Vilko gomurys ir kiškio lūpa - tai veido ir burnos defektas, kuris atsiranda dar vaikui besivystant motinos įsčiose. Tai dažnai vienas nuo kito neatsiejami susirgimai. Nesuaugimas - tai minėtų struktūrų anatominis vientisumo sutrikimas. Mažojo žmogaus vystymąsi sudaro daugybė sudėtingų ląstelių dalijimosi ir organų formavimosi etapų, o įvairūs išoriniai ir vidiniai faktoriai gali paveikti šį procesą. Lūpos ir gomurio formavimuisi itin svarbios pirmos 12 nėštumo savaičių.
Kiškio lūpa - tai įgimtas viršutinės lūpos šonų nesuaugimas, anatominis lūpos vientisumo defektu. Vilko gomurys - tai įgimtas gomurio ir alveolinės ataugos nesuaugimas, kitaip tariant, įgimtas plyšys tarp burnos ir nosies ertmės. Šie apsigimimai - vienos dažniausių įgimtų anomalijų. Dažniausiai lūpos ir/ar gomurio nesuaugimas pasitaiko geltonosios rasės žmonėms, o rečiausiai - juodosios rasės žmonėms. Dažniausiai šie defektai pasitaiko berniukams (iki 70 proc.). Įgimti lūpos nesuaugimai gali būti įvairūs, tačiau dažnesni vienpusiai lūpos nesuaugimai, o tarp jų daug dažniau pasitaiko kairės pusės įgimtų lūpos nesuaugimų. O įgimtas plyšys tarp burnos ir nosies ertmės gali būti (tačiau nebūtinai) kartu su viršutinės lūpos nesuaugimu.
Tikroji priežastis, kodėl vaikui išsivysto gomurio ar lūpos plyšys, vis dar nežinoma, o to vaiko tėvai gali imtis ankstyvų atsargumo priemonių, pasikonsultuoti su gydytoju ir pasirinkti tinkamiausią variantą. Kai kurios priežastys yra nustatytos, kitos dar nežinomos. Moteriai nėštumo metu ypač svarbu išvengti pavojingų veiksnių, lemiančių kūdikio lūpos nesuaugimą: alkoholio, sunkiųjų metalų, radiacijos, vaistų nuo traukulių, folinės rūgšties trūkumo, stresinių situacijų, ligų ankstyvuoju nėštumo periodu, ypač sukeltų virusų ar pirmuonių. Jei moteris nėštumo metu rūko, tikimybė pagimdyti kūdikį su šiomis anomalijomis padidėja 2 - 6 kartus. Apie 13 - 21 proc. atvejų lemia paveldimumas. Apie 25 proc. vaikų įgimtas lūpos nesuaugimas yra tik sindromo dalis. Tai reiškia, kad kartu su įgimtu lūpos nesuaugimu būna ir kitų apsigimimų, nebūtinai veido.
Diagnozė nėštumo metu gali būti nustatyta ultragarsu. Dabar nėštumo metu mamai išsityrus ultragarsu galima sužinoti, ar būsimasis mažylis turės minėtų sutrikimų. „Kai tėvai tai sužino nėštumo metu, jiems ši žinia labai padeda. Jeigu lūpos ir alveolinės ataugos nesuaugimas diagnozuojamas genetikų ar akušerių ultragarsinio tyrimo metu, - vis dėlto kol kas tai galima nustatyti pakankamai retai, - vertėtų iš anksto susitikti pasitarti dėl naujagimio priežiūros ir būsimo gydymo“, - sakė L. Linkevičienė. Lūpos plyšį galima nustatyti ultragarsu pradedant maždaug 13 nėštumo savaitę. Jei yra plyšio galimybė per prenatalinis ultragarsas, gydytojas gali paimti nedidelį vaisiaus vandenų mėginį iš gimdos. Šis testas nustatys, ar nėra kokių nors apsigimimų dėl genetikos.
