Nuo 2016 m. sausio 1 d. vaikai ugdymo įstaigose valgys patiekalus su mažiau cukraus ir druskos bei racione nebus maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais.
Tai vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių bendrą žmogaus medžiagų apykaitos būklę ir sveikatą. Daugelis žmonių apie cukraus kiekį susimąsto tik tada, kai pajunta pirmuosius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nuolatinis troškulys ar nepaaiškinamas nuovargis, tačiau gydytojai pabrėžia prevencijos svarbą. Reguliarus tikrinimasis gali padėti laiku pastebėti prediabetinę būklę, kai gyvenimo būdo pokyčiai dar gali sustabdyti ligos vystymąsi be vaistų įsikišimo.
Ką svarbu žinoti apie cukraus kiekį kraujyje?
Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų kūno ląstelėms, tačiau tam, kad ji patektų iš kraujo į ląsteles, reikalingas hormonas insulinas. Sveiko žmogaus organizme kasa automatiškai išskiria reikiamą kiekį insulino, reaguodama į suvalgytą maistą. Ryte, nieko nevalgius, gliukozės lygis būna žemiausias. Pavalgius, ypač vartojant daug angliavandenių turintį maistą, jis staiga pakyla, o vėliau, veikiant insulinui, vėl nusileidžia. Problemos prasideda tada, kai organizmas nustoja tinkamai reaguoti į insuliną (atsparumas insulinui) arba kasa jo pagamina nepakankamai.
Nors bendra taisyklė sako, kad norma yra tarp 3,3 ir 5,5 mmol/l, svarbu suprasti, kad amžius turi didelę įtaką šiems rodikliams. Vyresniame amžiuje organizmo gebėjimas reguliuoti cukraus kiekį natūraliai silpnėja.
Gavus kraujo tyrimo atsakymą, svarbu nepanikuoti, bet ir neignoruoti skaičių, kurie viršija normą.
Prediabetas ir diabetas: kada sunerimti?
- Prediabetas (sutrikusi glikemija nevalgius): Jei rodiklis svyruoja tarp 5,6 ir 6,9 mmol/l. Tai yra kritinė zona. Tai dar nėra diabetas, tačiau tai rimtas signalas, kad organizmas sunkiai tvarkosi su cukrumi.
- Cukrinis diabetas: Jei tyrimas nevalgius rodo 7,0 mmol/l ar daugiau (arba bet kuriuo paros metu atsitiktinis matavimas rodo daugiau nei 11,1 mmol/l), gydytojai įtaria diabetą.
Momentinis cukraus matavimas rodo situaciją tik konkrečiu laiko momentu. Jei vakar valgėte daug saldumynų, ryte rodiklis gali būti didesnis, o jei badavote - mažesnis. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per paskutinius 3 mėnesius.
Daugelis žmonių, turinčių padidėjusį cukraus kiekį (hiperglikemiją), ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tai vadinama „tyliuoju periodu”.
Cukraus norma vaikams: ką rekomenduoja specialistai?
Vaikystėje suformuotas taisykles, įsitikinimus apie maistą, net skonį žmogus kartoja nuolat. Taigi, verta dėti pastangas. Vaiko mityba iki 7 metų turėtų būti įvairi, subalansuota, saikinga, t. y. 3 pagrindiniai sveikatai palankaus maitinimosi principai. Nepaprastai svarbu vaikui yra tinkamas maitinimo režimas - nuosekliai išdėstyti valgymai dienoje, pakankamas skysčių kiekis, akcentuojant paprasto vandens vartojimą, o ne saldintus gėrimus. Na, ir žinoma, saugūs druskos, cukraus kiekiai, tausojantys maisto ruošimo būdai. Svarbu, jog vaikas valgytų šviežiai ruoštą maistą, vengti perdirbtų, rafinuotų maisto produktų.
Rekomenduojamas pridėtinio cukraus kiekis per dieną vaikams:
- 2-4 metų vaikams: 15-16 g
- 4-7 metų vaikams: 18-20 g
- 7-10 metų vaikams: 22-23 g
- 10-13 metų vaikams: 24-27 g
- 13-15 metų vaikams: 27-32 g
- 15-19 metų paaugliams: 28-37 g
Pastaba: 4 g pridėtinio cukraus yra lygu vienam arbatinam šaukšteliui.
