Chlamidijos - tai infekcinė liga, kurią sukelia intraląstelinis mikroorganizmas chlamidija. Chlamidijų yra daug rūšių ir vienos iš jų sukelia trachomą (pavojingą akių infekciją), kitos pažeidžia šlapimą išskiriančių organų ir lytinių organų sistemas (urogenitalinę sistemą).

Chlamidijos (Chlamydia trachomatis) ir mikoplazmos (dažniausiai Mycoplasma genitalium) yra bakterijos, kurios perduodamos lytinių santykių metu. Jos pažeidžia šlapimo ir lytinių takų gleivinę ir gali sukelti uždegimą, net jei žmogus nejaučia jokių simptomų. Chlamidijos yra viena dažniausių lytiškai plintančių infekcijų pasaulyje. Dėl dažnos besimptomės eigos žmonės gali ilgą laiką nežinoti, kad yra užsikrėtę, ir netyčia perduoti infekciją partneriui. Negydomos chlamidijos gali sukelti rimtas komplikacijas, ypač moterims. Mikoplazma genitalium yra mažiau žinoma, tačiau vis dažniau nustatoma bakterija. Ji pasižymi tuo, kad neturi ląstelės sienelės, todėl ne visi antibiotikai ją veikia. Dėl šios priežasties gydymas kartais būna sudėtingesnis ir reikalauja tikslių tyrimų.

Chlamidijos yra lytiškai plintanti bakterinė liga, kuria užsikrečiama lytinio kontakto metu. Tai paveikia tiek vyrus, tiek moteris. Dažnai chlamidija nesukelia jokių simptomų, tačiau gali sukelti vaisingumo problemų. Tačiau yra veiksmingas gydymas. Chlamidijos yra lytiniu keliu plintanti infekcija (LPI), kurią sukelia bakterijos. Ankstyvosiose chlamidijos stadijose 90% moterų ir 70% vyrų dažnai neturi jokių matomų simptomų. Kadangi dauguma vyrų nerodo chlamidijos simptomų, jie to nepastebi. Simptomai paprastai pasireiškia praėjus dviem ar trims savaitėms po perdavimo. Kartais infekcija gali atsirasti ir išangėje. Tokiais atvejais simptomai yra išskyros, skausmas ir kraujavimas. Jei asmuo turi oralinius lytinius santykius su virusu užsikrėtusiu asmeniu, jis labiau linkęs užsikrėsti chlamidijomis gerklėje.

Pasaulyje, PSO duomenimis, chlamidijų sukeltomis ligomis serga kas 60-tas žmogus, tai labai dažna infekcija, jos dažnumą nulemia tai, jog ji yra lytiškai plintanti liga, daugiausiai serga lytiškai aktyvūs, reprodukcinio amžiaus žmonės tiek moterys, tiek vyrai vienodai. Lietuvoje, manoma, jog serga kas dešimta lytiškai aktyvi moteris. Labai svarbu kontroliuoti šią ligą, nes ji sukelia tokias pasekmes kaip DUL (dubens uždegiminė liga) bei dėl to sekantį nevaisingumą, padidėja rizika užsikrėsti ŽIV, motinos gali perduoti infekciją vaikams.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Ligą sukelia mikroorganizmas, patenkantis į organizmą lytinio vaginalinio, analinio, ar oralinio kontakto, kūdikiui - gimdymo metu. Užsikrėsti šia infekcija panašią tikimybę turi abi lytys. Rizikos veiksniai: daug seksualinių partnerių ir dažnas jų keitimas, amžius < 19 m., prasta socioekonominė padėtis, nesantuokinė padėtis, prezervatyvų nenaudojimas.

Ligos simptomai ir požymiai

Paprastai liga būna besimptomė. Vyrams dažniausiai pasireiškia šlaplės uždegimas, pasireiškiantis išskyromis iš jos. Moterims - šlaplės, makšties, gimdos kaklelio uždegimai, pasireiškiantis išskyromis iš lytinių takų.

Moterims būdinga: apžiūrint lengvai sukeliamas gimdos kaklelio kraujavimas, gleivingos išskyros iš lytinių takų, tarpmenstruacinis kraujavimas, dažnas skausmingas šlapinimasis, apatinės dalies pilvo skausmas.

Vyrams būdinga: išskyros iš šlaplės, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, kapšelio patinimas ir skausmas, pilnumo jausmas tarpvietėje.

Naujagimiams sukelia ragenos uždegimą, kurio metu būna paraudusios, skausmingos akys, pasireiškia ašarojimas, pūlingos išskyros. Taip pat gali sukelti ir plaučių uždegimą.

Visiems gali pasireikšti sisteminės infekcijos - akių uždegimas, sąnarių pažeidimas, plaučių uždegimas.

Ligos diagnostika

Kadangi tai lytiškai plintanti infekcija reikia surasti visus buvusius lytinius partnerius ir ištirti juos bei gydyti.

