimų atlikimo) stoka atitinka proporcingumo principą tik tada, kai yra nustatytos alternatyvios priemonės, leidžiančios nepriklausomai institucijai greitai išspręsti tėvystės nustatymo klausimą.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į klausimą), todėl šia informacija neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.
tags: #mirusio #asmens #tevystes #nugincijimas
