Darželiai yra svarbi ankstyvojo ugdymo grandis, padedanti vaikams socializuotis, ugdyti įgūdžius ir ruoštis tolimesniam mokymuisi. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime lopšelių amžių, jų skirtumus nuo darželių, istoriją Lietuvoje, dabartinę situaciją ir patarimus tėvams, renkantis tinkamą įstaigą savo vaikui.
Lopšelis vs. Darželis: pagrindiniai skirtumai
Nors jos dažnai painiojamos dėl panašios funkcijos - vaikų priežiūros ir ugdymo, šios įstaigos skiriasi savo paskirtimi, vaikų amžiumi ir ugdymo metodais.
- Lopšelis: Vaikų amžius: Lopšeliai yra ankstyvosios vaikystės ugdymo įstaigos, skirtos labai mažiems vaikams, paprastai nuo 1 iki 3 metų amžiaus. Priežiūra: Lopšelyje pagrindinis dėmesys skiriamas kasdieniams vaikų poreikiams, tokiems kaip miegas, maitinimas, higiena. Ugdymo veikla: Lopšelyje ugdymo veikla yra pagrįsta žaidimais ir socialiniais įgūdžiais.
- Darželis: Vaikų amžius: Darželiai skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų amžiaus. Ugdymo veikla: Darželyje vaikai mokomi per žaidimus, tačiau veiklos yra labiau struktūruotos. Savikontrolė ir savarankiškumas: Darželyje vaikai pradeda mokytis būti savarankiškesni - valgyti, apsirengti, susitvarkyti asmeninius daiktus.
Apibendrinant, lopšelis labiau orientuotas į mažų vaikų priežiūrą ir emocinį palaikymą, o darželis ruošia vaikus mokyklai, skatindamas savarankiškumą ir ugdymą.
Lopšelių-Darželių Istorija Lietuvoje
Vaikų lopšeliai-darželiai (dar vadinami motinų, mažylių, vaikų žaidimų centrais ir kitaip) yra pirmoji švietimo sistemos pakopa. Vaikų lopšelio-darželio tikslas - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros poreikius.
- XX a. pradžia: Lietuvoje buvo steigiami lopšeliai, jie vadinti kūdikių ėdelėmis. Vaikų lopšelius-darželius steigė įvairios labdaros draugijos.
- 1921 m.: Vaikų lopšelis-darželis buvo atidarytas Kaune.
- XX a. 3-4 dešimtmečiai: Daugiausia vaikų lopšelių-darželių įvairiose vietose išlaikė Lietuvos vaiko ikimokyklinio ugdymo draugija (1939 m. jai priklausė 116 vaikų lopšelių-darželių, juose buvo dirbama pagal F. W. A. Fröbelio pedagoginę sistemą) ir Šv. Vincento Pauliečio draugija (1937 m. jai priklausė 45 vaikų lopšeliai-darželiai, juose buvo dirbama pagal M. Montessori pedagoginę sistemą), vaikų lopšelius-darželius taip pat.
- 1921 m.: Vaikelio Jėzaus draugija įsteigė pirmuosius kursus vaikų lopšelių-darželių ir vaikų prieglaudų vedėjoms rengti.
- 1932 m.: Caritas prie Kauno mokytojų sąjungos organizavo vaikų lopšelių-darželių auklėtojų dvimečius kursus.
- 1936 ir 1939 m.: Šv. Vincento Pauliečio draugija - dvimečius vaikų lopšelių-darželių vedėjų kursus.
- 1936, 1937 ir 1938 m.: Lietuvos vaiko draugija - vaikų lopšelių-darželių vedėjų mokamus 8 mėn. kursus; tris šių kursų laidas iš viso baigė 123 klausytojos.
- Privatūs kursai: Veikė ir privačių kursų (1934, 1935 ir 1936 m. R. Rozentalienės, pagrįsti O. Decroly pedagogine sistema, 1932 ir 1935 m. M. Varnienės, pagrįsti M. Montessori pedagogine sistema).
