Juozas Erlickas - tai vardas, neatsiejamai susijęs su lietuvių literatūra, ypač su poezija vaikams. Jo kūryba pasižymi ne tik originalumu ir humoru, bet ir gilia filosofine prasme, kurią geba perteikti paprastais, vaikams suprantamais žodžiais.
Pirmieji žingsniai vaikų literatūroje
Juozas Erlickas į vaikų literatūrą atėjo turėdamas nemažą rašytojo patirtį. Jo pirmoji knyga vaikams, „Bilietas iš dangaus“, pasirodė 1990 metais ir buvo laikoma brandžiu debiutu lietuvių vaikų poezijoje. Tai nebuvo atsitiktinumas - autorius jau buvo pelnęs suaugusiųjų skaitytojų simpatijas savo humoristiniais kūriniais.
„Bilieto iš dangaus“ tituliniame puslapyje skelbiama: „Eilėraščiai ne suaugusiems“. Tačiau J. Erlickas priklauso tai rašytojų grupei, kurių kūryba vaikams ir suaugusiems turi vidinę giminystę, sprendžia universalias problemas. Jam itin būdingas autoepigonizmas - kūrybinius atradimus, skirtus suaugusiems, jis perkeldavo į vaikams skirtas knygas, sukeldamas stulbinantį efektą.
V. Šiukščiaus interpretacija, kad J. Erlicko suaugusiems skirta knyga grįsta karnavalo logika, puikiai tinka apibūdinti ir jo poeziją vaikams. Karnavalinis komizmas, persirenginėjimai - tai specifinės jos žymės. Lyrinis subjektas į knygą ateina su vaiko kauke - berniuko Jono Grigo. Ši kaukė, pasirodo, gauta iš K. Kubilinsko eilėraščio, primenančio ankstesniojo Jono Grigo, kietaširdžio padaužos, paveikslą. Tačiau J. Erlicko eilėraštyje Jonas Grigas yra ankstesniojo priešingybė - jis sugrįžęs į „dorą kelią“. Ši frazė humoristiniame vaikų eilėraštyje turėtų skambėti ironiškai, tačiau J. Erlicko poezija vaikams turi dvi semantines plotmes: vieną - orientuotą į vaiką, kitą - į suaugusįjį. Tad kelio motyvas tampa vienu svarbesnių jo knygose vaikams.
Karnavalo logika ir vaikiškosios pasaulėjautos atspindžiai
Pasak M. K., jokio žmogaus gyvenimo tarpsnio pasaulėjauta nėra tokia artima karnavališkajai kaip vaikystės. A. Kalėda yra pažymėjęs, kad J. Erlickas domisi „pačia kalbėjimo ir mąstymo išraiška“. Jo vaikų poezijoje komizmas kuriamas plėtojant specifiškai vaikiškas suaugusiųjų kalbos interpretacijas.
Pavyzdžiui, eilėraščio „Aš moku augti“ subjektas kaip pagyrimą suvokia tetų ir dėdžių juokavimą: „Žiūrėk - toks mažas, o jau moka augti!..“ Tai sustiprina jo savivertę, o pats augimas kelia nuostabą: „Taip nesunku man augt, - net pagalvoju, - / Kodėl mama neauga, kai palyja?“ Eilėraštyje „Išeiti, ar - ne?“ lyrinį subjektą pastūmėja mintis: „Sykį reik išeit iš proto, / Pažiūrėt, kaip ten atrodo!“
Pasaulis, kuriame gyvena Jonas Grigas, toli gražu nėra idiliškas. Dažno eilėraščio pagrindas - dramatiški subjekto išgyvenimai, kurie, sužadindami vaiko vaizduotę, kelia juoką. J. Erlickas šaiposi iš vaikiškų baimių, komizmą grindžiant tariamos grėsmės ir realybės neatitikimu. Eilėraštyje „…Ir gyvatės bijau“ groteskas parodo perdėtą baimę: „Kai tėvelis laisto daržą, / Aš bijau guminės žarnos - / Žarna raitos kaip gyvatė - / Lovoj aš drebu su batais.“
Tačiau Jono Grigo pasaulyje esama ir tikro dramatizmo. Juokinga, kai pasaulį aukštyn kojom verčia vaiko fantazija. Nejuokinga, kada jį iš tiesų apverčia suaugusieji, sužalodami vaikų vaikystę. Skaudu, kai berniukas iš internato net sapne neranda mamos, kai pusbrolį Antaną jo gimtadienis aptinka vieną uždarytą šaltam kaip varpas kambary.