Gimusiam kūdikiui neskauda, jis jaučiasi gerai, tačiau tokio vaiko atėjimas į pasaulį tėvams dažniausiai yra didelis netikėtumas ir skaudi žinia. Pasak „Laiko“ pašnekovių, tėvai visada jaučia, kad jų vaikas yra kitoks, o savijauta persiduoda ir mažyliui. Vaikams, turintiems įgimtų lūpos ar gomurio nesuaugimų, būtina speciali priežiūra ir nuolatinis medikų dėmesys nuo gimimo - dažniausiai iki pilnametystės. Vaikas gali turėti dantų ir sąkandžio, kalbos defektų (neaiškiai taria garsus) ir psichologinių problemų dėl savo išvaizdos.
Dėl šių defektų kūdikiams sunkiau žįsti krūtį (nesusidaro vakuumas), jie springsta, dėl blogos mitybos atsilieka kūno masės augimas ir sutrinka psichinis ir fizinis vystymasis. Vaiko būklė priklauso nuo lūpos pažeidimo laipsnio, vietos. Kuo didesnis defektas (ypač jei kartu pažeidžiama ir alveolinė atauga bei gomurys) tuo sunkiau mažyliui adaptuotis prie jį supančios aplinkos, jis blogiau valgo, vystosi, greičiau suserga įvairiomis ligomis. Toks vaikas kvėpuoja negiliai, todėl blogai vystosi jo krūtinės ląsta ir raumenys. Įkvepiamas oras nesušilęs patenka tiesiai į nosiaryklę, dėl to vaikas dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų kataru, prienosinių ančių bei ausų ligomis.
Vaikai, turintys įtrūkusią lūpą, susiduria su valgymo ir kalbėjimo problemomis. Lūpos nesuaugimas trukdo žįsti, todėl naujagimį pirmomis dienomis reikėtų maitinti nutrauktu motinos pienu (pipete, šaukšteliu), kiek vėliau reikia pratinti žįsti krūtį - smarkiau prispaudus prie krūtinės ar pirštais suspaudus lūpos plyšį. Kartais galima naudoti specialius čiulptukus. Patariama maitinti pusiau stačią. Kai kuriems vaikams, turintiems gomurio plyšį, dėl gomurio sandaros bus sunku kalbėti. Paprastai tai pagerėja po operacijos. Gali būti daug rizikos veiksnių, dėl kurių vaikui gali atsirasti lūpos ar gomurio įskilimas. Paprastai lūpos įskilimas (atskiras) arba skonio pojūtis greitai atpažįstamas gimdymo. Labai retai gomurio įskilimas atsiranda tik trapaus skonio pojūčio srityje, kurią užtikrina burnos dangalas ir dažniausiai yra burnos galvoje. Toks skilimas gimdymo metu paprastai nepastebimas ir nepastebimas tol, kol nepasirodo požymiai.
Tad siekiant geresnės savijautos labai praverčia psichologo konsultacija. „Tada labai svarbi moralinė tėvų parama, nes, be negalės, reakcija į ją vaikui yra papildoma psichologinė našta. Juk viena - randas kur nors rankoje, kita - veide“, - kalbėjo L. Linkevičienė. Kai kurie tėvai slepia mažylį nuo aplinkinių, nerodo kitiems. Po plastinės lūpos operacijos vaikas labai pasikeičia, pagražėja, tėveliai nebijo išsivežti į miestą. Išorinė pagalba terapijoje po operacijos padės jūsų vaikui padidinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi, kuris gali būti prarastas dėl to, kad jis yra sąmoningas dėl savo fizinės išvaizdos. Terapija taip pat padės sumažinti bet kokį stresą po operacijos arba nerimas kurį gali turėti jūsų vaikas.
