Tėvų džiaugsmą susilaukus vaikučio neretai lydi ir natūralus rūpestis dėl būsimų ligų. Nors augant mažyliui įvairios ligos yra neišvengiamos kaip dalis jo besiformuojančio imuniteto, visgi tėvai tampa daug ramesni, žinodami, jog vaikystės ir paauglystės laikotarpiu jų atžala pasirūpins pediatras. Tačiau kaip išsirinkti gerą vaikų gydytoją, kokias ligas jis gydo ir kuo vaikų pediatras skiriasi nuo suaugusiųjų gydytojo?
Pediatras - tai vaikų ligų gydytojas, kuris gydo vaikus nuo gimimo iki pilnametystės (iki 18 m.). Pats žodis „pediatrija“ yra kilęs iš graikų k. žodžių pais - vaikas ir iatros - gydytojas.
Pasak pediatrės A. Vaščiūnaitės, esant sklandžiam nėštumui, gimdymui ir neišryškėjus rimtesnėms problemoms, prieš išrašant iš gimdymo namų, nuo pat pirmųjų dienų didžiąją dalį naujagimių prižiūri vaikų ligų gydytojas arba šeimos gydytojas, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo.
Pediatras vs. Šeimos gydytojas
Pediatras nuo šeimos gydytojo skiriasi tuo, jog negydo suaugusiųjų. Tai - siauresnės specializacijos gydytojas. Būtent vaikų amžiuje neretai pasireiškia įgimtos ligos, kurias taip pat svarbu laiku pastebėti ir atpažinti. Laimei, laiku diagnozavus, kai kurios įgimtos ligos gali būti gydomos ar bent pristabdomos.
Kaip išsirinkti gerą pediatrą?
Kai kurie tėvai, rinkdamiesi vaikui gydytoją, remiasi aplinkinių rekomendacijomis, kiti gi ieško straipsnių internete. Pediatrė A. Vaščiūnaitė pataria: „Renkantis pediatrą, dažnai šeimos vadovaujasi tam tikrais prioritetais ir vertybėmis. Vieni tėvai atsižvelgia į draugų rekomendacijas, poliklinikos / šeimos centro lokaciją, kiti vadovaujasi vaikų gydytojo patirtimi, straipsniais. Kiekvienas turi savo pasirinkimo kriterijus. Svarbiausia - neskubėti ir gerai apgalvoti, kas jums svarbu.“
Labai svarbu palaikyti glaudų ryšį tarp gydytojo, tėvų ir vaiko. Visuomet raginu tėvelius nebijoti klausti, pasisakyti, jei iškilę kokių neaiškumų ar įtarimų dėl vaiko sveikatos. Be to, vaikui skirtas gydymas ar priežiūros rekomendacijos yra veiksmingos tik tiek, kiek tėvai jų laikosi ir jomis pasitiki, vadinasi, ir gydytoją reikia rinktis tokį, kuriuo pasitikėtumėte.
Pediatro vaidmuo ir atsakomybės
Vaikų gydytojai rūpinasi, jog įvairaus amžiaus vaikai išliktų sveiki, periodiškai tikrinant jų vystymąsi ir raidą. Jiems susirgus, esant įvairaus pobūdžio skausmui, pediatras skuba į pagalbą, gydydamas įvairias ligas, negalavimus, traumas ir kitas vaiko sveikatos būkles. Esant reikalui, vaikų gydytojas išrašo siuntimą kitų gydytojų specialistų konsultacijai.
Vaikų ligų gydytojas prižiūri tiek sergantį, tiek sveiką vaiką. Jam augant, ypač per pirmąjį pusmetį, gydytojas apžiūri ir vertina mažylį kas mėnesį (tai sutampa ir su skiepijimu).
Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai
Pasak pediatrės A. Vaščiūnaitės, labai svarbūs ir laboratoriniai tyrimai, kurie atliekami ne tik vaikui susirgus, bet ir esant sveikam bent kartą per metus: „Vaikui sergant, vertinami ligos simptomai, eiga. Prireikus skiriami laboratoriniai (kraujo, šlapimo) ar instrumentiniai (echoskopijos, rentgeno) tyrimai.“
Dažniausiai vaikams nustatomos ūminės infekcinės ligos, pavyzdžiui, gerklės skausmas, ūminis sinusitas, ausų uždegimas (otitas), ūminis tonzilitas ir kt. Šiuo atveju, kaip sakė pediatrė, vaikų gydytojo užduotis yra atskirti, ar infekcija yra virusinė, ar bakterinė, ar užtenka simptominio gydymo su priežiūra ir kontrole, ar reikia rimtesnio, specifinio medikamentinio gydymo.
Kuo vaikų gydytojas skiriasi nuo suaugusiųjų gydytojų?
Vaikui augant, jo kūne viskas gana greitai kinta - keičiasi tyrimų, apžiūros (pulso, kvėpavimo dažnio, kraujospūdžio) normos. Sulig amžiumi, pasak vaikų pediatrės A. Vaščiūnaitės, skiriasi ir ligos bei labiausiai tikėtini sukėlėjai, vaistų dozuotė ir pasirinkimas. Pediatras, dirbantis tik su vaikais, anot jos, yra labiau įgudęs matyti mažus raidos proceso, elgsenos nukrypimus, dėl kurių verta sunerimti. Tuo tarpu šeimos gydytojas gali prižiūrėti visus šeimos narius ir tai gana patogu.
Privalumai renkantis privatų pediatrą
Palyginus su valstybinėmis gydymo įstaigomis, šeimos medicinos centre numatyta daugiau laiko konsultacijai, o tai - didelis privalumas, nes vaiko apžiūra vyksta neskubant, dažnai atsižvelgiant į jo tempą. Taip išvengiama nereikalingo nerimo ir įtampos. Taip pat yra galimybė su tėvais išsamiai aptarti vaiko būklę, tyrimų rezultatus bei tolesnę tyrimų ir gydymo eigą, atsakyti į visus iškilusius klausimus.
Vaikų gydytojų reformos ir ateitis
Vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje gali nelikti. Dar rugsėjį „Delfi“ rašė, kad gydytojai pediatrai liks tik antrinėje grandyje bei teiks konsultacijas tik su šeimos gydytojo siuntimu. O gimus vaikui, jį registruoti bus galima tik pas šeimos gydytoją. Gydytoja Elena L. Bukauskienė, kaip ir nemažai kitų vaikų ligų gydytojų, tokiai pertvarkai nepritaria. Pašnekovė sako, kad pediatrų buvimas pirminėje grandyje, kaip ir šeimos gydytojų, yra labai svarbus. „Matome, kad jei pediatrai yra pirminėje grandyje, bent kol vaikui sueina 7 metai, jų sveikatos priežiūros kokybė būna geresnė. Dažnai dėl tokio teiginio šeimos gydytojai įsižeidžia, bet tai yra logiška, nes mes tiesiog ilgiau mokomės vaikų ligas, todėl galime tiksliau atpažinti simptomus ir paskirti gydymą“, - sakė pašnekovė.
Gydytoja tikisi, kad tokia pertvarka bus sustabdyta, nes jai nepritaria daugybė specialistų. Visgi dialogą su sprendimų priėmėjais rasti sunku. „Jei tokie pokyčiai visgi įvyktų, pediatrai būtų išimti iš pirminės grandies, ir visus vaikus prižiūrėtų tik šeimos gydytojai. Jie, kai reikės, vaikus siųs pas pediatrus konsultacijoms. Kokios bus pasekmės? Užtvindyti priėmimo skyriai ir klestintis privatus sektorius“, - sakė gydytoja.
