Nuo 2023 metų įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai, numatantys trejų metų laikotarpį darbo vietos subsidijavimui vidutiniškai negalią turintiems asmenims, sukėlė nerimą tarp nevyriausybinių organizacijų ir pačių darbuotojų. Nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iki šiol tikino, kad situacija bus sprendžiama, pastaruoju metu pasigirsta signalų, jog finansavimo pratęsimui gali nepakakti. Tai kelia didelį susirūpinimą, nes, pasak organizacijos „Dirbantys neįgaliųjų asociacija“, gruodžio 31 d. darbo netektų 1035 žmonės.
Šie skaičiai - tai ne tik statistika, bet ir žmonių, jų šeimų likimai. Ypač sudėtinga situacija tampa regionuose, kur darbo pasiūlos ir taip trūksta. Dauguma paveikiamų asmenų yra vyresni nei 50 metų, o tai dar labiau apsunkina darbo paiešką, net ir neturint negalios.
Finansavimo mažėjimas ir augančios išlaidos
P. Kalvelis, atstovaujantis žmones su negalia, apgailestauja, kad užimtumo tema Lietuvoje tampa savotišku tabu. Jis pabrėžia, kad bendradarbiavimas tarp nevyriausybinių ir valstybinių institucijų, pavyzdžiui, nustatant negalios ar dalyvumo lygį, yra sėkmingas. Tačiau užimtumo srityje SADM Užimtumo skyrius, anot P. Kalvelio, nepakankamai įtraukia nevyriausybines organizacijas, o tai yra didelė klaida. Kaip sakoma, „apie negalią be negalios atstovų apskritai negali būti kalbos.“
Situacija darosi nerimą keliančia, kai biudžete numatomas užimtumo priemonių finansavimo mažinimas net 47 mln. eurų, tuo pat metu augant Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros išlaidoms. „Man, kaip žmogui, kuris atstovauja žmonėms su negalia, iš tikrųjų skauda širdį. Nes dabar kalbama apie užimtumo priemonių mažinimą“, - teigia P. Kalvelis.
Tikimasi įsipareigojimų vykdymo
S. Kunigonytė, „Dirbančių neįgaliųjų asociacijos“ vadovė, tikisi, kad valdžia suras reikiamas lėšas subsidijavimui, nes darbo užmokesčio subsidija šiuo metu yra efektyviausia priemonė išlaikyti žmones su negalia darbo rinkoje. Ji išreiškia neįtikėtinumą tuo, kad žmonės su negalia yra pamiršti ir, atrodo, kad jiems nebėra pinigų, nepaisant nevyriausybinių organizacijų pastangų.
P. Kalvelis taip pat tikisi, kad valstybė tęs savo įsipareigojimus. Jis akcentuoja, kad valstybei prisiėmus įsipareigojimą, jis turėtų būti vykdomas. „Rytoj mes keliaujame į Trišalę tarybą prie Vyriausybės ir kalbamės aukščiausiu lygmeniu tam, kad valdžia prisiimtus įsipareigojimus įvykdytų“, - sakė jis. Jei finansavimas nutrūksta, žmonės su negalia nenustoja egzistuoti - jiems tiesiog reikės ieškoti finansavimo kitose biudžeto eilutėse, tokiose kaip nedarbo išmokos, kompensacijos, sveikatos draudimas.
Dirbantis žmogus su negalia ne tik gauna pajamas ir moka mokesčius, bet ir yra aktyvus visuomenės narys. Tuo tarpu bedarbis asmuo tampa papildoma našta valstybei. „Nenorime, kad skriaudžiami būtų tie, kuriems apskritai reikia pagalbos“, - apibendrino P. Kalvelis.
Teisinė bazė ir lengvatos dirbantiems neįgaliesiems
Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai numato įvairias lengvatas negalią turintiems dirbantiems žmonėms, siekiant užtikrinti jų integraciją į darbo rinką ir lygias galimybes.
Pagrindinės lengvatos ir garantijos:
- Tinkama darbo vieta: Įrengiant darbo vietas turi būti atsižvelgiama į darbuotojo fizines galimybes.
- Ne visa darbo laiko trukmė: Asmenys, turintys negalią ar auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ne visą darbo laiką.
- Kasmetinės atostogos: Jiems priklauso 25 darbo dienų (jei dirbama 5 d. per savaitę) arba 30 darbo dienų (jei dirbama 6 d. per savaitę) kasmetinės atostogos.
- Neapmokestinamų pajamų dydis (NPD): NPD dydis skiriasi priklausomai nuo nustatyto darbingumo lygio. Asmenims su 0-25 proc. darbingumo lygiu (sunkus neįgalumo lygis) taikomas 740 eurų NPD, o asmenims su 30-55 proc. darbingumo lygiu (lengvas arba vidutinis neįgalumo lygis) - 600 eurų NPD.
- Nemokamos atostogos: Darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti nemokamas atostogas neįgaliesiems, vaikų su negalia iki 18 metų auginantiems asmenims ar slaugantiems asmenis su nuolatine slaugos būtinybe. Jos negali būti trumpesnės nei prašoma, bet ne ilgesnės nei 30 kalendorinių dienų.
- Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva: Dėl ligos ar neįgalumo negalint tinkamai atlikti darbo, sutartis gali būti nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.
- Darbo sutarties nutraukimas be darbuotojo kaltės: Jei darbuotojas su negalia ar auginantis vaiką su negalia iki 18 metų atleidžiamas be jo kaltės, darbdavys turi įspėti prieš 3 mėnesius (arba 6 savaites, jei dirbta trumpiau nei metus). Tokiam darbuotojui priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka (arba pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio, jei dirbta trumpiau nei metus).
Valstybės parama darbdaviams
Valstybė skatina darbdavius įdarbinti žmones su negalia, siūlydama įvairias lengvatas ir subsidijas. Tai apima darbo vietos steigimo ir pritaikymo išlaidų kompensavimą, taip pat subsidijas darbo užmokesčiui.
- Subsidijos darbo užmokesčiui: Darbdavys gali pasinaudoti subsidijomis darbuotojo su negalia darbo užmokesčiui.
- Subsidija darbo vietos steigimui ir pritaikymui: Įdarbinant žmogų su negalia, darbdavys gali gauti subsidiją jo darbo vietos steigimui ar pritaikymui. Ši subsidija 2022 metais negalėjo viršyti 22 tūkst. eurų vienai darbo vietai. Lėšos gali būti skiriamos darbo priemonėms įsigyti, patalpoms pritaikyti ir kt.
Darbdaviams, planuojantiems įdarbinti žmogų su negalia, rekomenduojama kreiptis į Užimtumo tarnybą, kur specialistai padės atsirinkti tinkamą kandidatą ir pasinaudoti paramos priemonėmis.
Nors galėtų pasirodyti, kad negalią turintis žmogus tampa visuomenės atstumtuoju, realybė yra kitokia. Įvertinus apribojimus, tinkamai pasiruošus darbo pokalbiui ir akcentuojant savo gebėjimus, galima sėkmingai integruotis į darbo rinką. Darbdaviams naudinga įdarbinti žmones su negalia ne tik dėl valstybės paramos, bet ir dėl darbuotojų lojalumo, motyvacijos ir unikalių patirčių, kurios praturtina įmonės aplinką.
tags: #socialine #apsauga #motinystes #atveju #rasto #darbas
