Pasigavusiam virusinę gerklės, nosies arba ausies infekciją mažam vaikui kūno temperatūra gali pakilti staiga. Aukšta temperatūra - tai organizmo reakcija į infekciją, ji padeda susidoroti su daugeliu ligų sukėlėjų. Tačiau aukšta temperatūra labai pablogina vaiko būklę ir gali sukelti priepuolius, vadinamus febriliniais traukuliais.

Kad vaikui pakilo temperatūra nustatyti paprasta: tereikia pridėti ranką jam prie kaktos arba krūtinės. Labai svarbu žinoti aukštos temperatūros dydį, ypač traukulius patyrusiam vaikui. Jeigu vaiko temperatūra ne didesnė kaip 38,5 laipsniai, dažniausiai jos mažinti nepatariama, išskyrus atvejus, kai karščiuojančiam vaikui yra buvę traukulių.

Karščiuojantis vaikas turi būtinai gulėti lovoje ir būtinai nuraminkite ligoniuką. Išsirinkite tinkamą termometrą (elektroninį, temperatūrai jautrias juosteles). Kūdikiams ir mažyliams geriausia temperatūrą matuoti tiesiojoje žarnoje.

Aukšta temperatūra, kuri nekrinta net pavartojus vaistų, taip pat gali signalizuoti apie sunkią ligą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas.

Kas yra febriliniai traukuliai?

Febriliniai traukuliai - tai trumpalaikiai priepuoliai, atsirandantys karščiuojant, dažniausiai vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus. Jie kyla dėl staigaus kūno temperatūros pakilimo, o ne dėl pačios karščiavimo priežasties. Tėvams šis reiškinys atrodo pavojingas, nes vaikas dažnai praranda sąmonę, trūkčioja arba sustingsta. Tačiau dauguma tokių priepuolių trunka mažiau nei 3 minutes ir nepažeidžia smegenų.

„Febriliniai traukuliai yra dažniausia vaikų priepuolių forma - juos patiria iki 5 % vaikų. Daugeliu atvejų jie praeina be pasekmių, jei tėvai žino, kaip tinkamai reaguoti.“ - Dr. Elena Sillanpää, vaikų neurologė, University of Turku, Suomija.

Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie traukulius nuo temperatūros

• Kas tai? - Staigus priepuolis, atsirandantis dėl aukštos ar greitai kylančios temperatūros, dažniausiai vaikams nuo 6 mėn. iki 5 m.
• Kodėl atsiranda? - Dėl nesubrendusių vaiko smegenų reakcijos į staigų temperatūros pokytį.
• Kiek trunka? - Paprastai 1-3 minutes, retai iki 5 min.
• Ar pavojingi? - Dauguma nekelia pavojaus ir nepakenkia smegenims.
• Ką daryti? - Paguldyti vaiką ant šono, stebėti kvėpavimą, nebandyti laikyti ar purtyti.

Kodėl karščiavimas sukelia traukulius?

Traukuliai nuo temperatūros, arba febriliniai traukuliai, pasireiškia dėl to, kad vaiko nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi ir jautriau reaguoja į staigų temperatūros pakilimą. Tai nėra epilepsijos forma, nors išoriškai priepuolis gali atrodyti panašiai.

Kai kūno temperatūra kyla greitai - dažnai viršijant 38,5-39 °C - smegenyse pasikeičia nervinių impulsų laidumas, o tai gali sukelti trumpalaikį raumenų trūkčiojimą ar sąmonės praradimą.

„Vaikų nervų sistema ankstyvame amžiuje labai jautri šilumos pokyčiams. Staigus temperatūros šuolis išbalansuoja neuronų veiklą, todėl smegenys gali laikinai „perkrauti“ signalus.“ - Dr. Robert Tasker, vaikų intensyvios terapijos specialistas, Harvard Medical School, JAV.

Biologinis mechanizmas

Karščiavimo metu smegenyse gaminami uždegimo mediatoriai (pvz., interleukinai), kurie veikia hipotalamą - smegenų sritį, reguliuojančią temperatūrą. Kai šie mediatoriai peržengia tam tikrą ribą, nervinės ląstelės tampa labiau dirglos, ir net menkas elektrinis impulsas gali sukelti sinchroninį raumenų susitraukimą - traukulį. Be to, vaikų kraujo ir smegenų barjeras (apsauga nuo infekcijų ir medžiagų) dar nevisiškai susiformavęs, todėl uždegiminiai signalai lengviau pasiekia nervų sistemą.