Vaikų nereikia auginti steriliai
Gydytojos paklausėme ir apie tai, kokioje aplinkoje turėtų būti auginami vaikai, ir ar tiesa, kad viskas turi būti kone sterilu, kad vaikai nesirgtų. Nors dažnai įsivaizduojama, kad vaikams svarbi itin švari aplinka, iš tiesų, yra netgi šiek tiek atvirkščiai. „Nereikėtų persistengti su dezinfekcija kiekvienos lėkštutės ar kaskart, kai kažkas nukrenta ant žemės. Kai tėvai labai bijo ir nori, kad vaikas kuo mažiau sirgtų, bando kaip įmanoma labiau sumažinti jo sąlytį su virusais ir bakterijomis. Tada viską dezinfekuoja ir izoliuoja vaiką nuo įvairių kontaktų“, - pasakojo gydytoja.
Tačiau tokiu atveju vaiko imunitetas negauna “treniruočių”. Pasak pašnekovės, tikrai ne kiekvienas suvalgytas virusas ar bakterija sukelia ligą - tokiu atveju sirgtume nuolat, mat kasdien į organizmą patenka ligų sukėlėjų. Vaikystėje sąlytis su virusais ir bakterijomis yra itin svarbus, nes taip kūnas mokosi su jais kovoti. „O jei nėra treniruojamas, kai jau susiduria iš tiesų, ligos būna daug sunkesnės ir su didesnėmis komplikacijomis. Tokią situaciją matome gana dažnai. Yra senas geras pasakymas - tam, kad vaikas būtų sveikas, visada turi būti šiek tiek nešvarus“, - juokiasi E. L. Bukauskienė.
Tokia sterilumo manija ypač prasidėjo per pandemiją, o tada užsitęsė ir po jos. „Taip pat dabar matome nemažai įvairių alergijų. Klaidingas mąstymas, kad reikia mažinti sąlytį su alergenais, tada bus mažiau ir alergijų. Bet ne tai lemia alergiją. Atlikta daug tyrimų ir pastebėta, kad vaikai, kurie gyvena kaimeliuose, daug laiko leidžia lauke, šalia gyvūnų, turi mažiau alergijų“, - kalbėjo gydytoja.
Kada nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių?
Pokalbio pabaigoje gydytojos buvo paklausta, kada iš tiesų reikėtų nebelaukti, ir vežti vaiką į priėmimo skyrių. Pasak pašnekovės, tai priklauso ir nuo vaiko turimų ligų. Tačiau yra ir bendri požymiai, kurie rodo galimą sunkią ligą. „Kai nenumušame temperatūros su vaistais, kai vaikui sunku kvėpuoti, atsiranda neišnykstantis bėrimas, tinimai, apsunkintas kvėpavimas kažką suvalgius, ūmūs pilvo skausmai, visokios traumos, traukuliai. Bet į viską reikia žiūrėti su sveiku protu. Žinoma, geriausia prieš važiuojant pasitarti su šeimos gydytoju, jei yra jo darbo laikas“, - kalbėjo E. L. Bukauskienė.
Vaikų ligų gydytojas (pediatras) - tai pagrindinis specialistas, vertinantis vaiko sveikatą nuo pirmųjų gyvenimo dienų iki pilnametystės. Pediatras padeda spręsti tiek ūmius susirgimus (karščiavimas, kosulys, sloga, gerklės skausmas, pilvo negalavimai, bėrimai), tiek užsitęsusias ar pasikartojančias problemas, konsultuoja profilaktikos ir skiepų klausimais, sudaro aiškų ištyrimo ir gydymo planą.
Klinikose siekiama, kad tėvai po vizito išeitų su konkrečiais atsakymais: kas tikėtina vyksta, ką daryti šiandien, ko tikėtis artimiausiomis dienomis ir kada būtina kreiptis pakartotinai. Komandoje turime ir gydytojų turinčių papildomos patirties ankstyvo kūdikio amžiaus sveikatos klausimais, neonatologo licenciją, todėl konsultuojame visų amžių vaikus nuo mažiausių kūdikių.