Juozas Erlickas Bobute is Paryziaus
Erdvės ir laiko ribų peržengimas
J. Erlicko lyrinio subjekto netenkina buvimas apčiuopiamame empiriniame pasaulyje. Jis žino esant ir kitų erdvių, apie kurias kalbant nusitrina riba tarp subjekto - vaiko - ir paties poeto „aš“. Tai literatūros erdvė, į kurią patenkama suradus slaptas dureles („Sena knyga“). Tai atminties erdvė - Šešėlių šalis, į kurią pasitraukia vakarykštė diena („Atsisveikinimas“). Tai sapno erdvė, kurioje įmanomos netikėčiausios metamorfozės („…Ir vakarą“).
Mįslingiausia - „ten“ erdvė. Jos kontūrai prasišviečia filosofiniame eilėraštyje „Ten“. Vardo neturėjimas byloja apie tos erdvės slaptingumą. Paprastais, vaikui suprantamais žodžiais poetas pasakoja apie amžinatvės šalį, lokalizuotą „ten už girių, toli“. Apie šios erdvės pobūdį leidžia spėti ir archetipinė kelio semantika: „Ten sueina visi / Nukeliauti keliai“. Tačiau čia nėra mirties ženklų, priešingai - „Ten seneliai jauni, / O tėvai - kaip vaikai.“
„Žalias pareiškimas“ ir pilietinė poezija
Antroji J. Erlicko knyga vaikams, „Žalias pareiškimas“ (1992 m.), buvo skirta vyresniems moksleiviams. Maždaug pusę šio rinkinio eilėraščių galima pavadinti pilietiniais. Tai buvo naujovė lietuvių vaikų literatūroje - poezija, skirta paaugliams, patraukianti jų dėmesį.
Šioje knygoje J. Erlicko eilėraščių subjektas, įvardijamas kaip autoriaus „aš“, konfliktinių santykių su realybe. Didžiausia antivertybe laikoma sovietinė ideologija, kuri atviriausiai neigiama oratorinio tipo eilėraščiuose. Mitinginę dvasią atspindi politinis turinys ir poleminis pobūdis. Ryškios orientacijos į jaunąjį skaitytoją nėra, išskyrus eilėraštį „Kaklaraištis“, demaskuojantį antihumanišką pionierių organizacijos esmę.
Satyriniuose rinkinio eilėraščiuose karikatūriškai piešiamas ne tik suaugęs žmogus, bet retsykiais ir vaikas. Eilėraštyje „Toks Jonaitis“ vaizduojamas personažo amžiui neadekvači elgsena, siekiant komiško poveikio.
„Bobutė iš Paryžiaus“ ir lyrizmo atvirumas
1995 m. išleistoje knygoje „Bobutė iš Paryžiaus, arba Lakštingala Zarasuose“ J. Erlicką humoristą ir satyriką pakeičia lyrikas. Knyga nustebina lyrinės saviraiškos atvirumu. Nors ne viename eilėraštyje yra tiesioginių kreipinių į vaikus, kalba sušvelninta mažybiniais žodžiais, o pasaulėvaizdis nestokoja vaikystės realijų, vis dėlto jos adresatas - ne artimas realusis, o idealusis.
Šios knygos pasaulėjautai būdinga poetiškumas ir etiškumas, ryški vertybinė orientacija. Vertybių sistemos atramos yra vaikystė, kūryba, gimtoji kalba, Tėvynė, gyvenimas. Visi šie dalykai suartina J. Erlicką su kitais žymiais lietuvių poetasi.
J. Erlicko kūryba vaikams - tai ne tik linksmi eilėraščiai, bet ir gilus žvilgsnis į vaiko pasaulį, jo baimes, svajones ir vertybes. Jis sugeba kalbėti su vaikais jiems suprantama kalba, kartu perteikdamas svarbias gyvenimiškas tiesas.
tags: #juozas #erlickas #eilerasciai #vaikams