Dažniausios priežastys

Priežastys, sukeliančios febrilinius traukulius, dažniausiai yra infekcinės:

• Virusinės infekcijos - gripas, adenovirusai, COVID-19, rotavirusas.
• Aukšta temperatūra po skiepų - ypač DTP ar MMR vakcinacijos metu.
• Ausų, gerklės ar kvėpavimo takų infekcijos.
• Greitas temperatūros pakilimas per trumpą laiką - net jei ji nepasiekia itin aukštų verčių.

Svarbu žinoti, kad ne pati temperatūra, o jos kilimo greitis dažniausiai lemia traukulių atsiradimą. Todėl kai kurie vaikai gali patirti priepuolį esant 38 °C, o kiti - net prie 40 °C jo nepatiria.

Ką daryti, kai vaikui prasideda traukuliai nuo temperatūros

Kai vaikui prasideda traukuliai dėl aukštos temperatūros, tėvų reakcija yra lemiama. Svarbiausia - išlikti ramiems ir užtikrinti vaiko saugumą. Didžioji dalis febrilinių traukulių praeina savaime per kelias minutes ir nesukelia jokių liekamųjų reiškinių. Toliau pateikiami pagrindiniai žingsniai, kaip tinkamai elgtis, kai vaiką ištinka karščiavimo sukelti traukuliai. Laikydamiesi šių patarimų, galite išvengti pavojingų situacijų ir užtikrinti greitą pagalbą.

Paguldykite vaiką ant šono

Vaiką paguldykite ant lygaus paviršiaus, geriausia ant šono, kad seilės ar vėmalai netrukdytų kvėpuoti. Nekiškite nieko į burną - tai gali būti pavojinga.

Stebėkite kvėpavimą ir laiką

Įsitikinkite, kad vaikas kvėpuoja. Užfiksuokite, kiek trunka priepuolis - tai labai svarbu gydytojui. Jei jis trunka ilgiau nei 5 minutes, kvieskite greitąją pagalbą.

Nevėsinkite staigiai

Nedėkite šalto vandens kompresų ir nepanardinkite į šaltą vonią - staigus temperatūros pokytis gali dar labiau sustiprinti traukulius.

Po priepuolio - matuokite temperatūrą

Kai traukuliai praeina, pamatuokite temperatūrą ir, jei ji viršija 38,5 °C, duokite karščiavimą mažinančių vaistų (paracetamolio ar ibuprofeno) pagal gydytojo rekomendaciją.

Kreipkitės į gydytoją

Net jei priepuolis baigėsi, būtina pasikonsultuoti su pediatru. Gydytojas įvertins, ar tai paprasti febriliniai traukuliai, ar reikia papildomų tyrimų. Daugeliu atvejų febriliniai traukuliai praeina be pasekmių, tačiau stebėjimas po pirmo epizodo būtinas. Gydytojas padės nustatyti priežastį ir sudarys individualų veiksmų planą, jei traukuliai pasikartotų ateityje.

Kada traukuliai nuo temperatūros yra pavojingi

Nors daugeliu atvejų febriliniai traukuliai yra gerybiniai ir praeinantys, kai kuriose situacijose jie gali reikšti rimtesnę būklę. Pavojus dažniausiai kyla tada, kai priepuolis trunka ilgiau nei įprasta, kai jis kartojasi tą pačią dieną arba kai kartu pasireiškia kiti simptomai - pvz., sąmonės negrįžimas, kvėpavimo sutrikimai ar odos pamėlynavimas.

„Nors febriliniai traukuliai paprastai nepavojingi, jie gali būti pirmasis signalas apie rimtesnę infekciją - meningitą ar encefalitą. Būtent todėl visada svarbu įvertinti visus simptomus, o ne vien tik traukulius.“ - Dr. Frances Jensen, vaikų neurologė, University of Pennsylvania, JAV.