Pridėtinis cukrus - tai ne tik tas cukrus, kurį dedame į arbatą, tai ir medus, įv. sirupai, tai ir cukrus, esantis duonoje, jogurte, dedamas į gaminamą maistą - varškėčius, virtinukus, košes ir pan. Be abejo - saldumynai, sultys, net ir natūraliai spaustos, priskiriamos pridėtiniam cukrui.
Pasak specialistų, pavojingiausias cukrus yra geriamas - limonadai, sulčių koncentratai, net savo sodo obuolių sultys. Gi, švieži vaisiai ir natūralūs pieno produktai, neviršijant rekomenduojamų normų nėra priskiriami pridėtinio cukraus šaltiniams.
Itin svarbu domėtis, ką vaikas valgo dienos metu. Jei lanko darželį, didžiąją dalį maisto valgo ne namie. Žinojimas padės suplanuoti ne tik įvairesnį, bet ir labiau subalansuotą racioną.
Kaip formuoti sveikus mitybos įpročius vaikams?
Vaikai netiki jokiomis kalbomis, jie tiki tuo, ką mato. Formuojant vaikų mitybos įpročius, viskas remiasi į asmeninį tėvų rodomą pavyzdį. Žinoma, draudimų modelis nėra pats efektyviausias - reikalingas nuolatinis kalbėjimasis su vaiku ir pagrindimas, kodėl saldumynų reikėtų valgyti mažiau.
Vartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą. Tačiau greitai pakilusi energija greitai ir dingsta - gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėja, o tai gali sukelti nuovargį, irzlumą, sunkumą susikoncentruoti. Suaugę ir vyresni vaikai į šį ciklą reaguoja stipriau, tuo tarpu mažesni vaikai su šiais svyravimais susitvarko lengviau.
Cukrus taip pat yra susijęs su smegenyse gaminamų medžiagų, vadinamų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, išsiskyrimu.
Ilgalaikės per didelio cukraus kiekio vartojimo pasekmės - antsvoris, cukrinis diabetas, dantų kariesas, kepenų suriebėjimas, ilgalaikėje perspektyvoje galintis išsivystyti į kepenų cirozę. Taip pat - kepenų nepakankamumas, visiškas kepenų funkcijos sutrikimas, virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip lėtinis viduriavimas ar pilvo skausmai.
Jeigu vaikas suvartojo per daug cukraus, išduoda ir apetito stoka - cukrus ir kiti saldumynai yra „tuščios“, mitybinės vertės neturinčios kalorijos, kurios užmuša alkio jausmą.
Sveikesnės alternatyvos saldumynams
Sveikesnė saldumynų alternatyva - namuose gaminti skanėstai. Taip pat vietoje įprastų saldumynų galime rinktis parduotuvėse randamus, iš vaisių ir uogų pagamintus skanėstus.
Vaistininkės įsitikinimu, glaistytas varškės desertas ar sūrelis dažnu atveju yra menkavertis produktas: „Manau, kad tai yra pats baisiausias produktas po limonado. Šiuose sūreliuose varškės esama ne tiek jau daug, tačiau pilna balastinių, skonį ir kvapą gerinančių medžiagų. Gerai, jei jose būna bent 60 proc.“
Geriausi produktai yra tie, kuriuose cukraus yra mažiau nei 5 g. Net jei etiketėje parašyta, kad produktas turi mažai riebalų, dar nereiškia, kad turi mažai cukraus ir yra sveikas.
Cukrinis diabetas vaikams: simptomai ir prevencija
Cukrinis diabetas - tai visuma sutrikimų, kuriuos sukelia pakitęs organizmo gebėjimas panaudoti gliukozę (kitaip vadinamą organizmo cukrų). Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie 70-80 vaikų.
I-ojo tipo cukrinis diabetas: Kasos ląstelės, gaminančios insuliną, sunaikinamos (dažniausiai autoimuninio proceso metu, bet gali būti ir dėl kitų priežasčių), todėl organizme nebegaminamas insulinas. Ši liga dažniausiai išsivysto vaikams ir jauniems žmonėms.