- SSRS okupacija: SSRS okupavus Lietuvą, vaikų lopšeliai-darželiai buvo suvalstybinti. Švietimo liaudies komisariate veikė ikimokyklinio auklėjimo įstaigų ir vaikų namų skyrius.
- 1941 m. pradžia: Veikė 254 vaikų lopšeliai-darželiai (12 500 vaikų).
- Po Antrojo pasaulinio karo: Imta steigti daugiau vaikų lopšelių-darželių.
- 1959 m.: Vaikų darželius pradėta jungti su vaikų lopšeliais, dar vėliau vaikų lopšeliai-darželiai tapo pagrindine ikimokykline įstaiga.
- Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1991 m.): Pradėti steigti vaikų darželiai‑mokyklos.
- 1998 m.: Priimti Ikimokyklinio ugdymo įstaigos nuostatai. Į ikimokyklinio ugdymo grupę priimami kūdikiai nuo gimimo iki 5 (6) m., į vienerių metų priešmokyklinę ugdymo grupę - nuo 5 iki 6 (7) m. amžiaus.
Dabartinė Situacija Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. pabaigoje veikė 731 ikimokyklinio ugdymo įstaiga (miestuose - 632, kaimo vietovėse - 99) ir 517-oje bendrojo ugdymo mokyklų įsteigtos ikimokyklinio ugdymo grupės. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. V-93 Lietuvos higienos normą HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punktą, vaikų ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupės (toliau - grupė) formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimo fiziologinius ir amžiaus ypatumus bei šioje higienos normoje nustatytas vaiko ugdymo sąlygas.
Ikimokyklinis - ankstyvasis amžius (lopšelio grupė) - 2 - 3 metų vaikų ugdymas. Ikimokyklinis amžius - 3-6 metų vaikų ugdymas. Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui, socializacijai. Šiame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, todėl vienodai svarbios yra visos vaiko galios: fizinės, psichinės ir dvasinės. Ugdymo turinį orientuojame į vaikui svarbiausių kompetencijų ugdymą, kad per pagrindinę jo veiklą - žaidimą padėtume vaikui išsiugdyti svarbiausius, grįstus žiniomis ir įgytais įgūdžiais bei vertybinėmis nuostatomis gebėjimus.
Priešmokyklinis ugdymas (ugdomi 5/6-7 metų vaikai) - vienerių metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 6 metų padėti subręsti mokyklai. Vadovaujantis LR švietimo įstatymu, nuo 2016 m. Lopšelyje-darželyje-darželyje integruotai ugdomi vaikai, turintys kalbos ir komunikacijos sutrikimus, elgesio ir emocijų, kompleksinių negalių.
Kaip Išrinkti Tinkamą Lopšelį: Patarimai Tėvams
Renkantis lopšelį savo vaikui, svarbu atsižvelgti į keletą pagrindinių aspektų, kad užtikrintumėte jam saugią, stimuliuojančią ir tinkamą aplinką.
- Saugumas ir legalumas: Tiesiog renkantis lopšelį reikėtų išsiaiškinti ne tik tai, ar jis yra saugus, legalus, kokie kitų tėvelių atsiliepimai, bet ir pasidomėti, ar jis atitinka specifinius kūdikių poreikius.
- Grupės dydis: Ieškokite įstaigos, kurioje sudaromos nedidelės grupės, - ten yra geriausios galimybės skirti dėmesį kiekvienam kūdikiui atskirai. Specialistų teigimu, mažesnių nei dvylikos mėnesių kūdikių grupėje neturėtų būti daugiau nei aštuoni.
- Auklėtojų elgesys: Lankydamiesi lopšelyje, pasidomėkite, kaip auklėtojos elgiasi su kūdikiais. Ar jos reaguoja jautriai, kai kūdikis verkia ar rodo gestus? Ar jos šypsosi ir atrodo linksmos?
