Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Visoms nėščiosioms Lietuvoje 11 sav.+0d. - 13 sav.+6d. nėštumo laikotarpiu privaloma atlikti I - ojo nėštumo trečdalio vaisiaus ultragarsinę patikrą.
Ultragarsinis tyrimas, dar vadinamas echoskopija, yra vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų. Jis tapo rutininiu tyrimu ir yra nepakeičiamas vertinant vaisiaus vystymąsi, jo sklaidos sutrikimus, vaisiaus vandenų kiekį, placentos prisitvirtinimo vietą ir kitus svarbius rodiklius.
Ankstyvojo nėštumo tyrimai
Echoskopija ankstyvuoju nėštumo periodu yra svarbi vertinant, ar apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtino tikrai gimdoje, o ne už jos ribų (negimdinis nėštumas). Esant negimdiniam nėštumui, moteriai gresia sunkios komplikacijos. Kitos indikacijos ultragarsiniam tyrimui atlikti ankstyvuoju nėštumo periodu - kraujavimas iš makšties. Tokiu atveju vertinamas vaisiaus gyvybingumas: ar vaisius vystosi, ar yra širdies plakimas, ar stebimi vaisiaus judesiai.
Atlikus ultragarsinį tyrimą moteriai dažnai kyla klausimas, ką reiškia tam tikros raidės, prie kurių gydytojas pažymi skaičius. Tai yra standartiniai vaisiaus matmenys:
- CRL (crown-rump length) - vaisiaus ilgis. Jis matuojamas tik ankstyvuoju nėštumo periodu, t.y. tol, kol visas vaisiaus vaizdas gali būti matomas ekrane, apytikriai iki 13 nėštumo savaitės. Šis matmuo itin svarbus nustatant nėštumo laikotarpį.
- BPD (biparietal diameter) - tai matmuo tarp dviejų galvos taškų, paprastai matuojamas po 13 nėštumo savaitės.
- FL (femur length) - šlaunikaulio ilgis. Šlaunikaulis - ilgiausias žmogaus kaulas. Matmuo svarbus vertinant vaisiaus augimą (ūgį).
- AC (abdominal circumference) - pilvo apimtis. Matmuo labiau atspindi vaisiaus dydį bei svorį nei amžių.
PRISCA tyrimas: vaisiaus chromosominių anomalijų patikra
PRISCA (Prenatal Risk Calculation) - tai neinvazinis nėščių moterų kraujo tyrimas, skirtas įvertinti vaisiaus apsigimimų riziką, susijusią su Dauno ir Edvardso sindromais bei nervinio vamzdelio defektais. Tyrimas atliekamas naudojant biocheminius žymenis ir kitus nėščiosios duomenis, kuriuos apdoroja kompiuterinė programa, apskaičiuojanti rizikos lygį.
PRISCA tyrimas rekomenduojamas atlikti du kartus: pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą.
PRISCA I tyrimas
PRISCA I tyrimas atliekamas I - ojo nėštumo trečdalyje, 11-13 sav.+6 d. nėštumo savaitę. Jo metu įvertinama rizika dėl Dauno ir Edvardso sindromų. Pacientės kraujyje matuojami biocheminiai žymenys:
- PAPP-A (nėštuminis plazmos baltymas A)
- β-hCG (laisvas beta žmogaus chorioninis gonadotropinas)
PRISCA I tyrimo tikslumą padidina sprando raukšlės (NT, angl. - nuchal translucency) matmenys, kuriuos atlieka akušeris-ginekologas 11-12 nėšt. sav. ultragarsinio tyrimo (UG) metu. PRISCA I tyrimas dar kitaip vadinamas kombinuotu testu, nes apima jau minėtą I - ojo nėštumo trečdalio echoskopinį tyrimą ir kartu vertina iš moters kraujo genetinius žymenis bei papildomai vertinamas nėščiosios amžius, anamnestiniai duomenys.