Lūpos ir gomurio plyšiai: studentams
Sumažėjus gimstamumui, vaikų su įgimtais lūpos, alveolinės ataugos, gomurio nesuaugimais Lietuvoje gimsta mažiau nei anksčiau, tačiau su šia bėda pasaulį išvysta vienas vaikelis iš 700-800. Tokio kūdikio yra pasikeitusi estetinė išvaizda, jis kitaip kvėpuoja, sutrikusi kalba (vadinamasis nosinis balsas), dantų dygimas. Šiems trūkumams koreguoti Žalgirio ligoninėje į vieną komandą susibūrė veido ir žandikaulių chirurgai, logopedai, ortodontai, anesteziologai, ortopedai, LOR gydytojai. Komandai priklauso ir genetikas, kurio užduotis - nustatyti, ar nėra kokios nors kitos patologijos, nes apie 30 proc. gimusiųjų su minėtais nesuaugimo atvejais dar turi ir širdies ydą, šlapimo sistemos sutrikimų ir kt.
Kiekvienu konkrečiu atveju, dalyvaujant gydytojų komandai, paciento tėveliams, o kiek vėliau - ir paaugusiam pacientui, parenkamas individualus gydymo planas. Pirmas žingsnis - konsultacija, į kurią tėvai ateina su dar visai mažulyčiu vaikeliu. Žalgirio ligoninėje šios konsultacijos vyksta jau 11 metų, jose dalyvauja bent trys medikai. Tėvams suteikiama informacija apie kūdikio maitinimą ir pasiruošimą lūpytės operacijai. Ji atliekama vaikeliui sulaukus trijų mėnesių. Per šį laiką mažylis priauga šiek tiek svorio, be to, jam paūgėjus akivaizdu ir kiti galimi sutrikimai.
Užsienyje atlikti tyrimai parodė, kad gimus vaikeliui su minėtais nesuaugimais, tėvams yra svarbiausi maitinimo ypatumai. Tėvai nurodo, kad, palikus gimdymo namus, jiems labai trūksta kūdikių maitinimo įgūdžių. Mamos dažnai klaidingai mano, kad jų negalima žindyti. Be to, reikia žinoti, kad šis naujagimis maitinamas ne gulintis, kaip visi vaikai. Jį reikia pakelti į statesnę padėtį, kad nespringtų.
Chirurginis gydymas ir priežiūra
Taigi nesuaugusių lūpyčių operacija atliekama trijų mėnesių vaikučiams, sveriantiems keletą kilogramų. Šioje operacijoje dalyvaujantis anesteziologas turi būti labai patyręs. Operacija turi būti atliekama labai preciziškai: vaikelio audiniai labai maži, o reikia sujungti raumenį su raumeniu, odytę su odyte, gleivinę su gleivine. Procedūros metu šiek tiek pakoreguojama ir nosis. Siūlai išimami po 5-6 dienų, komplikacijų paprastai nebūna. Po operacijos tėvams reikia daug kantrybės: bent savaitę vaiko negalima maitinti iš buteliuko, nes čiulpiant kietą čiulptuką gali iširti siūlytės. Labai svarbu vaikelį iš anksto ruošti operacijai.
Dėl lūpos ir gomurio nesuaugimų operuotiems mažyliams apie tris savaites po operacijos negalima gerti iš buteliuko, juos tenka maitinti šaukšteliu, tačiau galima žindyti. „Jei vaikas iš anksto nėra pratinamas valgyti iš šaukštelio, nes tikimasi, kad po operacijos savaime pripras, pats išmoks, neverta stebėtis, kai po operacijos prastai valgo, būna irzlus, verkia, lėtai sveiksta“, - pasakojo medikės. Be to, dėl lūpos ir gomurio nesuaugimų operuojamus vaikus reikia atpratinti nuo čiulptuko.
Kai burnos stogo dalys nesusijungia per nėštumas, atsiranda gomurio skilimas. Nesuaugęs gomurys operuojamas tada, kai vaikas pradeda kalbėti, t. y. maždaug sulaukęs 1,5 metų. Gomurio operacija irgi labai sudėtinga - nuo jos priklauso, kaip žmogus kalbės. Po operacijos gomurys tampa vientisas, pučiamas oras išeina ne tik pro nosį, bet ir pro burną. Siūliukų po operacijos nereikia išimti, vaikas greitai pradeda gyventi pagal ankstesnį gyvenimo ritmą, pradeda geriau kalbėti.
