Nėštumo nutraukimas, mediciniškai vadinamas abortu, yra bet koks nėštumo nutrūkimas nesuėjus 22 nėštumo savaitėms. Tai gali būti savaiminis persileidimas, nesivystantis nėštumas arba nėštumo nutraukimas moters noru. Lietuvoje įstatymo numatyta tvarka atlikti abortą moters pageidavimu galima iki 12-tos nėštumo savaitės. Nėštumo trukmė skaičiuojama nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos, o patikslinama atliekant echoskopiją.
Nėštumas, kurio trukmė nesiekia 6 savaičių, gali būti nutraukiamas ambulatoriškai (privačioje klinikoje ar poliklinikoje). 6 - 12 savaičių trukmės nėštumas nutraukiamas stacionare (ligoninėje) arba ambulatoriškai, priklausomai nuo pasirinkto metodo ir klinikos.
Aborto atlikimo būdai
Lietuvoje yra taikomi du pagrindiniai nėštumo nutraukimo metodai: vakuuminis išsiurbimas (chirurginis) ir medikamentinis nėštumo nutraukimas.
1. Vakuuminis išsiurbimas (aspiracija)
Ši procedūra atliekama susiurbiant nėštumo audinius specialiu plonu vamzdeliu. Iki 6 nėštumo savaičių ši procedūra dažniausiai atliekama be gimdos kaklelio praplėtimo ir gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis.
Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai jau skausmingesnė procedūra, todėl ji dažniausiai atliekama naudojant bendrinį nuskausminimą, suleidžiant nuskausminančius vaistus į veną. Po operacijos gydytojas seka moterį dar tam tikrą laiką ir numato tolimesnius vizitus pas jį, kad įsitikintų, jog viskas yra taip, kaip turi būti. Tai labai svarbu.
Esant 9-12 nėštumo savaičių, dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Procedūra atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Pirmomis dienomis po išsiurbimo gali smarkiai kraujuoti, gali prasidėti komplikacijos.
Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nepilnas abortas yra dažniausia komplikacija (iki 2 %), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %). Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre.
Ambulatoriškai nėštumo nutraukimo procedūra atliekama išsiurbiant gimdą specialiu vakuuminiu siurbikliu. Šiai procedūrai gali būti nereikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, kuris yra skausmingas, todėl nebūtina bendra narkozė. Jeigu reikalingas gimdos kaklelio išplėtimas, reikalingas ir nuskausminimas. Procedūra trunka iki 15 min. Prieš nutraukiant nėštumą, moteriai atliekami tyrimai (makšties tepinėlis, kraujo tyrimai). Jei moters kraujo grupė Rh (-), po procedūros jai būtina suleisti antirezus imunoglobulino.
Komplikacijos po vakuumadsorbcijos pasitaiko labai retai. Labiausiai tikėtinos yra šios: infekcija, gimdos ar gimdos priedų uždegimas, nėštumo audinių likučiai gimdoje. Siekiant išvengti infekcinių-uždegiminių komplikacijų, profilaktiškai gali būti skiriami antibiotikai. Moteriai rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją praėjus 1 sav. po procedūros, kad būtų įsitikinta, jog procedūra sėkminga ir neiškilo komplikacijų. Kartais dėl anatominių moters organizmo ypatumų procedūra gali nepavykti. Tokiu atveju ji atliekama stacionare. Tinkamomis sąlygomis, kvalifikuotai atlikus nėštumo nutraukimą, dažniausiai nekyla komplikacijų ir grėsmės moters sveikatai bei vaisingumui.
2. Vaistinis nėštumo nutraukimas
Vaistinis nėštumo nutraukimas - tai procedūra, kurios metu naudojami receptiniai vaistai, siekiant nutraukti nėštumą jo ankstyvosiose stadijose. Dažniausiai skiriama dviejų vaistų - mifepristono ir misoprostolio - kombinacija. Mifepristonas blokuoja progesteroną - hormoną, būtina nėštumui palaikyti. Misoprostolis sukelia gimdos susitraukimus, kraujavimą ir nėštumo nutraukimą.
Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 savaičių (8 sav. ir 6 d.) nėštumą, kai nėra kontraindikacijų ir moteris yra pasirašiusi informuoto paciento sutikimą. Gydytojas privalo suteikti moteriai informaciją, kaip ir kada juos vartoti, kokios galimos nepageidaujamos reakcijos ir ką reikėtų daryti šioms pasireiškus, taip pat kitą svarbią informaciją saugiam vaistinio preparato vartojimui užtikrinti. Prieš skirdamas vaistinį preparatą, gydytojas akušeris ginekologas pacientei atlieka ultragarsinį tyrimą nėštumo trukmei nustatyti ir (ar) patikslinti.
Vaistinis nėštumo nutraukimas labiausiai primena stiprius menstruacinius skausmus. Skausmo intensyvumas ir stiprumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Kraujavimo intensyvumas skiriasi priklausomai nuo žmogaus. Tai taip pat priklauso nuo nėštumo trukmės. Vieną ar dvi dienas kraujavimas bus intensyvesnis.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas trunka apie 2-6 valandas po antrosios tabletės išgėrimo, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau. Po 1-2 parų nuo Misoprostol naudojimo kraujavimas labai susilpnėja ir paprastai lieka tik „tepimas“, kuris gali trukti dvi savaites ar, retesniais atvejais, ilgiau.