PRISCA II tyrimas
PRISCA II tyrimas atliekamas II - ojo nėštumo trimestrą, nuo 14 + 3 d. iki 22 nėštumo savaitės. Jo metu įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais bei nervinio vamzdelio defektu. Pacientės kraujyje matuojami biocheminiai žymenys:
- AFP (alfa fetoproteinas)
- HCG (žmogaus chorioninis gonadotropinas)
- u-Estriolis (nekonjuguotas laisvas estriolis)
Šie rodikliai padeda apskaičiuoti riziką ir nustatyti galimas problemas, susijusias su vaisiaus vystymusi.
Duomenys, reikalingi PRISCA tyrimui
Tyrimui atlikti reikalingi nėščiosios ir nėštumo duomenys:
- Gimimo data
- Svoris
- Rūkymas
- Gretutinės ligos
- Nėštumo duomenys: dvyniai, dirbtinis apvaisinimas, nėštumo laikas (apskaičiuojamas pagal PM datą arba UG tyrimo duomenis)
- UG tyrimo rodmenys (nosies kaulas, NT, CRL)
Būtina kruopščiai užpildyti siuntimo PRISCA tyrimui formą, kadangi visi papildomi duomenys svarbūs tyrimo rezultato patikimumui.
Kaip suprasti PRISCA tyrimo rezultatą?
Pagal nėščiosios tyrimo duomenis PRISCA programa apskaičiuoja tikimybę, kad vaisius gali turėti apsigimimų ar chromosominių sutrikimų. Analizuojant duomenis kompiuterinės programos būdu apskaičiuojama chromosomų anomalijų rizika (maža/vidutinė/didelė).
Jei atlikus PRISCA I rezultatai rodo padidintą chromosomų anomalijų riziką, atliekama chromosominių anomalijų diagnostika - amniocentezė arba choriono gaurelių biopsija. Tačiau PRISCA I pirminių tyrimų rezultatai kartais būna nepatikimi (5 proc.).
UAB ‘‘VAKK‘‘ Dr. Kildos klinikoje Jums galime pasiūlyti novatorišką neinvazinį, saugų ir patikimą ištyrimą dėl vaisiaus būklės ir chromosominių anomalijų su > 99 proc. tikslumu.
Kraujo krešėjimo sistemos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Padidintas polinkis kraujui krešėti, pirmiausia, yra apsauga gimdymo metu. Didėjantis krešėjimo pajėgumas padeda sumažinti pogimdyminio kraujavimo (hemoragijos) riziką.
Tačiau egziztuoja ir padinto krešumo rizika - polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, pavyzdžiui, preeklampsija, antifosfolipidiniu sindromu ar placentos nepakankamumu.
Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka reguliaraus apsilankymo pas nėštumą prižiūrintį gydytoją metu, kiti skiriami, jei atsiranda įtarimų dėl galimų sutrikimų.
| Tyrimas | Trumpas aprašymas | Pokyčiai nėštumo metu |
|---|---|---|
| Bendras hematologinis tyrimas | Apima trombocitų skaičiaus nustatymą. Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavęsi. | Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti, tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose. |
| Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR) | Vertina tam tikrų krešėjimo faktorių veiklą. | Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose, nors gali nežymiai sumažėti. Padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką. |
| Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL) | Vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą. | Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio. |
| Fibrinogenas | Pagrindinis tirpus baltymas, kuris, veikiant trombinui, virsta netirpiu fibrinu ir sudaro krešulio karkasą. | Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja (dažnai >4 g/l). |
| D-dimerai | Fibrino skaidymo produktas, kurio kiekis padidėja, kai organizme intensyviai formuojasi ir tirpsta krešuliai. | Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla ir gali viršyti įprastas normas. |
| Antitrombinas, baltymas C, baltymas S | Natūralūs antikoaguliantai. | Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja. |
| Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti | Genetiniai Leideno ir protrombino geno G20210A mutacijų, imunologiniai antifosfolipidinių antikūnų tyrimai. | Skiriami, jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką. |
Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Kaip sumažinti trombozės riziką nėštumo metu?
Nors ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką.
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai.
Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose. Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius, kurie apsaugo mamą ir vaiką nuo pernelyg didelio kraujavimo gimdymo metu. Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