Kai yra ne tik lūpos ar gomurio, bet ir alveolinės ataugos nesuaugimų, operacija atliekama 9-10 metų vaikui. Jei žmogus sau atrodo negražus ir nori papildomos korekcijos, metams bėgant galima kartoti visas operacijas: dažniausiai - lūpytės, kartais - gomurio ar nosies. Antrinė nosies operacija atliekama tik tada, kai į vietas atstatyti visi dantukai, maždaug 14 metų amžiaus vaikams.
Logopedinė ir ortodontinė pagalba
Pašnekovės pabrėžė, kad ypač svarbu, jog vaikas laiku patektų pas logopedą. Kalbos garsai formuojasi burnoje, o joje yra tam tikrų sutrikimų, tad logopedo konsultacija būna labai efektyvi. „Jei vaikas nesilanko pas logopedą mažas, o pasirodo, pavyzdžiui, sulaukęs 12 metų, jau sunku ką nors pakeisti. Galima operuoti, koreguoti dantukų padėtį, bet graži kalba jau būna sutrikusi. Tačiau tie, kurie mokosi su specialisto priežiūra nuo mažens, kalba labai gražiai“, - pasakojo medikės. Pas logopedę paprastai pradedama lankytis nuo 3 metukų. Vaikai mokosi oro srovę nukreipti pro burną - pučia žvakę, dūdeles, flomasterius ir kt. Geri rezultatai būna, kai kalba papildomai lavinama namie, padedant tėvams.
Maždaug nuo 5 metų pagrindiniu gydytoju tampa ortodontas. Vaikams su lūpos, alveolinės ataugos, gomurio nesuaugimais būtina taikyti ortodontinį gydymą. Jo tikslas - suformuoti taisyklingos formos dantų lankus, ištaisyti skeletines, pavienių dantų padėties anomalijas, paruošti dantų lankus kokybiškam protezavimui. Ortodonto pagalba būtina ypač dygstant centriniams dantukams. Jie auga šiek tiek pasisukę, nes viršutinis žandikauliukas linkęs siaurėti. Vaikai gydomi žandikaulius platinančiais aparatais, vėliau - briketų sistema, stengiantis dantukus pastumti į vietą.
Minkštojo, kietojo gomurių ir alveolinės ataugos nesuaugimui gydyti kūdikiui pranaikoma ortodontinė plokštelė, kuri formuoja normalią liežuvio padėtį burnoje, skiria nosies ertmę nuo burnos ertmės ir taip sumažina vidurinės ausies uždegimo tikimybę, palengvina kūdikio maitinimą, stabiliai fiksuoja viršutinio žandikaulio nesuaugusių segmentų padėtį ir neleidžia vienam segmentui uždengti kito, tuo palengvindama būsimą chirurgų darbą. Jeigu kūdikiui įdėta gomurio plokštelė, po maitinimo ją reikėtų išimti iš burnos, nuplauti švariu, drungnu vandeniu ir vėl įdėti atgal į burną. Būtina reguliariai lankytis pas ortodontą.
Gydymas apima medicinines procedūras defektui ištaisyti ir gydymą, kad pagerintų visas susijusias sąlygas. Naujagimis, turintis gomurio ir (arba) lūpos skilimą, gali pradėti gydyti anksti, kad vaikas atkurtų tokią įprastą išvaizdą, kokią tik įmanoma įsivaizduoti, kol vaikas pradeda bręsti. Daugeliui vaikų gali prireikti papildomų operacijų, kai jie užaugs. Visas gydymas - operacijos, ortodontinės plokštelės, briketai kompensuojami valstybės.
„Bendros medikų, tėvų ir vaikų pastangos, pasitikėjimas vieni kitais duoda geriausių rezultatų, kai net iš pirmo žvilgsnio likimo skaudžiai nuskriaustas žmogus gali pradžiuginti save ir aplinkinius gražia šypsena“, - sakė L. Linkevičienė.
tags: #naujagimio #lupos #ir #gomurio #nesuaugimas