II-ojo tipo cukrinis diabetas: Insulinas organizme gaminamas, tačiau nepakankamai, kad išlaikytų normalią cukraus koncentraciją kraujyje. Sergant šio tipo diabetu būdingas tam tikras organizmo audinių atsparumas insulinui, todėl gliukozės koncentracijai sumažinti šiems asmenims reikia daugiau insulino nei sveikiems žmonėms. Juo daugiausiai serga vyresnio amžiaus asmenys, kartais ir vyresnio amžiaus vaikai.
1 tipo diabeto požymiai (klinikiniai simptomai) pasireiškia gana greitai. Tai gali tęstis nuo 1-2 savaičių iki keletos mėnesių.
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Giukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus - kapiliarinio kraujo tyrimas.
Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais - 3-5 metais ir paauglystėje, 12-15 metais.
Kritinė būklė - kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis.
Ilgalaikiai simptomai - padidėjęs skysčių poreikis, vaikas pradeda daug ir dažnai gerti. Kitas požymis - padažnėjęs šlapinimasis. Gali pradėti šlapintis naktimis, nors anksčiau to nedarė. Gali atsirasti polinkis valgyti saldžiai. Tai paradoksas - gliukozės kraujyje daug, tačiau vaikui vis tiek jos norisi, nes organizmas negali jos pasisavinti, ji nepasiekia ląstelės, nes trūksta hormono insulino. Gali pradėti kristi kūno svoris. Tai susiję su tuo, kad ląstelės negauna energetinės medžiagos - gliukozės.
Dažniau atliekamas tyrimas tada, jei šeimoje yra sergančių cukriniu diabetu. Tada vaikas patenka į padidėjusios rizikos grupę ir yra atidžiau stebimas.
Hipoglikemija. Cukrinis diabetas
Kaip išlaikyti normalų cukraus lygį visai šeimai?
Sveikam žmogui - bent kartą per metus profilaktiškai. Stebėti cukraus kiekį kraujyje - tai ne tik sergančiųjų diabetu rūpestis. Tai sveiko gyvenimo įpročio dalis, padedanti laiku pastebėti pokyčius ir užkirsti kelią ligoms. Kiekvienas šeimos narys gali prisidėti - nuo reguliaraus matavimo iki subalansuoto valgymo.
Tinkamai subalansuota mityba gali žymiai sumažinti cukraus svyravimus ir pagerinti insulino jautrumą.
Gyvenimo būdo pokyčiai yra galingiausias ginklas siekiant kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į maisto produktų glikeminį indeksą (GI). Produktai, turintys aukštą GI (balta duona, saldumynai, bulvių košė), sukelia staigius cukraus šuolius, kurie alina kasą. Tuo tarpu žemo GI produktai (viso grūdo kruopos, daržovės, ankštiniai) energiją atpalaiduoja lėtai, padėdami išlaikyti stabilų cukraus lygį.
Fizinis aktyvumas yra antrasis kertinis akmuo. Raumenys, dirbdami fizinio krūvio metu, naudoja gliukozę kaip kurą net ir be didelio insulino poreikio. Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu kiekvieną dieną gali reikšmingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti ląstelių jautrumą insulinui.
Taip pat svarbu vengti riebalų rūgščių transizomerų, kuriuos gauname tik su maistu ir suvartojimas turėtų būti mažesnis nei 1 proc. nuo bendrojo paros energijos kiekio.
Mažinkite suvartojamo alkoholio kiekį: mažesnis alkoholio vartojimas gali sumažinti asmens riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, o didesnis vartojimas - gali padidinti riziką. Saikingas alkoholio vartojimas yra ne daugiau kaip vienas gėrimas per dieną moterims ir du gėrimai per dieną vyrams.
Meskite rūkyti: aktyvūs rūkaliai susiduria su 30-40 proc. didesne diabeto rizika. Rizika didėja priklausomai nuo surūkomų cigarečių kiekio.
Mažinkite patiriamą stresą: stresas skatina organizmą išskirti tokius hormonus kaip adrenalinas ir kortizolis.
