Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ir odos būklę. Kai kurios odos ligos gali pasireikšti arba paūmėti būtent šiuo ypatingu laikotarpiu. Svarbu atskirti fiziologinius odos pakitimus nuo specifinių nėštumo metu atsirandančių dermatologinių susirgimų, kad būtų užtikrintas tinkamas gydymas ir išvengta komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui.
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.
Nėščiųjų pemfigoidas
Nėščiųjų pemfigoidas, anksčiau vadintas nėščiųjų pūsleline, yra reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika.
Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu?
Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys.
Simptomai ir diagnostika
Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu.
Liga diagnozuojama remiantis gydytojo apžiūros duomenimis, tipiniais bėrimais, specifiniais kraujo tyrimais bei atlikus odos biopsiją ir histologinį tyrimą su tiesiogine imunofluorescencija.
Gydymas
Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi. Vaisiaus prognozė dažniausiai būna gera, nepaisant padidėjusios priešlaikinio gimdymo rizikos. Persileidimo tikimybė dėl šios ligos nepadidėja.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios.
Simptomai ir diagnostika
Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti.
Diagnozė nustatoma remiantis ligos klinikiniais požymiais.
Gydymas
Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Atopinis nėščiųjų bėrimas tai į egzemą panašus niežintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas.
Ryšys su kitomis ligomis
Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų).
Simptomai
Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
Nėščiųjų niežulys - kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių.
Niežtintis nėščiųjų folikulitas. Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
Diagnostika ir gydymas
Liga diagnozuojama gydytojo apžiūros metu, remiantis būdingais požymiais. Odos biopsija nėra vertinga, kadangi susirgimas neturi specifinių histologinių požymių. Kraujo tyrimai taip pat dažniausiai neskiriami. Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu.
Ligos priežastys ir simptomai
Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai.
Grėsmė vaisiui ir gydymas
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė kelia grėsmę vaisiui. Tulžies rūgštys iš motinos kraujo pereina per placentą ir kaupiasi vaisiaus audiniuose. Tai gresia priešlaikiniu gimdymu, naujagimių kvėpavimo distreso sindromu ir kitomis patologijomis. Dėl to liga turi būti pradėta gydyti nedelsiant.
Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Pustulinė nėščiųjų psoriazė yra itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre.
Simptomai ir diagnostika
Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė.
Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis.
Liga diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais.
Gydymas ir komplikacijos
Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertinta vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas.
Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.
Rožinė (Rosacea) nėštumo metu
Rožinė, dar kitaip vadinama rosacea, yra lėtinė odos liga, kuriai būdingas nuolatinis veido paraudimas, matomi išsiplėtę kapiliarai, o kai kuriais atvejais ir pustulės bei papulės. Nors rožinė nėra specifinė nėštumo liga, ji gali pasireikšti arba paūmėti nėštumo metu, ypač jo pabaigoje.
Rožinės simptomai ir priežastys
Rožinė dažniausiai pasireiškia paraudimu centrinėje veido dalyje: skruostuose, nosies, smakro ir kaktos srityse. Be paraudimo, gali atsirasti ir kiti rožinei būdingi simptomai, tokie kaip išsiplėtę kapiliarai, spuogus primenančios pustulės ir papulės, odos jautrumas, perštėjimas, deginimo pojūtis. Taip pat oda gali atrodyti patinusi ir nelygi.
Nors tiksli etiologija vis dar tyrinėjama, mokslininkai atmeta paprastą „išsiplėtusių kraujagyslių“ paaiškinimą. Vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio atradimų - mikroskopinės Demodex folliculorum erkutės vaidmuo. Šios erkutės gyvena beveik visų suaugusių žmonių odos porose ir paprastai nekelia problemų. Tačiau tyrimai rodo, kad rožine sergančiųjų odoje šių erkučių tankis yra iki 10-15 kartų didesnis.
Kiti galimi veiksniai: padidėjęs specifinių antimikrobinių peptidų, vadinamų katelicidinais, kiekis; genetiniai veiksniai (jei tėvai ar seneliai turėjo „raudonus skruostus“); imuninės sistemos sutrikimai.