Pediatriniai tyrimai ir diagnostika
Vaikų ligų gydytojo pediatro konsultacijoje tyrimai dažnai skiriami tada, kai jie padeda greičiau priimti sprendimus: patikslinti diagnozę, įvertinti uždegimo pobūdį, parinkti tikslingą gydymą ar išvengti perteklinių vaistų.
Laboratoriniai tyrimai
Atliekame laboratorinius tyrimus, kurie gali būti reikalingi, kai: vaikas karščiuoja ar blogai jaučiasi, o svarbu įvertinti uždegimo aktyvumą; simptomai užsitęsia arba kartojasi; įtariama šlapimo takų infekcija, mažakraujystė, dehidratacija ar kitos būklės, kurioms reikalingas objektyvus įvertinimas.
Konkrečius tyrimus visada parenka gydytojas pediatras pagal vaiko amžių, simptomus ir apžiūrą, o rezultatai aptariami taip, kad tėvams būtų aišku, ką jie reiškia ir ką keičia gydymo plane.
Greitieji MariPOC tyrimai
Kai simptomai rodo aktyvią infekciją arba svarbu greitai patikslinti tikėtiną sukėlėją, klinikoje galime atlikti greituosius MariPOC tyrimus:
- MariPOC Pharyn - tyrimas iš ryklės tepinėlio, skirtas diferencijuoti dažniausias ryklės/tonzilių uždegimo priežastis: A grupės streptokoką (GAS) ir adenovirusą. Tai ypač aktualu sprendžiant, ar tikėtina bakterinė infekcija ir ar antibiotikai apskritai reikalingi.
- MariPOC Respi+ - tyrimas iš nosiaryklės mėginio, tiriantis dažniausius viršutinių kvėpavimo takų sukėlėjus (iki 11), įskaitant gripą ir SARS-CoV-2. Aktualu sezono metu, kai keli virusai cirkuliuoja vienu metu ir simptomai būna labai panašūs.
Tokie tyrimai padeda tiksliau įvertinti situaciją, racionaliau parinkti gydymą ir, kai to nereikia, išvengti perteklinių antibiotikų ar kitų nereikalingų vaistų.
Tęstinė priežiūra ir nuotolinės konsultacijos
Kai po pirminės konsultacijos gaunami laboratorinių ar kitų tyrimų atsakymai ir reikia: rezultatų paaiškinimo, būklės kontrolės, gydymo plano korekcijos, sprendimo dėl tolimesnių žingsnių - tinka tęstinio gydymo ir/ar tyrimų aptarimo konsultacija (dėl tos pačios priežasties per 1 mėn. laikotarpį).
Nuotolinė konsultacija gali būti patogi, kai reikia greito įvertinimo, aptarti tyrimų atsakymus, stebėti gydymo eigą ar koreguoti planą.
Dažniausios vaikų sveikatos problemos
Lietuvoje vis dažniau pasigirsta kalbų apie prastėjančią vaikų sveikatą - tiek fizinę, tiek ir emocinę. Didžioji dalis vaikus auginančių tėvų vaikų sveikatos patikras vis dar vertina tiesiog kaip formalumą, kurio reikalauja šalies ugdymo įstaigos. Tačiau daug dėmesio vaikų sveikatai ir jų emocinei būsenai skirianti šeimos gydytoja Aistė Viršilienė sako, jog toks tėvų požiūris nėra atsakingas.
Regėjimo, laikysenos sutrikimai ir antsvoris
Kalbėdama apie dažniausias sveikatos problemas šeimos gydytoja Aistė Viršilienė mini tai, ką įtaria dauguma tėvų - regos ir laikysenos sutrikimus bei antsvorį. „Vaikų regėjimas blogėja. Ypač dažnai diagnozuojama trumparegystė, kurią tėvams sunku pastebėti, nes maži vaikai dar nemoka skųstis. Todėl labai svarbu tikrinti regėjimą, ypač ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikams“, - sako gydytoja.