Laboratoriniai tyrimai: citologinis tyrimas - imamas tyrimas iš akių išskyrų ir gimdos kaklelio nuograndų, nustatomi intraląsteliniai mikroorganizmai. Daromas pasėlis, kuriame išaugę mikroorganizmai nustatomi imunofluorescenciniais tyrimais, imunofermentiniais tyrimais. Atliekami DNR tyrimai, antikūnių nustatymas kraujyje.

Tiriant ultragarsu per makštį, gali būti nustatomi uždegimiškai pakitę lytiniai organai.

Chlamidijos nėštumo metu

Chlamidijos nėštumo metu gydyti būtina, nes ji gali sukelti priešlaikinį gimdymą arba perduoti infekciją naujagimiui (sukeliant plaučių uždegimą ar akių infekcijas). Tačiau nėščiosioms negalima vartoti doksiciklino, nes jis kenkia vaisiaus kaulų ir dantų vystymuisi. Nėščioms moterims, sergančioms chlamidija, skiriami saugūs antibiotikai, pavyzdžiui, eritromicinas ar amoksiciklinas.

Ligos gydymas

Gydant bene svarbiausia susilaikyti nuo lytinių santykių bent 7 dienas, nesantykiauti su neišgydytu lytiniu partneriu. Pagrindinis gydymas antibiotikais (azitromicinas ar doksiciklinas, nėščiosioms eritromicinas ar amoksiciklinas). Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą visiškai pasveikstama. Liga gali pasikartoti, jei santykiaujama su neišgydytu partneriu ar su nauju partneriu. Taip pat - gydantis alternatyviu gydymu (ne antibiotikais).

Chlamidijos ir mikoplazma gydomos antibiotikais, tačiau gydymo schema parenkama individualiai, atsižvelgiant į nustatytą infekciją, jos trukmę ir galimą atsparumą vaistams. Svarbu suprasti, kad nors abi infekcijos yra bakterinės, jų gydymas nėra visiškai vienodas. Chlamidijos dažniausiai reaguoja į standartinį antibiotikų kursą ir daugeliu atvejų sėkmingai išgydomos per kelias dienas ar savaitę. Mikoplazmos atveju gydymas kartais būna sudėtingesnis, nes ši bakterija gali būti atspari daliai antibiotikų, todėl gali prireikti pakartotinio ar ilgesnio gydymo.

Gydymo metu labai svarbu: baigti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyko anksčiau; nevartoti antibiotikų savarankiškai; gydytis abiejų partnerių, net jei vienas jų nejaučia simptomų; susilaikyti nuo lytinių santykių iki gydymo pabaigos ir kontrolinio įvertinimo. Nutraukus gydymą per anksti arba gydantis tik vienam partneriui, infekcija gali atsinaujinti. Tai ypač aktualu mikoplazmos atveju, kai nepilnas gydymas gali prisidėti prie atsparumo vystymosi. Po gydymo gydytojas gali rekomenduoti kontrolinį tyrimą, kad būtų patvirtinta, jog infekcija visiškai išnyko. Tai ypač svarbu, jei simptomai išlieka arba infekcija buvo nustatyta pakartotinai.

Prevencija - turėti pastovų lytinį partnerį, naudoti prezervatyvus, vengti atsitiktinių lytinių santykių, susirgus gydyti ir partnerį.

Vienintelis būdas, kuris tikrai užkerta kelią chlamidinės infekcijos atsiradimui - visiškas lytinių santykių nepropagavimas. Taip pat nuo šios ligos padeda apsisaugoti lytinių santykių neturėjimas su asmeniu, kuris jau serga chlamidioze. Deja, tačiau šią aplinkybę ne visada galima įvertinti, nes daugelis žmonių, susiduriančių su tokiu sveikatos sutrikimu, nejaučia jokių simptomų ir jaučiasi visiškai sveiki. Todėl lytiškai aktyvų gyvenimą gyvenantys žmonės turėtų imtis tam tikrų prevencinių priemonių, kurios padeda sumažinti šios ligos atsiradimo riziką.

Sėkmingas chlamidijos gydymas vaistais yra tik pirmas žingsnis. Svarbiausia užduotis - išvengti pakartotinio užsikrėtimo. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie jau sirgo chlamidioze, turi didesnę riziką užsikrėsti ja vėl per ateinančius kelis mėnesius. Nepamirškite, kad prezervatyvai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo chlamidijos ir kitų lytiškai plintančių infekcijų perdavimo. Reguliarus tikrinimasis (bent kartą per metus arba pakeitus partnerį) yra brandaus požiūrio į savo sveikatą ženklas. Nustačius infekciją, gėdos jausmą turėtų pakeisti ryžtingas veikimas: tiksli gydytojo nurodymų vykdymas, atviras pokalbis su partneriu ir pilnas gydymo kurso užbaigimas.

tags: #chlamidijos #nestumo #metu

• Reikalavimai patalpoms vaikų darželiui Bajoruose
• Tiny Love kilimėlis kūdikiams
• Kaip nustatyti nėštumą kraujo tyrimu
• Naršykite vaikų pasakų pasaulį YouTube
• Pertvarka vaikų globos namuose