Vaiko priežiūros išmoka yra svarbi finansinė parama šeimai, auginančiai mažylį. Ši išmoka mokama nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai. Sprendimą dėl vaiko priežiūros išmokų trukmės (18 arba 24 mėnesių) priima patys tėvai.
Pasirinkimai dėl vaiko priežiūros išmokų trukmės ir dydžio:
- 18 mėnesių variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis sieks 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.
- 24 mėnesių variantas: vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (apie 58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (apie 38,67 proc. „į rankas“).
Kompensuojamasis uždarbio dydis yra apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio.
Vaiko priežiūros išmokų „grindys“ negali būti mažesnės nei 8 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio. Nuo 2023 m. įsigaliojo svarbus pakeitimas: abu vaiko tėvai (arba įtėviai) privalo bent po 2 mėnesius (62 dienas) prižiūrėti vaiką. Tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais. Šiuo laikotarpiu tėvui arba mamai mokama 100 proc. atlyginimo „į rankas“ dydžio išmoka, tačiau galioja ir išmokų „lubos“.
Jei vienas iš tėvų nusprendžia nesinaudoti savo neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, atitinkamai sutrumpėja išmokų gavimo trukmė, t. y. išmokos mokamos 16 arba 22 mėnesius. Vienas vaiką auginantis tėvas turės teisę pats rinktis 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros mėnesius ir už papildomą vaiko priežiūros dalį gaus išmokas, iš viso jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio 4 mėnesius.
Nors seneliai gali imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti išmoką, jie negali pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.
Neperleidžiamų mėnesių lankstumas ir apribojimai:
Pavyzdyje pateiktas neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių variantas (pvz., mama iškart pasinaudoja savo 1 ir 2 mėnesiais, o tėtis - 23 ir 24 mėnesiais) yra standartinis, tačiau neprivalomas. Neperleidžiamus mėnesius galima imti lanksčiai, bet kuriuo vaiko priežiūros laikotarpiu ir juos galima skaidyti dalimis. Svarbu žinoti, kad kuomet vienas iš tėvų naudojasi neperleidžiamais mėnesiais, kitas negali tiesiog nedirbti, o privalo atšaukti vaiko priežiūros išmoką ir oficialiai grįžti į darbą. Tai praktiškai gali būti sudėtinga įgyvendinti.
Papildomos pajamos ir išmokų ribojimai:
Vaiko priežiūros išmoka didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau bendra išmokų suma negali viršyti 78 proc. kompensuojamojo uždarbio. Jeigu mama, gaunanti vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, jai mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra jų suma negali viršyti 78 proc. Tai taikoma ir tais atvejais, kai vaiko priežiūros išmoką gaunantis tėtis ar mama įgyja teisę gauti vaiko priežiūros išmoką kitam vaikui.
Vaiko priežiūros išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kurio vaiko priežiūrai suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Norint gauti išmokas, būtina susitvarkyti reikiamus dokumentus ir pateikti prašymą „Sodrai“. Jeigu vaiko priežiūros atostogų metu turėsite darbinių pajamų (pvz., dirbsite pagal darbo sutartį ir gausite atlyginimą arba ligos išmoką), išmoka nebus mažinama, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo. Jeigu jūsų pajamos kartu su išmoka viršys buvusį atlyginimą, išmoka bus mažinama. Jeigu dirbsite neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, vaiko priežiūros išmoka bus mažinama, priklausomai nuo papildomai gautų pajamų dydžio.
Nuo 2024 m. įsigaliojo svarbi išimtis didesnes pajamas gaunantiems tėvams: neperleidžiamų vaiko priežiūros mėnesių metu mokama išmoka negali viršyti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, gaunantiems vaiko priežiūros išmoką, jos dydis nemažinamas, jei asmuo išmokos gavimo laikotarpiu turi savarankiškos veiklos pajamų. Nuo 2026 m. birželio 1 d. nelieka apribojimo, kad išmoką gali gauti tik besimokantys ar studijuojantys, taigi ji bus mokama platesniam gavėjų ratui.
Vaiko priežiūros išmokų apskaičiavimas ir individuali veikla:
Vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo pasirinkto atostogų laikotarpio ir deklaruotų pajamų vidurkio per 12 mėnesių iki išmokos gavimo mėnesio. Norint, kad pajamos iš individualios veiklos būtų įtrauktos į motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas, būtina kiekvieną mėnesį mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas „Sodrai“ ir pateikti SAV pranešimą apie savarankiškai dirbantį asmenį. VSD įmokos turi būti mokamos avansu, o SAV pranešimas pateikiamas iki kito mėnesio 15 d. Įmokos negali būti mokamos atbuline tvarka už praėjusius metus.