Ortopedinės problemos - dar viena dažna bėda. Pasak jos, tai laikysenos sutrikimai, augimo metu išryškėjančios galūnių deformacijos, sąnarių ir nugaros skausmai, kurie ypač pasireiškia per augimo šuolius: 5-8 metų bei 12-17 metų vaikams. Ne mažiau opi tema - vaikų antsvoris ir nutukimas. Šeimos gydytoja pateikia statistiką: 2024 metais antsvorį turinčių 7-17 metų mokinių dalis siekė 15,7 proc., nutukimo rodiklis - 7,1 proc. „Nutukimas nėra tik estetinė problema, kaip dažnas mano. Tai lėtinė uždegiminė liga, kuri veikia visą organizmą - nuo širdies ir kraujagyslių, iki virškinimo sistemos, plaučių, sąnarių, hormoninės pusiausvyros ir psichikos sveikatos“, - paaiškina A. Viršilienė.
Judėjimo trūkumas ir prasta mityba
Nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas - vieni pagrindinių vaikų sveikatos iššūkių. Gydytoja atkreipia dėmesį į statistikos duomenis, kurie priverčia susirūpinti: „Tik 14 proc. 5-9 klasių mokinių buvo fiziškai aktyvūs bent 60 minučių per dieną. Pusryčius kasdien valgė tik 39,1 proc. vaikų. Vaisių bent kartą per dieną vartojo 33,5 proc., o daržovių - dar mažiau.“
Prasta vaiko mityba dažnai lemia mažakraujystę, energijos trūkumą, virškinimo sutrikimus, dažnesnį sergamumą infekcinėmis ligomis. Nejudrumas didina laikysenos, regėjimo, emocines problemas. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog aktyvesni mokiniai žymiai geriau miega ir turi geresnę psichoemocinę savijautą.
Pasak jos, tėvai turėtų diegti vaikams ne tik mitybos pagrindus, bet ir mokyti intuityvaus valgymo: „Svarbu, kad vaikas mokytųsi atpažinti alkį, jaustų pasisotinimą, kad suprastų, jog nebūtina suvalgyti viską, kas lėkštėje. Taip pat labai svarbu, kad vaikas galėtų gaminti kartu su tėvais - tai sukuria teigiamą emocinį ryšį su maistu.“
Vaikai pervargsta ne tik fiziškai, bet ir emociškai
Stresas, pervargimas ir bloga miego kokybė tampa vis dažnesnėmis vaikų problemomis. Šiuolaikiniai vaikai, anot gydytojos A. Viršilienės, išties neretai jaučiasi pervargę. Didelis mokymosi tempas, užklasinės veiklos, tėvų lūkesčiai, mažas buvimas lauke - visa tai stipriai veikia vaikų psichiką.
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. 86,2 proc. mokinių jautėsi laimingi. 2022-2023 m. - jau tik 65,5 proc. Beveik kas penktas vyresnių klasių moksleivis turėjo prastą arba depresišką nuotaiką. Prie to prisideda ir per ilgas laikas prie ekranų. „Vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei 4 val. per dieną, dažniau turi emocinių, fizinių ir socialinių sunkumų: nuo regos, laikysenos sutrikimų iki mažesnės motyvacijos, prastesnių savireguliacijos įgūdžių, socialinio atsiskyrimo“, - įspėja specialistė.
Šeimos gydytoja A. Viršilienė primena, kad sveikata prasideda nuo mažų, bet nuoseklių žingsnių. Labai svarbu, kad vaikas nuo mažens suprastų, jog sveikata - ne laikina būsena, o kasdienis įprotis. Jei to išmokysime nuo vaikystės, suaugęs žmogus irgi ateis pasitikrinti ne tik tada, kai susirgs.