Rožinės paūmėjimas žiemą ir nėštumo metu
Rožinė yra banguojanti liga - ji tai paūmėja, tai nurimsta. Paūmėjimus sukelia vadinamieji trigeriai, kurie kiekvienam pacientui yra individualūs. Saulė (UV spinduliai) yra vienas didžiausių jos priešų. Šaltis, vėjas, sausas oras patalpose ir staigūs temperatūros pokyčiai skatina kraujagysles susitraukti ir vėliau staigiai išsiplėsti, o tai sukelia odos paraudimą ir sudirgimą. Todėl rožinės simptomai žiemą gali suintensyvėti.
Nėštumo pabaigoje, dėl hormoninių pokyčių ir organizmo persitvarkymo, rožinės paūmėjimo galima tikėtis ir nėštumo metu.
Klaidų vengimas ir tinkama priežiūra
Dažnai daromos klaidos: agresyvių komponentų (alkoholio, stiprių kvapiklių, odą išdžiovinančių medžiagų) turinčių veido odos priežiūros priemonių naudojimas; stiprių eksfoliantų ir abrazyvinių šveitiklių naudojimas vietoj švelnesnių; rožinės pustulių ir papulių gydymas kaip įprastų spuogų (pvz., naudojant stiprius retinoidus); saulės apsaugos nepaisymas; staigūs temperatūros pokyčiai.
Norint tinkamai prižiūrėti rožinės pažeistą odą, reikėtų rinktis priemones, kurios ramina odą. Dažnu atveju tai priemonės su niacinamidu, pantenoliu, žaliosios arbatos ekstraktu, kurie padeda mažinti paraudimą, sustiprinti odos barjerą ir išvengti drėgmės praradimo. Taip pat svarbu drėkinti odą - naudoti priemones su hialurono rūgštimi ir keramidais, kurie padeda stiprinti odos apsauginį sluoksnį ir palaikyti drėgmės balansą.
Keramidai yra „statybinė“ odos medžiaga, nes jie sudaro odos apsauginį barjerą ir padeda išlaikyti drėgmę. Sergant rožine, keramidai atkuria pažeistą barjerą, sumažina jautrumą ir užkerta kelią drėgmės praradimui. Siekiant geriausio efekto, keramidus reiktų kombinuoti antioksidantais, tokiais kaip vitaminas C ir E. Antioksidantai kovos su uždegimu, sumažins odos paraudimą ir apsaugos ją nuo aplinkos poveikio, kaip UV spinduliai ir užterštumas.
Azelaino rūgštis yra viena efektyviausių priemonių, padedančių kontroliuoti rožinės simptomus.
Kaip gydyti rožinę nėštumo metu?
Jei veido rožinė suintensyvėjo nėštumo metu, galite vartoti saugesnius vaistus: metronidazolio gelį (Rozex, Metrosa), azelainės rūgšties preparatą (Skinoren). Šie vaistai mažai rezorbuojasi ar net visai nesirezorbuoja per odą, todėl sisteminio poveikio nebus ir vaikeliui nepakenksite.
Prevencinės priemonės
Venkite kraujagysles plečiančių veiksnių, tokių kaip staigūs temperatūros pokyčiai, aštrus maistas, karšti gėrimai ir alkoholis. Įtraukite į savo veido odos priežiūros rutiną drėkinančius kremus ir ypatingai saugokite veido odą nuo šalčio. Tam gali praversti drėkinantys kremai su keramidais. Reguliariai vartokite vitaminą C, kuris stiprina kraujagysles ir padeda mažinti paraudimus. Naudokite namų oro drėkintuvą, kuris padeda palaikyti optimalią oro drėgmę, o tai gali palengvinti sudirgusios odos būklę.
Nerekomenduojama užsiimti savigyda. Jei pastebėjote, kad veido raudonis nepraeina, atsirado mazgelių ar jaučiate akių diskomfortą, būtina dermatologo konsultacija.