- Pastovumas: Paprastai kūdikiai stipriai prisiriša prie juos globojančio asmens. Nėra jokių garantijų, kad ta pati auklėtoja prižiūrės mažylį, kol jis išmoks vaikščioti ir vėliau. Tačiau gera mintis pasidomėti, kaip ilgai auklėtoja dirba šioje įstaigoje ir kokie jos ateities planai. Ieškokite lopšelio, kur nedidelė personalo kaita.
- Žaidimai ir bendravimas: Vyresni kūdikiai bendraudami išmoksta daugelio dalykų. Ar auklėtojos žaidžia ant grindų su kūdikiais, o gal kūdikiai didžiąją dienos dalį praleidžia lovytėse, gultukuose, vaikiškose kėdutėse, maniežuose?
- Maitinimas: Jeigu maitinate mažylį krūtimi, ar jums bus sudarytos palankios sąlygos tą daryti?
Privačių Darželių Privalumai ir Aspektai
Privatus verslas Lietuvoje tampa vis svarbesnis, įsiskverbdamas į įvairias sritis, įskaitant švietimą. Nors kol kas tai tik nedidelė tendencija ikimokyklinio ugdymo sistemoje, privatūs vaikų darželiai gali tapti puikia alternatyva valstybiniams darželiams. Šiandien populiaru steigti privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas, akcentuojant menų, fizinio ar ekologinio ugdymo programas. Svarbiausia, kad siūloma paslauga būtų kokybiška - tėvams reikėtų atsižvelgti ne tik į steigėjo entuziazmą, bet ir į profesionalumą. Kuo didesnė pasiūla, tuo aukščiau iškeliama ikimokyklinių paslaugų kokybės kartelė. Privačios įstaigos sudaro sveiką konkurenciją valstybinėms, o konkurencija skatina tobulėti. Didesnis dėmesys vienai ar kitai pakraipai, nauji metodai nėra mados reikalas, o atsakingas ir atsidavimo reikalaujantis darbas.
Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Dalia Martišauskienė teigia, kad šeimos pageidauja įvairių, taip pat ir netradicinių ugdymo programų, papildomų veiklų bei lankstaus įstaigos lankymo grafiko. Apklausų duomenys rodo, kad dalis tėvų pageidautų, jog jų vaikai būtų ugdomi ne pasamdytų auklių ar valstybinėse ugdymo įstaigose, o mažuose privačiuose darželiuose. Todėl manoma, kad idėja steigti privačius darželius yra padiktuota laikmečio, ir fiziniai ar juridiniai asmenys galėtų šia idėja susidomėti.
Teisiniai Aspektai ir Procedūros
Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) yra parengusi Metodines rekomendacijas nevalstybiniams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų teikėjams. Jose nuosekliai pateiktos privataus darželio steigimo procedūros: būdai steigti nevalstybinę įstaigą, steigimo tvarka ir teisės aktai, kuriais būtina vadovautis, privataus darželio steigimo dokumentai. Taip pat ŠMM iniciatyva yra pakoreguoti ir kiti teisės aktai, kurie sudaro palankesnes sąlygas steigti privatų darželį: supaprastintos higienos normos. Norint įsteigti 10-ies vietų privačią ikimokyklinio ugdymo įstaigą, specialistai gali pakonsultuoti.
Hygienos Reikalavimai
Planuojant vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą, būtina nuspręsti, kiek ir kokio amžiaus vaikų grupių bus steigiama, taip pat kiek ikimokyklinukų jose planuojama ugdyti. Kiekvienoje grupėje leidžiamas ugdyti vaikų skaičius atsižvelgiant į jų amžių nurodytas Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (HN 75:2016) 5 punkte.