Dažniausi šalutiniai reiškiniai: viduriavimas, pilvo skausmai, pykinimas, pilvo pūtimas ir galvos skausmas. Kadangi vaistai skirti nėštumui nutraukti, gali sukelti galvos svaigimą bei silpnumą, po jų panaudojimo tą dieną nepatariama vairuoti automobilio ir dirbti su įrenginiais, galinčiais sukelti traumas. Retesni šalutiniai reiškiniai: vėmimas, vidurių užkietėjimas, karščiavimas, šaltkrėtis, krūtų ar įvairūs kiti skausmai. Visi išvardinti šalutiniai reiškiniai paprastai nekelia rimtesnio pavojaus sveikatai.
Naudojant mifepristono ir misoprostolio derinį, jo veiksmingumas yra apie 98 %. Tačiau, jei nėštumas nenutrūksta arba abortas įvyksta tik iš dalies, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Vaistinio nėštumo nutraukimo privalumai lyginant su chirurginiu nėštumo nutraukimu: neatliekama chirurginė intervencija, todėl mažesnė gimdos pažeidimo, infekcijos ir kitų komplikacijų rizika; neatliekama narkozė, todėl mažesnė susijusių komplikacijų rizika; nereikalinga moters hospitalizacija (gulėjimas ligoninėje), nėštumo nutraukimas įvyksta moteriai įprastoje aplinkoje (pavyzdžiui, namuose), todėl paprastai yra patiriama mažiau streso; nedidėja nevaisingumo, krūtų ir kitų vėžio rūšių rizika.
Po vaistinio nėštumo nutraukimo ovuliacija, tai reiškia ir tikimybė vėl pastoti, grįžta per 8-14 d., todėl, neplanuojant nėštumo, yra reikalinga efektyvi ir individualiai tinkanti bei priimtina kontracepcija.
Nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų
Lietuvoje, dėl medicininių indikacijų (t. y., įvairių sunkių vaisiaus vystymosi patologijų, grėsmės motinos gyvybei ar sveikatai), nėštumas gali būti nutraukiamas iki beveik 22-osios savaitės (t. y. 21 sav. ir 6 d.). Antrąjį trimestrą nėštumą galima nutraukti tik tuomet, kai nustatyta rimtų komplikacijų, paprastai - diagnozuota vaisiaus anomalija ar genetinis sutrikimas, lemiantis kūdikio mirtį, kančias ar sunkią negalią.
Nėštumui nutraukti paskiriama data, numatytu laiku reikia atvykti į ligoninę. Pacientei atvykus pirmiausia atliekamas ultragarsinis tyrimas, kraujo tyrimai. Po to pacientė reguliariai gauna vaistų, sukeliančių sąrėmius. Jie vis stiprėja, yra gana skausmingi, todėl skiriama nuskausminamųjų. Vidutiniškai po maždaug pusės paros vaisius iš gimdos natūraliais takais pasišalina.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje abortų, atliekamų dėl medicininių indikacijų, skaičius po truputį auga. Pastaraisiais metais gydytojams dėl su gyvybe nesuderinamų patologijų tenka nutraukti apie 1-2 % nėštumų.
Ar kontraceptikai ir abortai turi būti nemokami?
Kur kreiptis, jei norima nutraukti nėštumą?
Pirmiausia, dėl nėštumo nutraukimo reikėtų kreiptis į valstybinėje ar privačioje gydymo įstaigoje dirbantį gydytoją akušerį ginekologą. Konsultacijos metu gydytojas paaiškins apie nėštumo vystymąsi, Lietuvoje ir pasaulyje naudojamus nėštumo nutraukimo būdus, jų eigą, kontraindikacijas, šalutinius reiškinius ir galimas komplikacijas. Taip pat aptars, ar vaistinis nėštumo nutraukimas yra pirmo pasirinkimo nėštumo nutraukimo būdas individualiu atveju, pateiks galimas alternatyvas, pagalbą fizinei, psichologinei ir emocinei savijautai, nėštumo planavimą ateityje. Gali pasiūlyti medicinos psichologo konsultaciją.
Moteris turi informuoti gydytoją apie sveikatos sutrikimus, visus vartojamus vaistus, maisto papildus ir vitaminus bei kitas aktualias aplinkybes. Taip pat turi aiškiai ir atvirai gydytojui išsakyti visus rūpimus klausimus bei nuogąstavimus, susijusias su tolimesne nėštumo eiga ir jo nutraukimu.
Svarbu žinoti
Nėštumo nutraukimas nedidina nevaisingumo, krūtų ar kokios nors kitos rūšies vėžio pavojaus ir neturi įtakos pacientės ar jos būsimų palikuonių fizinei ar psichikos sveikatai. Tačiau, kaip ir bet kokia medicininė procedūra, nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju.
Prieš nutraukiant naują gyvybę gerai pamąstyk - ar tai tikrai išspręs tavo problemas. Neskubėk.
Vizitas pas gydytoją akušerį ginekologą po nėštumo nutraukimo yra būtinas. Įprastine tvarka reikia apsilankyti praėjus 7-14 d. po vaistų ar procedūros, kad gydytojas įvertintų moters sveikatos būklę, ar nėštumas buvo sėkmingai nutrauktas, suteiktų konsultaciją dėl nėštumo planavimo ateityje ir kontracepcijos.
