Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi vertingų savybių. Bahá’u’lláh vadina kiekvieną žmogiškąją būtybę kasykla, kurioje pilna neįkainojamų perlų. Tik švietimas tegali atskleisti tas brangenybes ir suteikti naudos žmonijai.

Bahajų mokyme vaikams skiriamas ypatingas dėmesys, tai akivaizdu matant, kiek daug maldų yra skirta jiems arba yra apie juos. Jų orumas prilygsta suaugusių žmonių orumui. ‘Abdu’l-Bahá sako: „Kaip dažnai vaikas, nors dar jaunas, jau yra subrendęs ir priima protingus sprendimus! Kaip dažnai pagyvenęs žmogus yra neišprusęs ir pasimetęs!

Bahajų mokyme vaikas lyginamas su jaunu augalu, kuris turi būti globojamas ir prižiūrimas. Tėvai neabejotinai yra atsakingi už savo vaikų ugdymą. Nepriklausomai nuo įgyto išsilavinimo, tėvai turi ypač svarbią pareigą dvasiškai ugdyti savo vaikus. Jie niekada neturėtų menkinti savo gebėjimo formuoti savo vaikų moralinių charakterio nuostatų, nes jie daro nepakeičiamą įtaką per namų aplinką, kurią sąmoningai sukuria mylėdami Dievą, siekdami laikytis Jo Įstatymų, tarnaudami Jo Tikėjimui, atsisakydami fanatiškų nuostatų ir nepasiduodami žalojančiam apkalbų poveikiui. Pareiga auginti vaikus gali padėti patiems tėvams augti ir tobulėti.

Bendruomenė taip pat turi didelę atsakomybę už vaikų ugdymą. Bahajų bendruomenės įveikia šį iššūkį ugdydamos vaikus dvasiškai per jiems skirtas pamokėles ir besistengdamos sukurti malonią atmosferą, kurioje vaikai jaustųsi vertinami.

Intelektualinio vystymosi skatinimas ir žinių perteikimas nėra vieninteliai vaikų ugdymo tikslai. Šie aspektai yra svarbūs, tačiau, bahajų nuomone, moralinis ugdymas yra dar svarbesnis. ’Abdu’l-Bahá akcentuoja, kad moralinis ugdymas ir geras elgesys yra daug svarbesni nei mokymasis iš knygų. „To priežastis glūdi tame, kad vaikas, kuris elgiasi gerai, nors ir nėra mokytas, yra vertesnis už kitus…“ Neturintis moralinių nuostatų žmogus atneš žalos kitiems, kad ir koks protingas ar gabus jis būtų.

Bahajų ugdymo pagrindas yra meilė. ‘Abdu’l-Bahá pabrėžia paskatinimo svarbą, rašydamas, kad „kaskart pamačiusi, kad vaikas gerai pasielgė, tegul mama jį pagiria ir jam pritaria, ir pradžiugina jo širdelę“. Toliau Jis sako: „o kai tik pasireiškia menkiausias nepageidaujamo bruožo požymis, tegu ji pataria vaikui ir nubaudžia jį priemonėmis, kurios yra protingos, gal kartais prireiks ir nesmarkaus pabarimo.

Vienas iššūkių, su kuriais susiduriama ugdant vaikus, yra išlaikyti meilę ir paskatinimą, tuo pat metu padedant jiems išmokti savikontrolės. Būtina padėti vaikams įgyti įgūdžius, skatinančius jų dvasinį, fizinį, intelektualinį ir socialinį tobulėjimą. Bahajų raštai skatina tėvus kalbėtis su vaikais apie Dievą ir Jo požymius. Net ankstyvame amžiuje vaikai gali suprasti, kad Dievas juos myli, ir taip pat nuoširdžiai Jį mylėti. Tai gali jiems padėti ugdyti pasitikėjimą Dievu, gilų saugumo ir užtikrintumo jausmą, padedantį įveikti bet kokią situaciją, su kuria gali susidurti gyvenime. Jie taip pat turėtų padėti jiems suvokti raštus.