Situacijos, kai būtina kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją arba kvieskite greitąją pagalbą, jei:

• Traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes.
• Vaikas neatsigauna sąmonės po priepuolio arba sunkiai kvėpuoja.
• Traukuliai pasikartoja per tą pačią dieną.
• Atsiranda kaklo sustingimas, vėmimas, sąmonės aptemimas, kurie gali rodyti meningitą.
• Oda tampa mėlyna ar pilkšva, ypač lūpų srityje.
• Vaikas yra jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus ir patiria traukulius pirmą kartą.

Tyrimų metu gydytojas paprastai įvertina vaiko temperatūrą, neurologinę būklę ir, jei reikia, atlieka kraujo, šlapimo ar smegenų skysčio tyrimus, kad atmestų infekcijas.

Gerybinių traukulių požymiai

• Priepuolis trunka trumpiau nei 3 minutes.
• Vaikas greitai atgauna sąmonę ir atrodo pavargęs, bet sąmoningas.
• Nėra kvėpavimo sutrikimų ar kaklo sustingimo.
• Priepuolis pasireiškia tik karščiuojant ir kartojasi retai.

Pavojingų traukulių požymiai

• Priepuolis trunka ilgiau nei 5 minutes.
• Vaikas po priepuolio nereaguoja ar sunkiai kvėpuoja.
• Pasireiškia traukuliai be karščiavimo.
• Kartu atsiranda vėmimas, sustingęs kaklas ar sąmonės sutrikimas.

Kada atliekami papildomi tyrimai?

Paprasti febriliniai traukuliai paprastai nereikalauja sudėtingos diagnostikos, tačiau gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, jei:

• tai pirmas priepuolis ir jo priežastis neaiški;
• yra neįprastų simptomų (pvz., sąmonės netekimas ilgiau nei 10 min., nelygus kvėpavimas);
• įtariama centrinės nervų sistemos infekcija;
• vaikas turi neurologinių sutrikimų arba vystymosi vėlavimų.

Tokiais atvejais atliekamas EEG (smegenų veiklos įrašas) arba galvos MRT, siekiant atmesti epilepsiją ar kitas neurologines ligas.

Gydytojų komentarai ir tėvų patirtys

Tėvų reakcija į pirmąjį febrilinį priepuolį dažniausiai būna panika - atrodo, kad vaikas praranda sąmonę ar kvėpavimą. Tačiau gydytojai ramina: dauguma atvejų yra laikini ir nepavojingi, svarbu tik žinoti, kaip elgtis ir kada kreiptis pagalbos.

Tėvų patirtys

Eglė, 32 m., Vilnius: „Kai sūnui pakilo temperatūra iki 39,5 °C, jis staiga sustingo ir pradėjo trūkčioti. Pamaniau, kad jis miršta. Gydytojai paaiškino, kad tai febriliniai traukuliai - po kelių minučių jis atsipeikėjo ir netrukus žaidė toliau. Dabar visada stebiu temperatūrą nuo pirmo karščiavimo ženklo.“

Mantas, 36 m., Klaipėda: „Mūsų dukra turėjo traukulių du kartus - abu kartus po viruso su aukšta temperatūra. Gydytojas sakė, kad tai normalu ir praeis su amžiumi. Dabar ramiau reaguojame, bet pirmas kartas buvo labai baisus.“

Rasa, 29 m., Panevėžys: „Mes per greitai bandėme vėsinti - dėjome šaltus kompresus. Gydytoja vėliau paaiškino, kad taip nereikia daryti. Svarbiausia - saugi padėtis ir ramybė.“

Gydytojų komentarai

„Tėvų reakcija yra natūrali - panika kyla iš baimės prarasti kontrolę. Bet svarbiausia suprasti, kad febriliniai traukuliai dažniausiai neturi ilgalaikių pasekmių. Reikia veikti nuosekliai, ne impulsyviai.“ - Dr. Rūta Pleskaitienė, vaikų neurologė, Santaros klinikos.

„Pirmasis priepuolis visada sukelia šoką. Bet jei tėvai žino veiksmų eigą, jie iš karto tampa saugesni ir padeda vaikui greičiau atsigauti.“ - Dr. John Freeman, vaikų neurologas, Johns Hopkins University, JAV.