Kasdien vaikai turi būti išvedami į lauką, tad būtina numatyti vietą, kurioje vaikai žais. Darželio sklypo dalis, skirta vaikų žaidimų aikštelėms, turi būti ne mažesnė kaip po 6 kv. m ploto vienam vaikui. Pavyzdžiui, jei darželyje ugdoma 30 vaikų, tuomet vaikų žaidimų aikštelėms skirtos teritorijos plotas turėtų būti ne mažesnis nei 180 kv. m, tačiau švietimo teikėjui, ugdančiam iki 60 ikimokyklinukų, neprivaloma turėti savo sklypo ir galima naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir panašiai).
Siekiant užtikrinti vaikų saugumą, darželio sklypas ar šio sklypo dalis, kurioje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, turi būti aptverta ne žemesne kaip 1,5 m aukščio tvora. Tiek darželio teritorijoje įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, tiek kitų žaidimų aikštelių, kuriomis naudojasi ugdytiniai, įrengimo, naudojimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos.
Ikimokyklinio ugdymo veikla gali būti vykdoma ne tik mokslo paskirties patalpose, bet ir viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, gyvenamosios (vieno buto, dviejų butų ir daugiabučių) paskirties patalpose (tokiu atveju patalpos turi būti įrengiamos ne aukščiau kaip antrajame pastato aukšte). Kiekvienai darželio grupei, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ir vyresni vaikai, turi būti įrengtos atskiros priėmimo-nusirengimo, žaidimų-miegamojo / poilsio, tualeto-prausyklos patalpos / erdvės.
Įrengiant grupių patalpas / erdves ir komplektuojant grupes, vienam vaikui iki 3 metų amžiaus turi būti skiriama ne mažiau kaip 4,3 kv. m grupės patalpų / erdvių ploto, 3 metų ir vyresniam vaikui - ne mažiau kaip 4 kv. m, o specialiųjų poreikių turinčiam vaikui - ne mažiau kaip 5 kv. m.
Reikiamas sanitarinių įrenginių skaičius tiek vienos grupės, tiek kelių grupių bendroje tualeto-prausyklos patalpoje skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių grupėse: penkiems vaikams turi būti skiriama ne mažiau nei 1 praustuvė, septyniems vaikams skiriamas ne mažiau nei 1 unitazas (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tokios grupės tualeto-prausyklos patalpoje turi būti įrengiamas bent 1 unitazas).
Jei vaikų ugdymas darželyje bus vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis. Jei ikimokyklinėje įstaigoje organizuojamas vaikų poilsis, tuomet kiekvienam grupėje pietų miegą miegančiam vaikui turi būti skirta lova kietu pagrindu arba čiužinys, kurio aukštis turi būti ne mažesnis kaip 7 cm.
Jeigu numatyta, kad vaikų ugdymas truks ilgiau nei 4 valandas, darželyje turi būti organizuojamas ne tik poilsis, bet ir vaikų maitinimas tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvės. Vaikai gali būti maitinami grupėje arba 2 metų ir vyresniems vaikams gali būti įrengiama bendra valgymo salė. Jei vaikai bus maitinami grupėje, turi būti įrengta patalpa / erdvė su plautuve grupių indams plauti arba automatine indų plovimo mašina ir plautuve rankoms plauti, vieta indams ir stalo įrankiams laikyti.
Darželio grupių žaidimų, miegamojo / poilsio patalpose / erdvėse, kūno kultūros, muzikos salėje (jei yra įrengta) turi būti natūralus apšvietimas. Visose patalpose, kuriose vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, turi būti numatytas natūralus ir (ar) mechaninis vėdinimas.
Finansiniai Aspektai ir Investicijos
Šiuo metu Lietuvoje veikia beveik 650 darželių, iš kurių tik 35 yra privatūs. Dauguma - net 26 - privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įsteigtos per praėjusius, 2011-uosius, metus. Įsteigtas ikimokyklinio ugdymo krepšelis - 2 tūkst.
D.Martišauskienės nuomone, galimybę įsteigti nevalstybinį darželį kuo puikiausiai galėtų apsvarstyti ir darbdaviai, ypač, jeigu įmonėje dirba mažamečių vaikų turintys darbuotojai: toks darželis galėtų atsirasti netgi įmonės ar organizacijos pastate.
