Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės: mokiniai, turintys negalių; mokiniai, turintys sutrikimų; mokiniai turintys mokymosi sunkumų. Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.

Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai vertinami tuomet, kai reikia parinkti vaikui ugdymo turinį, metodus, būdus ar darbo tempą bei aplinką, pritaikyti reikiamas priemones, ugdymo procese teikti tikslingą pedagoginę, psichologinę ar socialinę pagalbą. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Tačiau svarbu suprasti, kad specialieji poreikiai nėra kažkas, kas apibrėžia visą vaiko asmenybę. Tai tiesiog papildomi poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, kad vaikas galėtų pilnai dalyvauti gyvenime.

Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?

Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.

Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).

Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.

Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Ekstremalios situacijos metu į NDNT atvykti nereikės. Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas.

Išskiriamos specialiųjų ugdymosi poreikių grupės

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena sveiki vaikai ir susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:

Negalios

Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą. Negalioms priskiriami: intelekto sutrikimai, regos sutrikimai, klausos sutrikimai, kochlearinių implantų naudotojai, judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai, kurčneregystė*, kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).

Intelekto sutrikimas

Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT). Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.

Regos sutrikimas

Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais. Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu. LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz. informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.

Klausos sutrikimas

Normalios klausos. Klausos sutrikimas, trukdantis mokytis, bendrauti, suvokti aplinką, kurio negalima koreguoti klausos aparatais iki normalaus klausos lygio. Gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymocentro (LKNUC) specialistais. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.

Kochlearinių implantų naudotojai

Turi klausos sutrikimą, trukdantį mokytis, bendrauti, suvokti aplinką, kurio negalima koreguoti klausos aparatais iki normalaus klausos lygio. Kochlearinis implantas - tai klausos implantas, kuris perduoda garsinę informaciją tiesiai į klausos nervą. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl kochlearinių implantų nustato savivaldybės PPT kartu su LKNUC specialistais. Ugdymas. Mokiniams, turintiems kochlearinius implantus, svarbu užtikrinti jiems reikalingą surdopedagogo pagalbą. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti sakytinės kalbos, mokyti klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų. Ugdymas. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.

Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Tai kompleksiniai raidos sutrikimai, apimantys kelias pagrindines vaikų raidos sritis: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse. Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų. Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.

Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai

Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus. Ugdymas. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.

Sutrikimai

Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai). Šie sutrikimai gali apsunkinti ugdymosi procesą. Juos turintiems mokiniams dažnu atveju reikalingas ugdymo pritaikymas ir, priklausomai nuo esamo sutrikimo, gali būti skiriama psichologo, logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo ar mokinio padėjėjo pagalba.

Mokymosi sutrikimai

Priskiriami: bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Šis sutrikimas yra tikėtinas, kai intelektiniai gebėjimai yra žemi ir tolygiai išlavėję. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Sutrikimų priežastis nėra intelekto, sensoriniai sutrikimai, netinkamas ugdymas ar sociokultūrinės sąlygos. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose. Sutrikimui gali būti būdinga: mokymosi sunkumai, motorinių įgūdžių stoka, vizualinės erdvinės informacijos apdorojimo sunkumai, bendravimo sunkumai. Verbaliniai vaiko gebėjimai, vidutiniai ar aukštesni nei vidutiniai.

Elgesio ir emocijų sutrikimai

Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar / ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Šiems sutrikimams būdinga tai, kad tai nėra laikina, tikėtina reakcija į stresą keliančius aplinkos įvykius, sutrikimai nuolat pasireiškia ne mažiau nei dviejose skirtingose srityse. Priskiriami: aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius. Nustatant elgesio sutrikimus būtina atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsniams būdingus elgesio ypatumus. Emocijų sutrikimai pasireiškia nuolatiniu nerimu, baime, nuovargiu ir įtampa, emocijų, savęs vertinimo, motyvacijos pokyčiais.

Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai

Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar / ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė.