„Kai traukuliai kartojasi, tėvai dažnai bijo, kad vaikas serga epilepsija. Tačiau tai dvi skirtingos būklės. Febriliniai traukuliai - fiziologinė reakcija į temperatūrą, o epilepsija - smegenų veiklos sutrikimas.“ - Dr. Anne Berg, neurologė, Northwestern University Feinberg School of Medicine, JAV.

Dažniausiai užduodami klausimai apie traukulius nuo temperatūros

Ar traukuliai nuo temperatūros paveldimi? Taip, genetika turi įtakos. Jei vienas iš tėvų vaikystėje patyrė febrilinius traukulius, tikimybė, kad juos turės ir vaikas, padidėja iki 30 %.

Ar tokie traukuliai pavojingi smegenims? Ne, jei trunka trumpai (iki 5 min.). Tyrimai rodo, kad jie nesukelia smegenų pažeidimo ir neturi įtakos intelektui ar vystymuisi.

Ar febriliniai traukuliai gali tapti epilepsija? Tik labai retais atvejais. Rizika didesnė, jei traukuliai trunka ilgai, kartojasi dažnai arba šeimoje yra epilepsijos atvejų.

Kada galima duoti vaistų nuo temperatūros? Kai temperatūra viršija 38,5 °C arba vaikas atrodo vangus, dirglus ar prakaituoja. Svarbiausia - skysčiai, poilsis ir reguliarus stebėjimas.

Ar reikia profilaktiškai duoti karščiavimą mažinančių vaistų, kad išvengti traukulių? Ne. Nėra įrodymų, kad karščiavimą mažinantys vaistai apsaugo nuo traukulių. Jie skiriami tik tada, kai temperatūra sukelia diskomfortą.

Ar vaikas gali eiti į darželį po febrilinių traukulių? Taip, kai pasveiksta nuo pagrindinės infekcijos ir temperatūra normalizuojasi. Priepuoliai nėra užkrečiami ir nekelia pavojaus kitiems vaikams.

Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.

„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atveju ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.

Ramybė

Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Skysčiai

Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį.

Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.

Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai

Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.

Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.

Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.

Febriliniai traukuliai yra traukuliai arba traukuliai, kurie dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus. Šiuos traukulius dažnai sukelia ausų infekcijos, gripas, karščiavimas ar bet kokia nedidelė vaikystės liga. Kai kuriais atvejais vaikas gali patirti šiuos priepuolius be temperatūros šuolio ir po kelių valandų pradėti karščiuoti. Ši būklė gali pasireikšti vaikams, kurių neurologinis ir fizinis vystymasis normalus, ir dažnai yra nekenksmingas. Febriliniai traukuliai trunka tik kelias minutes, o kai kuriais atvejais ir ilgiau nei 15 minučių, ir paprastai būna apie 103° Farenheito temperatūra. Prasidėjus karščiavimo priepuoliams, vaikas praras sąmonę, pradės nevaldomai drebėti rankos ir kojos. Kai kuriems vaikams taip pat gali sustingti galūnės, trūkčioti vienoje kūno pusėje ar kūno dalyje, vartoti akis. Atsižvelgiant į traukulių trukmę, febriliniai traukuliai Jie skirstomi į du tipus - paprasti karščiavimo priepuoliai ir sudėtingi febriliniai priepuoliai. Priepuoliai, kurie trunka nuo kelių sekundžių iki 15 minučių, vadinami paprastais febriliniais priepuoliais. Tai dažniausiai pasitaikantys tipai, kurie nepasikartoja per 24 valandas. Priešingai, sudėtingi febriliniai priepuoliai trunka ilgiau nei 15 minučių ir gali pasikartoti per 24 valandas. Nors karščiavimo priepuoliai yra gana nekenksmingi, apsilankyti pas gydytoją patartina po pirmojo vaiko karščiavimo priepuolio epizodo.