Steigiamos ikimokyklinės ugdymo įstaigos veiklos išlaidas galima suskirstyti į dvi dalis: verslo pradžioje patirtos išlaidos bei einamosios (patiriamos kas mėnesį arba atitinkamai kas ketvirtį) išlaidos. Verslo pradžioje patirtas išlaidas sudarys šios sritys: įstaigos steigimo organizavimas, interjero daiktai, reklama (reklamuotis pradės prieš veiklos pradžią), baldai, namų apyvokos daiktai, pramogų daiktai ir kt.
Pajamos arba, kitaip sakant, pardavimų (atitinkamai sandorių) apimtis priklauso nuo objektų skaičiaus ir nuo kainos. Pajamos = objektų skaičius * kaina. Ikimokyklinės ugdymo įstaigos atveju sudarys vaikų kiekis, o kaina priklausys nuo paslaugos savikainos (tam reikės paskaičiuoti sąnaudas, tenkančias 1 žmogui) bei norimo gauti pelno dydžio, t.y.
Privataus ikimokyklinio ugdymo paslaugos rezultatui išreikšti būtina yra lūžio taško analizė. Lūžio taškas - tokia veiklos apimtis, kai pajamos yra lygios kaštams.
Pasak kaunietės Rasos Tamašauskaitės, lėšos kuriant darželį buvo daug didesnės, negu manyta, kad prireiks, iš pradžių. Viena brangiausių investicijų buvo ventiliacijos sistemos įrengimas, daug pinigų pareikalavo ir kiemo tvarkymas, kur įrengta visus saugumo reikalavimus atitinkanti moderni žaidimų aikštelė (visi darželio vidaus bei lauko įrenginiai yra tik iš ekologiškų sertifikuotų priemonių).
| Savivaldybės Ikimokyklinės įstaigos | Vietos jose | |
|---|---|---|
| Miesto | 452 | 41500 |
| Kaimo | 202 | 11800 |
| Iš viso | 654 | 53300 |
Namudinis Darželis
Namudinis darželis - šiais laikais gana paplitęs terminas. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, susiduriama su didele problema - vietų darželiuose stygiumi. Tai sąlygojo, kad sostinėje įsteigta labai daug privačių darželių, namudinių darželių. Namudinių darželių paklausa yra didžiulė. Ir nors tai nėra nauja, inovatyvi verslo idėja, bet ji labai paklausi.
Namudiniam darželiui įsteigti, pirmiausiai, reikia patalpų. Tai gali būti Jūsų namai, butas (tik gyvenantiems pirmame aukšte), galite patalpas ir nuomotis. Svarbiausia, kad jos atitiktų keliamus reikalavimus tokiai įstaigai. Tiesa, reikalavimai dabar supaprastinti. Jei anksčiau namudinis darželis turėjo turėti atskiras patalpas fiziniam lavinimui, miegojimui ir valgymui, tai dabar jau leista namų darželius steigti ir nedidelėse patalpose.
Susigundę steigti namudinį darželį, dažnai sunerimdavo, kaip nusipirkti tiek daug lovų ir kaip jas sutalpinti. Ši prievolė taip pat panaikinta ir dabar leista vaikučius namudiniuose darželiuose migdyti ant čiužinių. Maistą namudiniam darželiui galima gaminti vietoje. Tokiu atveju reikalinga atskira virtuvės patalpa. Tačiau galima ir maistą užsakinėti iš teikėjų.
Praktiniai Aspektai ir Psichologiniai Niuanasai
Vis daugiau mamų negali sau leisti prabangos auginti vaiką namuose ilgiau negu metus. Kai šeima neturi paslaugiųjų močiučių ar neišgali samdyti auklės, jie mažylį atiduoda į lopšelį.