Bahajų raštai labai pabrėžia puikaus, gerai organizuoto mokymo svarbą siekiant parengti būsimai profesijai. Vaikai ir jaunuoliai turėtų būti skatinami mokytis pagal savo individualius gebėjimus, talentus ir pomėgius.

Daugelis vaikų auginančių moterų ir vyrų patvirtins, kad vaikus auginti yra ne tik džiugu, bet ir išties sunku. Kasdien kyla daugybė iššūkių, su kuriais reikia tvarkytis čia ir dabar, net jei jautiesi pavargęs, neišsimiegojęs, suirzęs, esi nepavalgęs, nenusiprausęs, reikia spręsti kitus kasdienius klausimus… Kiekvienas nori tikėti, kad kai tik taps mama arba tėčiu, viskas bus natūraliai aišku ir paprasta.

Vaikų auginimas yra sudėtingas darbas. Beveik visi tėvai sako, kad vaikus auginti sunkiau, nei jie tikėjosi. Tikėtina kad prieš vaikui gimstant įsivaizdavote, kaip su juo žaidžiate ar stebite su pasididžiavimu. Situacijos, kurias įsivaizdavote, teikė malonumą ir džiaugsmą. Tačiau realybėje tėvystė gali būti tiek pat džiuginanti, kiek ir kelianti stresą. Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs (-ios) ir atviri (-os) naujoms patirtimis.

Vaikams svarbu leisti laiką kartu su tėvais. Labai svarbu suteikti laiko ir erdvės vyrui vienam pabūti su vaikais, be mamos. Leiskime tėčiui su vaikais būti taip, kaip norisi jam, kaip norisi jiems kartu. Tas laikas turi būti jų ir apie juos. Tėčiai dažnai laiko prioritetais pramogas ir smagų laiką su vaikais, kai tuo tarpu mamos labiau koncentruojasi į rūpinimąsi vaiko buitimi, palikime laisvę apsispręsti jiems!

Kai tėtis aktyvus šeimoje, leidžia laiką su vaikais, domisi jų pomėgiais, yra parama vaikams - pasinaudokime tais momentais ir pasirūpinkime savimi, skirkime laiko sau, pasitikėkime, kad jie abu ras būdų, kai nenusisukti galvos ir pasibūti kartu. Vaikams tėčio palaikymas yra ypač svarbus stresinėse situacijose: kai kažkas nepavyksta, kai negaunamas rezultatas, kai žeidžia aplinka. Mamos tokiose situacijose pačios sureaguoja labai emocingai, joms tarsi skauda už vaiką ir su vaiku.

Tėvystė yra taip pat apie vienas kito palaikymą. Mes visi gyvename dideliuose kūnuose, o viduje dažnai jaučiamės kaip vaikai. Ir visi tėvystės patarimai, kuriuos norime įgyvendinti su savo vaikais, mes juos visų pirma turime prisitaikyti sau, kaip suaugusiam žmogui. Jeigu vaikus mokome drausmingumo, vadinasi turime savo partneryje pastebėti tai, ką jis daro gerai, ir būti dėkingais už tai. Beje, tai, ką pastebime, (pagal kažkokį tai kvantinės fizikos dėsnį, iki galo nesuprastą ir nepagrįstą, bet veikiantį, o tai svarbiausia) dauginasi, vadinasi jeigu pastebėsime, kas mums teikia džiaugsmą, džiaugsmo šeimoje ir turėsim daugiau.

Mes visi mokomės būti tėvais. Be to, niekas negali iš tikrųjų paruošti tėvystei, nes tėvystėje mus iš tikrųjų nuolat ištinka ne situacijos, o emocijos kylančios tose situacijose. Neišvengiamai bus klaidų, būsime pavargę, nusivylę. Kuo anksčiau pasirūpinsime turėti savo aplinkoje erdvę, kurioje galima patikimam žmogui atiduoti visus jausmus, kylančius tėvystėje, kurioje bus, kas saugiai juos priima, išklauso, tuo labiau galėsim tėvyste mėgautis ir joje atsipalaiduoti.

Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“. Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje.

Jaučiamas finansinis spaudimas. Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Galbūt jūsų suotuoktinė / partnerė gimus vaikui nustojo dirbti arba iš esmės sumažino savo darbo krūvį. Sumažėjus šeimos finansams jaučiate didesnę atsakomybę užtikrinti, kad šeimai nieko netrūktų. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandžius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Jaučiate spaudimą uždirbti pinigus. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kartais nebeįmanoma atskirti, ar iš tikrųjų tiek daug dirbate dėl šeimos finansinio gerovės, ar tiesiog jūsų karjera jums atrodo svarbesnė. Kol visiškai nepraradote galimybės „įšokti į tėvystės traukinį“, sustokite ir peržiūrėkite savo prioritetus. Jūsų vaikams reikia jūsų. Jiems reikia jūsų dėmesio, palaikymo, išminties, fizinio kontakto su jumis, jūsų padrąsinimo bei patvirtinimo, kad jie jums svarbūs. Jiems jūsų meilės reikia labiau nei prabangių daiktų ar rūbų.

Bijoma, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą. Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Tam pasiekti bus reikalingas aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymas bei jūsų asmeninės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu.

Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai. Galbūt turi santykių su partnere problemų, ar finansinių rūpesčių. Arba tiesiog jaučiasi neadekvatūs, „nerangūs“ tėčiai ir dėl to vengia leisti laiką su savo vaiku (-ais). Sprendimas vėlgi gana paprastas - suplanuokite daugiau kokybiško laiko su savo vaiku. Kuo kompetentingesnis jausitės kaip tėtis, tuo daugiau džiaugsmo tėvystė teiks. Akivaizdu, kad kuo mažiau papildomų rūpesčių kils laiką leidžiant su vaiku, tuo laisvesnis ir labiau spontaniškas jis jums bus.

Tėvystė gali suteikti daug progų jūsų asmeniniam augimui. Bandoma užmegzti ryšį su vaiku, bet sulaukiama atstūmimo. Kai laikas, praleidžiamas su vaiku, yra nenuoseklus ir fragmentiškas, tai gali turėti neigiamų pasekmių santykio kokybei. Net atradęs laisvo laiko ką nors kartu nuveikti galite susidurti su šaltumu iš vaiko pusės ir atstūmimu. Nerandama jokių bendrumų su vaiku. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno dalyko, kurį vaikas mėgtų ar darytų taip, kaip jo tėtis. Muzika, kurios klauso, rūbai, kuriuos dėvi, veiklos, kuriomis užsiima, net kalba, kuria kalba - viskas atrodo svetima. Tokiais atvejais verta prisiminti, koks būdamas vaikas jautėtės pats skirtingas nuo savo tėčio. Jūsų vaikas gali kalbėti ir elgtis kitaip nei tai darėte jo / jos amžiaus. Vis dėlto nepamirškite, kas jis / ji gali turėti tokių pat emocinių poreikių, kokių pats turėjote. Vaikui reikia jūsų palaikymo, pritarimo ir meilės bei artimo ryšio su savo tėčiu. Todėl pasistenkite skirti laiko bendrumams atrasti. Priimkite tai kaip galimybę savo horizontui išplėsti bei sumažinti atstūmimo jausmą savo vaikui. Pasistenkite priimti jo interesų lauką. Jūsų vaikas bus laimingas galėdamas pasidalinti savo pomėgiais, jei tik pajus, kad domitės nuoširdžiai.

Bendravimas su vaiku yra labai sudėtingas. Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis dėlto labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio. Vaikas nori išgirsti, kad nėra blogas žmogus, kaip visi kiti apie jį mano (ar kaip galimai mano apie save). Reikia, kad mylėtumėt nieko nepaisydami. Kaip neprarasti kantrybės? Pasistenkite suprasti vaiko nesaugumą. Jūsų vaikas gali atrodyti labai valdingas, nors viduje iš tikrųjų jaučiasi bejėgis, gali atrodyti viskam besipriešinantis, nors viduje iš tikrųjų yra išsigandęs ir jaučiasi bejėgis. Atminkite, pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris turėtų tiek galios, kiek jūs, padėti vaikui pasijusti geriau bei pradėti galvoti apie save gerai. Išlikite kantrus.