VSD įmokų tarifas yra 12,52% nuo 90% apmokestinamųjų pajamų (pajamos atėmus leidžiamus atskaitymus). Jei dalyvaujate papildomame pensijų kaupime, tarifas padidėja iki 15,52%. PSD įmokos tarifas yra 6,98% nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir mokamos kas mėnesį. Savarankiškai dirbantys gyventojai įmokas moka ne nuo visų savo pajamų. Pavyzdžiui, dirbant su individualios veiklos pažyma įmokos mokamos nuo 90% pajamų jau atskaičius leistinus 30% atskaitymus.
Pavyzdžiui, jeigu gyventojas už metus deklaruos 10 000 eurų pajamų, atskaitys 30% leistinų atskaitymų ir sumokės įmokas nuo 90% likusių pajamų, jo vidutinės draudžiamosios pajamos per mėnesį bus 525 eurai, ir jis įgis 11 mėnesių bei 11 dienų motinystės socialinio draudimo stažą.
Dirbantys pagal darbo sutartį, taip pat asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiverčiant atitinkama individualia veikla, gali neturėti šio apribojimo.
Kadangi išmokų skaičiavimas priklauso nuo individualios situacijos, geriausia naudoti „Sodros“ skaičiuoklę, kuri padeda tiksliai apskaičiuoti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros pašalpas.
Mokesčių pakeitimai ir jų įtaka išmokoms:
Nuo 2024 m. sausio mėnesio Lietuvoje įsigaliojo nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai. Atsirado 25% tarifas, kuris apmokestina tarpinę suminę dalį. Fiksuotas 15% GPM tarifas išlieka dividendams, pajamoms iš akcijų ir kt. Individualios veiklos vykdytojai, uždirbantys iki 42 500 eurų per metus, gali taikyti iki 20% tarifą. Verslo liudijimo turėtojams suteikiama galimybė uždirbti iki 50 000 Eur per mokestinį laikotarpį, sumokant fiksuotą mokestį. Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) taip pat atnešė naujovių, įskaitant papildomą 0,2% apmokestinimą komercinės paskirties NT.
Pelno mokesčio tarifas didėja vienu procentiniu punktu. Įmonių grupės nuostolių perkėlimas nuo šiol apribotas iki 70%.
Siūlomi įstatymų pakeitimai ir demografiniai iššūkiai:
Seimo nariai siūlo nuo 77,58 iki 100 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio padidinti motinystės ir tėvystės išmokas. Neperleidžiamų 2 mėnesių vaiko priežiūros atostogų metu siūloma išmoką padidinti iki 100 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Jei vaiką pasirenkama prižiūrėti iki jam sukaks 18 mėn., išmoka didėtų nuo 60 iki 80 proc., o kai jis prižiūrimas iki 24 mėn., pirmuosius metus išmoka didėtų nuo 45 iki 65 proc., antruosius - nuo 30 iki 50 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Taip pat siūloma padidinti maksimalaus kompensuojamojo uždarbio vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti limitą nuo 2 iki 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių.
Projekto iniciatoriai pastebi, kad šiuo metu vaiko priežiūros atostogų metu mokamos išmokos yra per mažos, o tai, kartu su demografiniais iššūkiais (mažėjantis gimstamumas), kelia susirūpinimą dėl šalies ateities. Prognozuojama, kad, vyraujant dabartinėms tendencijoms, iki 2050 m. Lietuvos gyventojų skaičius sumažės apytikriai iki 2,2 mln.
Motinystės išmoka ir jos sąlygos:
Norint gauti motinystės išmoką, būtina atitikti tam tikras sąlygas: gydytojas turi išduoti elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turite turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Jei reikalaujamo stažo neįgijote dėl vaiko priežiūros atostogų, stažas skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui sukaks 2 metai. Teisę į motinystės išmoką galima įgyti ir nesant draudžiamam motinystės socialiniu draudimu, jei turite reikalaujamą stažą ir tapote neapdrausta per 24 mėnesius iki nėštumo ir gimdymo atostogų.
Motinystės išmoka nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu siekia 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78 proc. Motinystės socialinio draudimo stažą sudaro laikotarpiai, kai buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos arba kai asmuo gavo išmokas dėl ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo arba nelaimingo atsitikimo darbe.
Tėvams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai:
Moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, mokama vienkartinė 475,82 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi atitikti tam tikrus Lietuvos pilietybės, gyvenimo trukmės šalyje ir kitus kriterijus. Dėl šios išmokos reikia kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikti www.spis.lt.
Lietuva laikoma itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalimi, siūlančia vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje. Tėvams suteikiama galimybė dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų, o kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui.
tags: #puse #etato #motinystes #pasalpa