Kūno temperatūros šuolis gali sukelti febriliniai traukuliai. Į ligą panašus gripas arba infekcijos. Virusinės infekcijos ir retais atvejais bakterinės infekcijos gali sukelti karščiavimo priepuolius vaikams. Virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, kartu su aukšta kūno temperatūra, dažnai yra šių priepuolių priežastis. Vakcinos arba imunizacija. Skiepijimas nuo tokių ligų kaip difterija, stabligė, kokliušas ar tymaikiaulytės- raudonukės rizika padidėja febriliniai traukuliai. Karščiavimo priepuolius patyrusio vaiko tėvams ar šeimos nariams patartina būti santūriems ir ramiems. Tėvai turėtų stebėti vaiką ir imtis keleto pirminių pirmosios pagalbos priemonių. Kad neužspringtų, paguldykite vaiką ant šono arba pilvo. Karščiavimo priepuolių šeimos istorija. Jaunas amžius. Medicinos istorija. Dauguma febrilinių priepuolių yra nekenksmingi ir praeina per trumpą laiką. Vaikai, patiriantys trumpus, viso kūno febrilinius priepuolius, yra šiek tiek labiau linkę sirgti epilepsija, palyginti su bendra populiacija. Didžiausią nerimą kelia nedidelė vaikų grupė, kenčianti nuo labai užsitęsusių febrilinių priepuolių, kurie trunka ilgiau nei 30 minučių. Tokiems vaikams epilepsijos rizika yra net 30-40 proc., nors tokia būklė gali nepasikartoti daugelį metų. Karščiavimo priepuoliai dažnai būna nenuspėjami. Priepuolius lydi karščiavimas, infekcijos ar imunizacija. Pasireiškimo dažnis gali skirtis priklausomai nuo asmens. Taip, buvo užregistruoti keli karščiavimo priepuolių epizodai, kai vaikas kietai miega. Ne. Kadangi febriliniai traukuliai yra gana nekenksmingi ir atsiranda dėl kūno temperatūros šuolio, tai nesukelia jokių neurologinių sutrikimų. Ne. Karščiavimo priepuolius lydi aukšta kūno temperatūra. Priešingai, epilepsija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingi traukuliai ir sąmonės netekimas. Šiuos traukulius patiria vaikai nuo pusės metų iki ketverių-penkerių metų amžiaus (kartais ir vyresni vaikai). Traukulių priepuolis paprastai prasideda, kai kūdikio ar vaiko temperatūra staiga pakyla iki 39°C ar daugiau. Toks staigus kūno temperatūros pokytis labiausiai tikėtinas virusinių infekcijų metu, dažniausiai per 24 val. Vaikas praranda sąmonę, sustingsta jo galūnės, kartais trumpam nustoja kvėpuoti, galūnės ima trūkčioti, išblykšta oda (gali ir pamėlti), akys užsiverčia. Vaikas nereaguoja į tėvų balsą. Priepuolis gali trukti nuo dešimties sekundžių iki trijų minučių, jam praėjus mažylis gali atrodyti kiek sutrikęs, tačiau praėjus šiek tiek laiko atrodo ir elgiasi įprastai. Nepanikuokite. Tai yra svarbiausia. Pasirūpinkite vaiko saugumu. Jeigu mažyliui prasidėjo traukuliai, paguldykite jį ant šono arba ant nugaros. Atlaisvinkite kvėpavimo takus. Pasukite vaiko galvą į šoną, kad, pradėjęs vemti ar atpylęs, neužspringtų. Laukite, kol traukuliai liausis. Tiesiog laukti ir nieko nedaryti yra bene sunkiausia užduotis. Paskambinkite gydytojui. Numuškite temperatūrą. Jei lauksite gydytojo namuose, pasistenkite sumažinti vaiko kūno temperatūrą: tam tiks drungni (bet ne šalti!) kompresai. Temperatūrą galima numušti ir medikamentiniu būdu, tačiau pasitarkite su gydytoju, kokius vaistus būtų geriausia naudoti. Kad ir kokie jie atrodytų baisūs, dėl šių trumpų traukulių priepuolių panikuoti nereikėtų. Jei traukuliai kartojasi dažnai, greičiausiai tai nėra karščiavimo sukelti traukuliai - tikėtina, kad juos lemia kitos priežastys, o karščiavimas veikia tik kaip katalizatorius. Jei tai pirmas kartas, reikėtų dėl visa ko ištirti, ar karščiavimas yra vienintelė traukulių priežastis. Vaikas yra jaunesnis nei 9 mėn. „Dažniausiai ūmus trumpalaikis karščiavimas yra savaime praeinančių virusinių susirgimų išraiška, tačiau jis gali būti ir sunkios virusinės ar bakterinės ligos, pavyzdžiui, plaučių uždegimo, meningito, inkstų uždegimo, erkinio encefalito ar kitų susirgimų požymis“, - pasakoja šeimos gydytoja. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus simptomus, kurie gali signalizuoti apie sunkią ligą, net jeigu temperatūra ir nėra aukšta, pavyzdžiui, neblykštantis bėrimas, vangumas, kosulys, lydimas dusulio, ar dažnas kvėpavimas. Aukšta temperatūra, kuri nekrinta net pavartojus vaistų, taip pat gali signalizuoti apie sunkią ligą. Ar karščiavimas gali būti žalingas? Padidėjusi kūno temperatūra nėra liga - tai fiziologinė organizmo reakcija, paprastai kylanti dėl į organizmą patekusios infekcijos. Susirgus, kūne esančios pirogeninės medžiagos per kraują veikia termoreguliacijos centrą, esantį pagumburyje, ir sukelia temperatūros didėjimą. Karščiavimas stabdo virusų ir bakterijų dauginimąsi, metu stiprėja imuninės sistemos atsakas. Visgi, manoma, kad temperatūrai artėjant prie 40 laipsnių C, karščiavimo poveikis tampa atvirkštinis. „Karščiuojant greitėja medžiagų apykaita, didėja deguonies poreikis bei anglies dioksido gamyba, taip pat auga širdies ir kraujagyslių sistemos bei plaučių poreikiai, todėl asmenims, serganties širdies ar plaučių ligomis pakilusi temperatūra gali sukelti daugiau žalos organizmui, nei naudos kovojant su infekcija“, - pažymi O. Šepetienė. Be to, tam tikrais atvejais karščiavimas 6 mėn.-5 m. amžiaus vaikams gali sukelti taip vadinamus febrilinius traukulius. Tai - gerybinė būklė, tačiau ja taip pat gali pasireikšti ir neuroinfekcija ar kitos nervų sistemos ligos, todėl visada būtina, kad traukulius patyrusį vaiką apžiūrėtų vaikų ligų gydytojas. Ištikus traukuliams, vaiką reikėtų paguldyti ant šono, stebėti jį, nebandyti sustabdyti traukulių ir kviesti greitąją medicininę pagalbą. Kaip teisingai išmatuoti temperatūrą? Svarbu nepamiršti, kad temperatūra gali pakilti valgant, po fizinės veiklos ar rūkant, todėl ji turėtų būti matuojama ramybės būsenoje, po valgio praėjus kelioms valandoms. Ar kūno temperatūros padidėjimas yra laikomas karščiavimu, priklauso ne tik nuo jos dydžio, bet ir nuo sergančiojo amžiaus bei pasirinkto jos matavimo būdo. „Vertinti reikėtų šerdinę kūno temperatūrą, kuri matuojama įvedus termometrą į kūno ertmes arba matuojant gleivinių temperatūrą - tiesiojoje žarnoje bei burnoje po liežuviu. Nors temperatūros matavimas pažastyje, ausyje ar kaktos srityje yra patogesnis, tačiau jis nėra toks tikslus. Pavyzdžiui, jei vaikui pažastyje išmatuojama temperatūra yra didesnė nei 37,2 laipsniai C ir vaikas atrodo sergantis, tikslinti temperatūros dydį vertėtų matuojant šerdinę kūno temperatūrą“, - sako šeimos gydytoja. Įprastai kūdikiams ir vaikams iki 3 m. amžiaus karščiavimu laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 37,9 laipsnių C, o vyresniems vaikams - virš 37.7 laipsnių C. Praktikoje suaugusiesiems asmenims karščiavimu dažniausiai laikomas šerdinės kūno temperatūros padidėjimas virš 38 laipsnių C. „Karščiavimo intensyvumas nėra vienintelis ligos sunkumą rodantis požymis, nes pavojingą infekciją gali lydėti ir neaukšta temperatūra, o virusinė infekcija gali pasireikšti atkakliu temperatūros pakilimu, todėl ligos sunkumo vertinti tik pagal karščiavimo trukmę ir temperatūros dydį nederėtų“, - teigia O. Šepetienė. Kada svarbu kreiptis į gydytoją? Dažniausiai karščiuojantis pacientas gali gydytis ir namuose, tačiau tėvams derėtų prisiminti tam tikrus atvejus, kai dėl vaikų karščiavimo svarbu kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą: kai jaunesnio nei 3 mėn. kūdikio rektalinė (išmatuota tiesiojoje žarnoje) temperatūra yra 38 laipsniai C arba aukštesnė; 3 mėn.