Direktorė Česlava Orlovska sako, kad pagal įstatymą į lopšelius priimami vaikai nuo 1 iki 3 metų. Pagrindinė priežastis, genanti mamas iš namų - jos grįžta į darbą, o auklei - nėra pinigų.
Pedagogų patirtis: Mūsų kalbintos pedagogės vienbalsiai teigė, kad metų vaikas lopšelyje adaptuojasi lengviau negu trijų ar keturių. Tai, kad vaikas verkia atsiskirdamas nuo mamos, yra normalu. Juk keičiasi erdvė - iš dvidešimties kvadratų kambario vaikas patenka į trigubai didesnę erdvę, čia nauji žmonės, daiktai. Būtų keista, jei vaikas niekaip nereaguotų į pasikeitimus. Mažiausieji šį atsiskyrimą išgyvena lengviau - gal jie nelabai supranta, kas čia vyksta, gal lengviau priima svetimus žmones.
Adaptacijos Trukmė ir Mokymasis Darželyje
Pusantrų metukų Darių tėtis pratino bene du mėnesius - ateidavo į grupę, pabūdavo su juo - ir tai buvo bene ilgiausias laikotarpis, kol priprato vaikas. Kitiems vaikams buvo paprasčiau.
Mokymasis darželyje: Tai, kad atėjusieji nemoka prašytis ant puoduko - ne bėda. Sako, kad vaikų būryje mokytis lengviau, negu namuose: „Pavalgo vaikučiai, ir juos sodina ant puodukų. Pažaidžia valandėlę - ir vėl sodina. Ne visoms mamoms namuose užtenka tiek kantrybės. Jos skundžiasi, kad namie vaikai bėga nuo puoduko, tuo tarpu darželyje viskas paprasčiau.“
Miego Režimas ir Mitybos Ypatumai
Teoriškai metų vaikai turėtų miegoti du kartus, tačiau mūsų aplankytuose lopšeliuose tėvai pageidavo, kad jų atžalos miegotų kartą. Išimtis - beveik trimetė Gabrielė.
Mitybos ypatumai: Pasitaikė, kad metų lopšelinukas nemokėjo pats kramtyti - auklėtojos kurį laiką jam trynė maistą it kūdikiui. Beje, lopšelio ir darželio maisto porcijų dydis skiriasi, todėl už lopšelį tėvai atitinkamai moka mažiau, negu už darželio grupę. Skirtumas - apie keliolika litų. Skiriasi ir kai kurie patiekalai. Mažulėliai vietoj bulvių plokštainio gauna mėsos maltinuką, o vietoj guliašo - žuvies kotletuką. Pedagogės tvirtina, kad metų - pusantrų vaikai yra valgūs, palyginus su vyresniaisiais.
Informacija apie Priėmimą į Darželį Vilniuje
Prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje registruojami nuolat, išskyrus š. m. kovo 11-31 d., kai tikrinami prioritetai ir pridėti dokumentai bei formuojamos grupės. Norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo š. m. rugsėjo mėnesio, reikia užsiregistruoti prašymą sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d.
Prašymai priimti į ugdymo įstaigas registruojami nuolat, išskyrus prioritetų ir pridėtų dokumentų sutikrinimo bei grupių formavimo metu, t. y. š. m. kovo 11-31 d., tėvai (globėjai) neturi galimybės pateikti ir redaguoti prašymų. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje eilė matoma tik tais kalendoriniais metais, kurie pasirinkti kaip lankymo pradžios data (pvz., jeigu vaikas užregistruotas 2024 lankymo metams, eilė bus rodoma nuo 2024 m.
Prašymai, esantys Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje, galioja iki tol, kol bus suteikta paslauga, vaikui pradėjus mokytis pagal pradinio ugdymo programą arba kol prašymas bus atsiimtas tėvų (globėjų). Negaliojantys prašymai Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje panaikinami. Nutraukus ugdymo sutartį, prašymai dėl įstaigos keitimo taip pat naikinami.
Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje vaikai ugdymo įstaigoms priskiriami sistemiškai ir nuosekliai pagal Tvarkos apraše numatytą algoritmą. Tik tuo atveju, jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t. Vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje.
Nuo einamųjų metų kovo 1 iki kovo 10 dienos tėvai turi galimybę pasitikrinti, ar pasirinktose įstaigose formuojamos prašyme nurodytos grupės. Nesant tokios grupės, tėvai turės teisę iki einamųjų metų kovo 10 d. (imtinai) redaguoti prašymą (vėliau prašymą bus galima redaguoti tik baigus formuoti grupes, t. y. nuo einamųjų metų balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 10 d.
Tėvams (globėjams) apie skirtą vietą įstaigoje pranešama pasirinktu būdu: elektroniniu laišku, trumpąja žinute (SMS). Jeigu įstaiga teikia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą, vaikas, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą, tęsia priešmokyklinio ugdymo programą toje pačioje įstaigoje pateikus prašymą tiesiogiai įstaigos vadovui nustatyta tvarka, o ne per Vilniaus miesto darželių informacinę sistemą. Jeigu įstaiga neteikia priešmokyklinio ugdymo paslaugų arba tėvai (globėjai) pageidauja keisti įstaigą, vykdančią priešmokyklinio ugdymo programą kita ugdomąja kalba, tėvai (globėjai) lankančiam vaikui ugdymo įstaigą teikia naują prašymą ir pasirenka iki 5 pageidaujamų įstaigų.
Į įstaigos vaiko amžių atitinkančią grupę jų formavimo metu ir esant laisvai vietai įstaigoje nuolat be eilės priimami ir perkeliami iš vienos įstaigos į kitą du ar daugiau vienu metu šeimoje gimę vaikai, kurių abiejų tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta deklaruota Vilniaus miesto savivaldybėje, kai jie pretenduoja į įstaigas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tėvai, kurių vaikai lanko skirtingas ugdymo įstaigas, gali Vilniaus miesto savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo ar perkėlimo į ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigas klausimams nagrinėti (toliau - Komisija) pateikti laisvos formos prašymą dėl brolių (seserų) sujungimo į vieną norimą ugdymo įstaigą. Prieš pasirašydamas elektroninę sutartį įstaigos vadovas Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje turi pažymėti faktinę vaiko lankymo pradžios datą, bet ne ankščiau nei nuo š. m. Brolio (sesės) prioritetas galioja iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.
Vaikai į atsilaisvinusias vietas jau sudarytose grupėse priimami nuolat, t. y. į laisvą vietą priimamas pirmas vaikas iš laukiančiųjų eilės.
Psichologiniai Aspektai: Kada Vaikas Pasiruošęs Atsiskirti?
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Paprastai tėvai vaiką išleidžia į lopšelį dėl finansinių priežasčių, nes mamai reikia grįžti į darbą.
Į lopšelį gali keliauti tie vaikai, kurie yra ganėtinai savarankiški, kad galėtų pasirūpinti savimi, ekstravertai, kuriems reikia daugiau bendravimo ir aktyvieji, kuriems su aukle ar mama namuose trūksta erdvės veiklai.
Namuose su aukle geriau likti tiems vaikams, kurie yra jautrūs ir/ar intravertai. Tokiems vaikams labiausiai tinka namų sienos ir artimi žmonės, o lopšelis jautresniems vaikams gali sukelti įvairius psichologinius ir fizinius negalavimus: neaiškius galvos ar pilvo skausmus, mikčiojimą, tikus.
Jei vis tik atsiribotume nuo visų kitų aplinkybių (to, kad mamai reikia grįžti į darbą ir pan.), tada, kai pastebime, jog vaikas, žaisdamas su kitais, nebe taip dažnai sekioja akimis mamą, o kur kas dažniau ir ilgiau užsižaidžia su kitais bendraamžiais smėlio dėžėje.
