Kartais gyvenime nutinka dalykų, kurie priverčia mus jausti liūdesį, o kartu su liūdesiu atsiranda ir ašarėlės. Jos gali pasirodyti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau jos visada yra dalis mūsų jausmų pasaulio.
Kartais girdimi balseliai šaukia: "Nežudykite mūsų, nes mes norime gyventi!" Atrodo, visas pasaulis buvo pilnas tų liūdnų verkiančių garsų. Aš pašokau iš lovos. Buvau išsigandusi ir apstulbusi. Negalėdama nieko kito padaryti, sukūriau eilėraštį.
"Tu nežudyk manęs! - Tu nežudyk manęs!"
E.Kazakevičius atsiminė, atkūrė iš žurnale "Savaitė" 1943m. eilėraščio.
Kartais liūdesys ateina netikėtai, tarsi maža ašarėlė, kuri nenori palikti mūsų.
Jadvyga J. rašė: "Esame darbšti religinga šeima. Noriu pasakyti - aš niekada nepadariau aborto. Niekuomet negalėjau jo padaryti. Noriu pasipasakoti."
Štai keletas eilių, kurios gali padėti suprasti jausmus, susijusius su ašarėlėmis:
- Ant slenksčio vaikutis.
- Staiga šūvis.
- Medžiai braižo dangų.
- Tupia man ant rankų.
- Dieną dar sulaiko.
- Ar toli klajojai?
- Dievo vabalėli?
- Gal sparnai pavargo?
- Rusvas trupinėli?
- Kur tave nunešti?
- Kelią susirasti.
- Jūra - ašarėlė.
- Mano kamarėlė.
Net didžiausiose ašarose gali slypėti grožis ir prasmė. Kaip ir jūra, kuri kartais atrodo kaip didžiulė ašara, bet ji yra pilna gyvybės ir paslapčių.
Ekspertės atsakė, kaip tvarkytis su vaiko pykčiu: padės vienas paprastas būdas
Kartais ašarėlės gali simbolizuoti ir meilę bei rūpestį. Štai eilės, skirtos mamai:
- Tau, mamute, tau, mamute,
- Skyniau mėlyną žibutę.
- Tavo šventei šiandien rytą
- Imk pasveikinimą šitą.
- Taip pavasariškai švelnų
- Nuo mažučio mano delno.
- Mamyte! Mama! Mama!
- Šaukui tave balsu.
- Tai tu, mamyte mano
- Gražiausia iš visų,
- Tai tu, mamyte mano
- Švelniausia iš visų.
- Nuo tavo giedro žvilgsnio
- Visad namuos šviesu.
- Papuošiu žemę auksu,
- Žemčiūgais, gintarėliais,
- Žiedeliais iškaišysiu
- Aš vardą motinėlės.
- Aš meile jai prisieksiu,
- Taip amžiną, kaip laikas.
- Ir dar pasižadėsiu
- Būt geras, geras vaikas.
- Tau, mamyte skamba gojai,
- Mirga pievų žaluma.
- Tau kas rytą aš kartoju:
- - Būk laiminga, būk linksma.
- Galėčiau daug vardų
- Tau šiandien sumanyti.
- Gražesnio nerandu
- Už mieląjį - MAMYTĖ.
- Mama, mano mama,
- Aš tave myliu!
- Tau vėjelis šlama
- Tarp margų gėlių.
- Tau karšta saulytė
- Siunčia spindulių.
- Dar karščiau, mamyte,
- Aš tave myliu.
- Tu šviesi kaip saulė,
- Kaip rytų aušra.
- Už tave pasauly
- Gersnės nėra.
Šios eilės parodo, kad net ir ašarėlės gali būti susijusios su meile, prisiminimais ir noru būti šalia artimųjų.