-3 m. amžiaus vaiko rektalinė temperatūra yra 38 laipsniai C ir nekrenta ilgiau nei 3 dienas arba mažametis atrodo sergantis - atsisako gerti, yra labai irzlus ar temperatūra pakyla virš 38,9 laipsnių C; bet kokio amžiaus vaiko temperatūra pažastyje yra 39,4 laipsniai C arba aukštesnė; pasikartoja temperatūros pakilimai, nors ir trunkantys keletą valandų bei nesant kitų simptomų ir tokia būklė tęsiasi 7 d. ar ilgiau; karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui pasireiškė traukuliai; karščiuojančiam kūdikiui ar vaikui ant odos atsirado naujų bėrimų; karščiuojantis vaikas serga lėtinėmis plaučių, širdies, kraujo ar kitomis ligomis; temperatūra nekrinta nuo ją mažinančių vaistų;kai tėvams kyla klausimų, kaip gydyti sergantį vaiką, arba vaiko būklė kelia nerimą. Kreiptis į šeimos gydytoją karščiuojantis suaugęs ligonis turėtų, jeigu neseniai buvo gydytas ligoninėje, jam buvo atlikta operacija, yra taikoma chemoterapija arba asmuo vartoja imuninę sistemą slopinančius vaistus, taip pat besilaukiančioms moterims bei pacientams, kuriems yra diagnozuotos lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, širdies, kraujo ar onkologiniai susirgimai, arba neseniai buvo įsisiurbusi erkė. „Pasitarti su savo gydytoju vertėtų ir tais atvejais, kai karščiuojant pasireiškia tokie simptomai, kaip naujas bėrimas, dusulys, apsunkęs kvėpavimas, stiprus galvos ar kaklo skausmas, traukuliai ar sumišimas, stiprus pilvo, nugaros, šonų skausmas. Kreiptis į gydymo įstaigą visada naudinga, kai pasireiškia bet kokie pacientui nerimą keliantys simptomai ar kyla abejonių, kaip tinkamai gydytis“, - pabrėžia šeimos gydytoja. Kada reikėtų mušti temperatūrą vaistais? Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Visgi, karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori. Taip pat labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą - gerti reikia tiek, kad šlapimas būtų skaidrus. „Tėveliams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti - tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu ji nėra labai aukšta“, - atkreipia dėmesį O. Šepetienė. Paprastai vaistai temperatūrą sumažina 1-1,5 laipsnio C, todėl vartoti papildomas vaistų dozes tam, kad pavyktų ją numušti iki normalios, nėra reikalinga. „Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų. Temperatūrai ir skausmui mažinti turėtų būti pasirenkamas paracetamolis arba ibuprofenas. Tėvams svarbu įsidėmėti, kad iki 18 m. amžiaus vaikams negalima temperatūros mažinti aspirinu, nes jis gali lemti sveikatai pavojingą Reye sindromą“, - sako šeimos gydytoja. Naudinga atsiminti, kad vartojant vaistus, kai temperatūra nėra aukšta, galima užmaskuoti tikrąjį jos dydį ir simptomus, kurie gali signalizuoti apie ligos priežastis ar sunkesnę eigą, todėl svarbu atidžiai stebėti savijautą, o kylant klausimams - pasitarti su savo šeimos gydytoju. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Rodyti diskusiją Ne veltui gydytojai pataria akylai stebėti karščiuojantį vaiką, dažnai matuoti temperatūrą ir teisingai ją „numušti“. Mažus vaikus gali ištikti karščio (temperatūros išprovokuoti) traukuliai. Ši traukulių rūšis yra viena dažniausių vaikystėje. Traukulys - tai staigus viso kūno ar atskirų raumenų grupių ritmiškas trūkčiojimas esant sutrikusiai ar išlaikytai sąmonei. Epizodas trunka iki minutės. Traukulių gali būti pačių įvairiausių - simetriškų ar asimetriškų, gali būti galūnėse ir /ar veide. Paprastas judesys-krustelėjimas trunka sekundes. Yra ir patologinių judesių, bet jie nevadinami traukuliais. Atskirti gali tik specialistas. Net veido raumenų timpčiojimas gali būti traukulys - epilepsijos priepuolio sudėtinė dalis. Ir akių vokų tikas gali simuliuoti vieną iš epilepsijos formų. Karščio (temperatūros) traukuliai būna kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje nuo 3 mėnesių net iki 5-6 metų. Jie pasireiškia karščiuojant, kai nėra galvos smegenų uždegimo ar kitos žinomos ūmios priežasties (apsinuodijimo, traumos). Jeigu traukuliai yra jaunesniems kaip 3 mėnesių kūdikiams, tai dažniausiai būna kita priežastis, bet žinoma, kad gali įvykti ir karščiavimo metu, esant tai kitai priežasčiai. Jeigu karščiavimo metu įvyksta traukuliai vyresniam nei 6 metų vaikui, tai dažniausiai yra epilepsinės kilmės. Kūdikiams ir mažiems vaikams šie traukuliai būdingi dėl smegenų nebrandumo, žemo traukulių slenksčio ir neuronų polinkio hipersinchronizacijai. Svarbus ir genetinis polinkis. Dažniau būna mergaitėms nei berniukams. Karščiavimo traukuliai būna sveikiems vaikams. Vaikų smegenyse vyksta daug biologinių procesų. Traukulių metu žūsta neuronai, todėl mes ir kovojame, kad tie traukuliai nesikartotų. Ypač pavojinga, jeigu traukuliai užsitęsia ar pasikartoja per tą pačią valandą. Vaikui traukulio metu nieko neskauda. Židininio traukulio metu, kai sąmonė išlaikyta ar tik iš dalies pritemusi, vaikai nusako įvairius pojūčius. Net gali jausti būsimą priepuolį. Taip, gali pasikartoti. Bet gali būti ir vienintelis atvejis net 4-5 procentams vaikų. 30-40 proc. Jeigu vaikučiui buvo karščiavimo traukulių, rizika susirgti epilepsija yra 2-5 procentai. O bendrai rizika susirgti epilepsija yra 1 procentas. Po pirmojo karščiavimo traukulių epizodo tėvams patariama pirmas 3 dienas karščiuojančiam vaikui reguliariai duoti vaistų temperatūrai mažinti kaip nurodo gydytojas. Svarbu neleisti, kad temperatūra būtų didesnė nei 38,5°C. Labai dažnai traukuliai įvyksta temperatūros kilimo metu. Mamoms sakoma, kad nereikia temperatūros numušinėti, jei ji nėra pakilusi iki 38,5°C. Tačiau jei vakare temperatūra yra 38 ar 38,1°C ar truputį daugiau, tai tikėtina, kad ji kils naktį. Būkite budrūs - arba duokite vaistų iš vakaro, arba stebėkite miegantį karščiuojantį vaiką. Per anksti mažinti temperatūros nereikia, nes karščiuojant įsijungia apsauginės organizmo reakcijos, metabolizmas, organizmas kovoja su infekcija. Staigiai numušti temperatūrą negerai ir dėl to, kad „šokinėjant“ temperatūrai kinta kraujagyslių pralaidumas, kraujo krešėjimas ir yra rizika net įvykti insultams vaikystėje. Visais atvejais reikia kviesti gydytoją, nes traukuliai gali būti ir rimtos ligos pradžia. Niekada negali žinoti, ar tai paprastas karščiavimo traukuliukas, kuris daugiau niekada nepasikartos, ar epilepsijos pradžia, ar prasideda neuroinfekcija ir kt. Dėl būtinų atlikti tyrimų sprendimą priima gydytojas. Jeigu traukuliai įvyko ir baigėsi namuose, bet nekvietėte greitosios, būtinai apie tai praneškite savo gydytojui.

tags: #auksta #temperatura #vaikui #traukuliai

• „Žvangutis“: atsiliepimai
• skyrybos nėštumo metu: ką reikia žinoti
• kada matyti pilvuką nėštumo metu
• Kaip vėjaraupiai veikia nėščiąsias
• Tęstinis mokymas akušerijoje ir ginekologijoje