Kai vaikui sukanka 3-4 metai, jis pamažu pradeda bendrauti žaisdamas, tad galima galvoti, kad tokio amžiaus vaikas atras įdomios veiklos jau ir darželyje: jis drauge su kitais kurs, konstruos, žais nebe greta, o kartu su kitais vaikais.
Darželio Lankymo Privalumai ir Individualūs Skirtumai
Yra duomenų, rodančių, kad vaikai, lankę darželį, greičiau adaptuojasi ir mokykloje. Jiems nebe naujiena taisyklės, dienotvarkė, struktūruota veikla. Tokie vaikai dažnai yra linkę mieliau bendradarbiauti su kitais, tačiau tai patvirtina ne visi tyrimai: dalis jų rodo, kad bendravimo ir bendradarbiavimo gebėjimai labiau priklauso ne nuo darželio lankymo patirties, o nuo šeimos aplinkos.
Tai priklauso ir nuo vaiko individualių savybių, ir nuo laiko, kada vaikas pradedamas pratinti prie darželio, kaip tai daroma, ir, kas labai svarbu, nuo pačių tėvų nuostatų darželio atžvilgiu. Jeigu tėvai nerimauja dėl savo pasirinkimo vesti vaiką į darželį, jeigu jie nėra įsitikinę, kad vaikas sėkmingai susidoros su visais ten kylančiais iššūkiais, jų neužtikrintumas ir nerimas persmelkia ir patį mažylį.
Prisitaikymo prie darželio etapu tėvai turėtų būti saugumo uostas vaikui, o labai dažnai būna atvirkščiai: pirmosiomis darželio lankymo dienomis to jausmo, kad viskas gerai, tėvai ieško vaiko akyse.
Kaip Paruošti Vaiką Darželiui?
Likus iki darželio lankymo bent kelioms savaitėms jau yra svarbu pradėti vaiką pratinti prie tos minties, kad jo laukia nauji ir įdomūs dalykai. Kuo anksčiau apie tai pradėsime kalbėtis, tuo bus lengviau ir tėvams, ir vaikui. Geriausia būtų, kad tada, kai pradedame intensyviai vaiką pratinti prie tos minties, vaikas jau žinotų, kad toks dalykas kaip darželis egzistuoja. Vadinasi, apie darželį kalbėtis pravartu dar ir tada, kai į darželį net nesiruošiama. Jeigu niekur dar nesiruošdami skaitysime knygutes apie darželyje žaidžiančius vaikus, vieną kitą kartą pasivaikščiosime netoli darželio ir papasakosime vaikui, kas gi ten vyksta tame pastate, vaikui, atėjus laikui lankyti darželį, bus lengviau ir save įsivaizduoti žaidžiantį tame pastate.
Bene nesmagiausia, kai tėvams tenka taisyti savo pačių klaidas ir bandyti „išteisinti“ darželį, kai pamato, kad vaikas darželio bijo ir į jį eiti nenori. Taip būna tais atvejais, kai tėvai darželį vaikui pristatydavo kaip bausmę: „Neklausysi - eisi į darželį“ arba „Palauk, palauk, nueisi į darželį ir baigsis ožiai“. O jei kalbėtume apie tai, ko nedaryti tėvams adaptacijos laikotarpiu, tai yra daugeliu atveju tos pačios rekomendacijos: leisti vaikui liūdėti išsiskiriant, nepabėgti iš darželio grupės paslapčia ir neatsisveikinus su vaiku, neraminti verkiančio vaiko sakant: „Pabūsi tik trumpam“, jeigu tai yra netiesa ir panašiai.
Labai veiksmingos ir, laimei, dabar tokių knygučių knygynuose turime ne vieną ir ne dvi. Kuo daugiau apie tai skaitysime, kalbėsimės, žaisime atsisveikinimą, vaidinsime darželio dieną, tuo vaikui bus lengviau patekus į naują aplinką prie jos priprasti: daug situacijų, akimirkų jam jau bus pažįstama iš knygos puslapių arba suvaidintų istorijų.
