Jodas - vienas iš esminių mikroelementų, būtinų normaliai žmogaus organizmo raidai ir funkcionavimui. Jo svarba ypač ryški kūdikių ir vaikų amžiuje, kai vyksta intensyvūs augimo ir vystymosi procesai. Nepakankamas jodo kiekis organizme gali sukelti rimtų sveikatos problemų, kurios gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Jodo vaidmuo organizme
Jodas yra būtinas skydliaukės hormonų, tokių kaip tiroksinas (T4) ir trijodtironinas (T3), sintezei. Šie hormonai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas organizme: reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos gamybą, fizinį augimą, nervų sistemos brendimą, emocinę sveikatą, odos, plaukų ir nagų būklę. Tinkama skydliaukės veikla yra būtina geram hormonų balansui.
Besivystančios vaisiaus smegenys yra itin jautrios jodo ir skydliaukės hormonų trūkumui. Šis vystymasis prasideda jau nuo pirmųjų nėštumo savaičių ir tęsiasi iki dvejų-trejų metų po gimimo. Tyrimai rodo, kad net lengvas ar vidutinio sunkumo jodo trūkumas nėštumo metu gali neigiamai paveikti vaiko pažintines funkcijas, dėmesį, atmintį ir mokymosi gebėjimus.
Jodo trūkumas Lietuvoje ir jo pasekmės
Lietuva priklauso jodo deficito zonai, nes vietiniame dirvožemyje ir gėlame vandenyje jodo beveik nėra. Dėl šios priežasties augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose, užaugintuose Lietuvoje, taip pat trūksta jodo. Ši problema yra įrodyta daugybe tyrimų.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jodo trūkumą pripažįsta viena svarbiausių maisto veiksnių, turinčių įtakos gyventojų sveikatai. Dėl jodo stokos gali kilti įvairūs sutrikimai, žinomi kaip „jodo deficito sukelti sutrikimai“. Tai gali būti:
- Kretinizmas
- Protinis atsilikimas
- Kurčnebylumas
- Spazminė displegija
- Žvairumas
- Endeminis gūžys (struma)
- Sutrikęs fizinis vystymasis
- Pažeistos reprodukcinės sveikatos funkcijos
Nuo 1995 m. iki 2007 m. Lietuvoje vykusios Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) remiamos programos metu atlikti tyrimai parodė, kad tik 40% ištirtų vaikų jodo koncentracija šlapime atitiko normą. 2019-2020 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad maždaug trečdalis Vilniaus miesto 6-12 m. vaikų suvartojo nepakankamą jodo kiekį.
Didžiausią riziką kelia jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu. Jei motinos organizme trūksta jodo, sumažėja skydliaukės hormonų gamyba, o tai gali sutrikdyti vaisiaus nervų sistemos vystymąsi. Tokiu atveju gali kilti persileidimai, padidėjęs perinatalinis ir vaikų mirtingumas, protinis atsilikimas.
Rekomenduojamos jodo paros dozės ir šaltiniai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos skelbia, kad suaugęs žmogus per parą turėtų gauti 150 µg (mikrogramų) jodo. Nėščioms ir žindančioms moterims rekomenduojama paros dozė yra didesnė - iki 250 µg.
Pagrindinis jodo šaltinis yra maisto produktai, kurie gali užtikrinti iki 94% reikiamo jodo kiekio. Daugiausia jodo yra jūros žuvyse, jūros gėrybėse, jūros kopūstuose ir žuvų taukuose. Pavyzdžiui, norint gauti paros normą jodo, pakaktų suvalgyti 79 g plekšnės, tuo tarpu jūrinės lydekos reikėtų net 429 g.
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos fiziologinės normos vaikams yra šios:
| Amžius, populiacija | Rekomenduojama jodo paros dozė µg/d |
|---|---|
| Naujagimiai 0-6 mėn. | 50 |
| Naujagimiai 7-12 mėn. | 70 |
| Vaikai 1-3 m. | 90 |
| Vaikai 4-6 m. | 100 |
| Vaikai 7-10 m. | 120 |
| Vaikai ≥11 m. | 150 |
Kadangi su įprastu maistu, ypač Lietuvoje užaugintu, nepakankama jodo norma gali būti nepasiekiama, svarbu ieškoti papildomų šaltinių.
Joduota druska ir natūralus mineralinis vanduo
Vienas efektyviausių būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme yra kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Lietuvoje joduotosios druskos galima įsigyti visose parduotuvėse ir prekybos centruose.
Perkant joduotą druską svarbu atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją (palankiausia yra 20-40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą ir pakuotės sandarumą. Jodas yra lakus elementas, todėl druską reikia laikyti sandariame inde, tamsioje vietoje. Jodo junginiai karštyje skyla, todėl joduotąja druska rekomenduojama barstyti patiekalus juos jau pagaminus arba baigiant gaminti.
Tam tikras natūralus mineralinis vanduo taip pat gali būti natūraliai turtingas jodu. Vienas buteliukas (0,5 l) tokio vandens vaikui per savaitę gali papildyti organizmo jodo atsargas ištisus metus. Tačiau svarbu nepamiršti, kad gerti tik mineralinį vandenį negalima - būtina vartoti ir paprasto vandens.
Jodo naudojimas medicininiais tikslais
Jodas taip pat naudojamas medicininiais tikslais, pavyzdžiui, antiseptiniams odos apdorojimams šalia žaizdų. Jodo tirpalai veikia daugelį mikroorganizmų, naikindami bakterijas, virusus ir kitus patogenus. Tačiau svarbu vartoti jodo preparatus tiksliai pagal instrukcijas ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku.
Jodo tirpalas neturėtų patekti į akis, atviras žaizdas ar ant gleivinės. Vartojant per didelėmis dozėmis ar ilgesnį laiką, jodas gali sukelti odos erzinimą ar net slopinti skydliaukės veiklą. Nėščioms moterims ir žindyvėms jodo preparatų galima vartoti tik gydytojo nurodymu, nes per didelis jodo kiekis gali pakenkti vaisiui ar kūdikiui.
Būtina užtikrinti, kad vaikams ir paaugliams netrūktų jodo, nes jų smegenys ir nervų sistema intensyviai vystosi. Jodo trūkumas gali turėti įtakos ne tik individualiai sveikatai, bet ir visuomenės intelektiniams gebėjimams - moksliniai tyrimai rodo, kad jodo deficito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koeficientas gali būti žemesnis.
tags: #jodo #naudojimaa #kudikiui