Mokymosi sunkumai

Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės / kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Sunkumai laikini, specialieji ugdymosi poreikiai, nustatyti dėl mokymosi sunkumų, gali būti įveikiami suteikiant atitinkamą socialinę, specialiąją pedagoginę ir/ar psichologinę pagalbą. Esant poreikiui pagalbą gali teikti ir mokinio padėjėjas. Prie šių sunkumų priskiriami: mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.

Specialioji pagalba ir ugdymas

Švietimo įstatymas numato, kad specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis - didinti asmens, turinties specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymosi veiksmingumą. Specialioji pagalba mokiniui, kuriam jos reikia, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios ugdymosi prieinamumą. Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nuo 2024 m. visos mokyklos ir visi darželiai turėtų priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti tokią įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui. Tačiau išliks ir specialiosios mokyklos.

Klasės specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Specialiojoje klasėje, skirtoje turintiesiems nežymų intelekto sutrikimą ir turintiesiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, gali būti iki 12 mokinių. Specialiojoje klasėje, skirtoje akliesiems ir silpnaregiams, kurtiesiems ir neprigirdintiems, turintiesiems judesio ir padėties sutrikimų, taip pat turintiesiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, gali būti iki 10 mokinių.

Specialiųjų poreikių asmenys iki 21 metų, priimant juos į profesinę mokyklą, turi pateikti pedagoginės psichologinės tarnybos pažymas. Asmens specialieji poreikiai turi leisti jam mokytis pagal atitinkamą profesinio mokymo programą ir dirbti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo mokyklų specialiosiose grupėse priklauso nuo vaikų amžiaus grupės ir sutrikimo pobūdžio.

Specialiųjų poreikių turintys asmenys, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą, ugdosi bendrojo ugdymo mokykos bendrose klasėse. Vaikai mokydamiesi pagal pradinio ugdymo programą, mokosi dorinio ugdymo (tikybos arba etikos), lietuvių kalbos, užsienio kalbos, matematikos, pasaulio pažinimo, dailės ir technologijų, muzikos, kūno kultūros ir kitų mokyklos nuožiūra skiriamų dalykų. Specialioji mokykla ir bendrojo ugdymo mokykla, ugdanti specialiųjų poreikių mokinius, sudarydama mokyklos, klasės ar specialiųjų poreikių mokinio individualų ugdymo planą turi vadovautis Bendrajame ugdymo plane pradinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų savaitinių pamokų skaičiumi.

Turintiesiems kompleksinių sutrikimų, kai intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, ugdymo planas sudaromas atsižvelgiant į intelekto sutrikimą, planuojant specialiąją pedagoginę pagalbą kitoms sutrikusioms funkcijoms lavinti: specialiosios lavinamosios klasės mokytojas mokiniams, turintiems vidutinį, žymų ar labai žymų intelekto sutrikimą, ir mokiniams, turintiems kompleksinių sutrikimų, kai vidutinis, žymus ir labai žymus intelekto sutrikimas yra sutrikimų derinio dalis, rengia individualią ugdymo programą; mokykla gali organizuoti šių klasių užimtumą ir mokinių atostogų metu (išskyrus vasarą).

Specialiųjų poreikių mokinių, kurie mokosi specialiosiose mokyklose, skirtose kurtiems ir neprigirdintiems, sutrikusios regos, sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams, Bendrojoje programoje numatytiems pasiekimams pasiekti per ilgesnį laiką yra skiriami papildomi privalomo ugdymo metai parengiamajai klasei. Kurtieties ir neprigirdintiems vaikams vietoj kalboms skiriamų pamokų organizuojamos komunikacinės veiklos pamokos (7 pamokos per savaitę), kurias sudaro šios veiklos sritys - lietuvių kalba, bendravimas ir 1 savaitinė pamoka skiriama lietuvių gestų kalbai mokyti. Pažintinės veiklos pamokos šiems mokiniams apima socialinę, kultūrinę veiklą, gamtinės aplinkos pažinimą, elementarių matematinių vaizdinių su(si)formavimą, meninės veiklos pamokas sudaro muzikos ritmikos mokymasis ir dailės sričių pažinimas, dalykinei praktinei veiklai skiriamos 3 pamokos per savaitę, tarties, kalbos ir klausos lavinimo individualioms pratyboms skiriamos 2 pamokos (kochlearinių implantų naudotojams 2-3 pamokos) per savaitę kiekvienam mokiniui. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos vaikų ugdymo plane turi būti skiriama specialiųjų pamokų tarčiai, kalbai ir klausai lavinti.

Nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokantiems nežymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams mokyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Vidutinio, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ir tautinės mažumos kalba besimokančių nežymaus, žymaus ir labai žymaus intelekto sutrikimo specialiųjų poreikių mokiniams ugdyti namuose skiriamos 6 valandos per savaitę. Ugdoma atskiromis veiklos sritimis: komunikacinės, pažintinės, orientacinės, meninės ir darbinės veiklos kryptimis mokinį namuose ugdo specialusis pedagogas; jis, atsižvelgdamas į individualius kiekvieno vaiko gebėjimus, kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) individualiai pritaiko mokiniui bendrąją pradinio ugdymo programą, lavina vaiko gebėjimus, konsultuoja tėvus; namuose mokant žymiai ar labai žymiai sutrikusio intelekto vaikus, turinčius judesio ir padėties sutrikimų, rekomenduojama 1-2 val.

Mokymas pagal specialiesiems neįgaliųjų poreikiams pritaikytas programas nulemia ir naujų mokymo ir mokymosi būdų taikymą. Mokiniai su skirtingomis negalėmis ir skirtingais mokymosi poreikiais mokomi nevienodais būdais ir metodais. Pagrindiniai principai, pasirenkant ugdymo metodus, - mokymo diferencijavimas ir individualizavimas. Taikant mokymo metodus, pirmiausia atsižvelgiama į individualius specialiuosius poreikius. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo procese taikomi įvairūs metodai: pasakojimas, aiškinimas, stebėjimas, pokalbis, demonstravimas, spausdintiniai ar garsiniai šaltiniai, parastieji ir kompiuteriniai žaidimai. Mokiniai mokosi pažinti tikrovę, vertinti reiškinius, susidaryti individualų požiūrį į žmones, daiktus, aplinką ir patį save. Atliekami praktiniai darbai, bandymai, stebėjimai, judrieji ir didaktiniai, kūrybiniai žaidimai, sprendžiamos loginės užduotys. Žaidžiama grupėmis, komandomis, vaikams leidžiama patiems įvertinti savo darbą. Taikomas individualus darbas su vaikais kaip koreguojamasis ugdymas.

Įtraukusis ugdymas

Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius. Specialiųjų poreikių turinčių vaikų integravimas suteikia jiems galimybę įgyti bendravimo su kitais vaikais įgūdžių. Dalyvaudami bendroje veikloje su sveikaisiais, specialiųjų poreikių vaikai pradeda geriau save vertinti. Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių turintys žmonės, kurie vaikystėje ugdomi kartu su sveikais savo bendraamžiais, užaugę sėkmingiau integruojasi į bendruomenę. Šeimos, kurių specialiųjų poreikių turintys vaikai sėkmingai integruoti į bendrojo ugdymo grupes, nesijaučia vienišos. Tikiu, kad milžiniškas progresas įtraukties procese prasidėtų tuomet, jeigu baigtume ieškoti kaltų ar atsakingų ir susitelktume į pagalbos procesų organizavimą.

Apie 8 tūkst. (10 %) visų vaikų su specialiais poreikiais turi intelekto, judėjimo, regos ar klausos negalią. Pusė jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrojo lavinimo klasėse, kita pusė - specialiosiose klasėse arba specialiosiose mokyklose. Taigi specialiųjų poreikių turi dažnas vaikas.

tags: #aprasymas #vaiko #su #specialiaisiais #poreikiais

• Kaip išvengti persileidimo
• Renginiai „Sigutėje“
• Išsamus vadovas: nėštumo ir žindymo liemenėlės
• Išsamus vadovas dėl vaiko priežiūros
• Kaip paruošti vaiką kirpyklai