Nebijokite ieškoti pagalbos bei pasitarti su kitais tėvais panašiose situacijose. Manoma, kad vaikai mieliau laiką leidžia su mama. Galbūt paklausęs vaiko ar jis norėtų eiti su mama, ar su jumis, išgirdęs atsakymą, kad jis nori eiti su mama, jaučiatės atstumtas bei manote, kad vaikas labiau nori būti su mama. Galbūt taip yra todėl, kad jūsų žmona / partnerė rodo daugiau entuziazmo, dėmesio ir įsitraukimo būdama su vaikais, nei tai darote jūs. Vaikų santykis su kiekvienu iš tėvų yra unikalus. Todėl neturėtumėte stengtis imituoti savo žmonos / partnerės elgesio. Priešingai - būkite autentiškas ir parodykite savo perspektyvą. Vaikai nori būti su tėčiais, kurie aiškiai rodo savo meilę, susidomėjimą ir entuziazmą būnant kartu.

Vengiama būti su vaiku, kad būtų išvengta konflikto su partnere. Poros dažnai nesutaria, kaip auginti vaikus. Jums gali atrodyti, kad jūsų sutuoktinė / partnerė daro dalykus blogai ir ne taip, kaip reikėtų. Jūsų partnerei taip gali atrodyti dėl jūsų veiksmų. Todėl siekdamas išvengti konflikto, atsitraukiate. Jei jūsų norą būti su vaikais neigiamai veikia konfliktų su sutuoktinė / partnere baimė, turite stengtis šiuos konfliktus spręsti, o ne nuo jų atsitraukti. Pradėkite nuo pokalbio apie vaikų auginimą. Aptarkite, kaip tai norite daryti, ką norite daryti kitaip, nei darė jūsų tėvai ir pan. Kartais įtampai tarp jūsų ir jūsų žmonos / partnerės išspręsti gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte išspręsti savo vaikystės skaudulius, kurie neigiamai veikia jūsų tėvystės patirtis.

Auginant vaikus kasdien susiduriama su iššūkiais ir situacijomis, kurios yra naujos, nežinomos, sudėtingos. Nesate nei pirmas, nei vienintelis toks pasaulyje.

Biblijos eilutės, susijusios su vaikų auginimu:

• "Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje." (Efeziečiams 6:4)
• "Jau mūsų kūno tėvai mus bausdavo, ir mes juos gerbėme." (Hebrajams 12:9)
• "Visi tavo vaikai bus Viešpaties mokomi ir gyvens didelėje ramybėje." (Izaijas 54:13)

Istoriniai pavyzdžiai:

• Istorija apie Rūtą ir Noomę, parodanti ištikimybės ir meilės svarbą šeimoje (Rūtos knyga).
• Pasakojimas apie Nojų ir jo šeimą, pabrėžiantis paklusnumą ir išlikimą Dievo vedime (Pradžios knyga).

Tėvų vaidmenys ir iššūkiai:

Vaikų auginimas yra nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, meilės ir supratimo. Bahajų tikėjimas skatina tėvus ugdyti vaikus dvasiškai, ugdyti jų moralines vertybes ir skatinti meilę Dievui. Nors iššūkių netrūksta, tėvystė gali būti nepaprastai džiuginanti ir prasminga patirtis, prisidedanti prie tėvų asmeninio augimo.

tags: #brangioji #as #sumazinau #vaikus

• Gimdymo sąrėmių intensyvumas
• Vaikų knygų pasaulis: nuo ko pradėti
• Kodėl svarbus folio rūgštis laukiantis
• Išsamus vadovas apie nėštumo testus
• Savanoriškas motinystės draudimas: naudos