Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, tačiau jis taip pat gali būti susijęs su dideliais iššūkiais tiek fizine, tiek psichologine prasme. Nerimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, tačiau svarbu žinoti, kaip jį įveikti ir kada kreiptis pagalbos. Daugelis moterų jaučiasi pasimetusios, vienišos ir nesuprastos, todėl šiame straipsnyje aptarsime nerimo priežastis, gydymo būdus ir vaistus, kuriuos galima vartoti nėštumo metu.
Nerimo nėštumo metu priežastys ir požymiai
Nėštumas pats savaime yra emocijų kalneliai, o po gimdymo viskas sustiprėja. Būdama nauja mama, gali pasijausti, tarsi prarastum savo tapatybę. Staiga viskas turi suktis apie kūdikį. Mieganti labai mažai, todėl esi labiau pažeidžiama psichinės sveikatos sunkumams. Tikriausiai tikėjaisi, kad šis laikas bus nuostabus - taip visi kalba apie motinystę. Tačiau realybė gali išmušti tave iš pusiausvyros.
Pagrindiniai nerimą nėštumo metu lemiantys veiksniai:
- Hormonų svyravimai. Nėštumas sukelia stiprius hormonų svyravimus, kurie gali paveikti nuotaiką ir sukelti nerimą.
- Fiziniai iššūkiai. Nėštumas yra susijęs su fiziniais iššūkiais, tokiais kaip nuovargis, pykinimas ir nemiga.
- Tapatybės praradimas. Būdama nauja mama, gali pasijausti, tarsi prarastum savo tapatybę.
- Miego trūkumas. Miego trūkumas yra labai svarbus psichinei sveikatai, o jo trūkumas gali padidinti nerimą.
- Nerealūs lūkesčiai. Kai aplinkiniai nuolat kartoja, kad tėvystė yra gražiausias tavo gyvenimo laikas, tai gali gilinti tavo kaltės jausmą.
- Sudėtingas gimdymas. Jei tavo gimdymas buvo sudėtingas, tai taip pat gali būti priežastis, dėl kurios dabar taip jautiesi.
- Palaikymo trūkumas. Galbūt negauni pakankamai palaikymo iš partnerio ar kitų žmonių. Galbūt jautiesi viena.
- Genetika. Nerimas ir depresija tavo šeimoje galėjo prisidėti prie tavo būklės.
- Neplanuotas nėštumas. Galbūt nėštumas nebuvo planuotas arba jauti neigiamus jausmus dėl to. Tai visiškai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Prašau, neleisk niekam tavęs įtikinti kitaip. Tu esi nepaprastai stipri, kad kovoji ir skaitai šį tekstą.
Nerimo požymiai nėštumo metu gali būti įvairūs, įskaitant:
- Nuolatinis jaudinimasis ir baimė
- Dirglumas ir irzlumas
- Miego sutrikimai
- Raumenų įtampa
- Panikos atakos
- Sunku susikaupti
Šiais laikais besilaukiančios moterys bijo daugelio dalykų, susijusių su jų dar negimusiu kūdikiu bei šeimos ateities perspektyvomis ir pan. Kartais nėščios moters baimė gali pavirsti neuroze. Neurozė tikrai nėra svetima būklė besilaukiančioms moterims. Nerimo sutrikimai dažniausiai kamuoja tas besilaukiančias moteris, kurios beprotiškai baiminasi, jog jų kūdikis gali gimti turėdamas tam tikrų sunkių sveikatos sutrikimų. Dažnai arba nuolat patiriamas stresas taip pat gali sukelti su nerimu susijusius negalavimus.
Kai kurie nėštumai gali būti labai įtempti tiek fizine, tiek psichologine prasme. Šis laikas ne visada būna kupinas džiaugsmingo laukimo ir euforijos akimirkų. Atsiranda nerimas, būsimoji mama susimąsto, ar kūdikiui viskas bus gerai, ar jis vystysis tinkamai, ar gims sveikas. Stresas taip pat paaštrėja, kai moteris jaučiasi vieniša. Be to, neplanuotas nėštumas gali sukelti susierzinimą ir baimę dėl ateities. Nėštumo metu pakinta visa medžiagų apykaita. Organizme siautėja įvairiausi hormonai. Kartais labai sunku pasiekti pusiausvyrą. Palaiminga ir kupina ramybės būsena kartais tampa tikrų tikriausiu iššūkiu. Nėštumo metu moters kūne vyksta nemažai pokyčių. Atsiranda nuotaikų kaita, neurastenija, obsesinis kompulsinis sutrikimas ir net depresija. Stiprius išgyvenimus dar labiau paaštrina patiriami miego sutrikimai.
Kaip neurozė gali paveikti nėštumą?
Laikinas stresas jūsų kūdikiui tikrai nepakenks. Situacija tampa šiek tiek pavojingesnė, jei ši būklė tęsiasi ilgą laiką. Neuroziniai sutrikimai sukelia nerimą ir psichinę įtampą. Be to, atsiranda fiziologiniai simptomai. Kūnas gamina daugiau kortizolio, katecholaminų, epinefrino ir norepinefrino. Tai yra streso hormonai. Nervų sistema, paprastai tariant, yra išderinama ir gali padidėti gliukozės kiekis kraujyje.
Daugelis moterų skundžiasi virškinimo sutrikimais, galvos svaigimu, pykinimu, vėmimu ir sąnarių skausmais. Šio tipo negalavimai gali atsirasti dėl nėštumo, tačiau kartais tai yra somatiniai neurozės simptomai. Stresas taip pat gali sukelti nerimą. Neturėtume numoti ranka į nėštumo metu patiriamą neurozę. Augantis nerimas ir nuolat patiriamas stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir net persileidimą.
Prie ko gali privesti neurozė?
Kokias dar problemas gali sukelti neurozė? Kartais nerimui malšinti moterys griebiasi organizmui ir sveikatai ne itin palankių priemonių, kurios, kaip jos mano, palengvins nerimą keliančias sąlygas. Kartais, norėdamos numalšinti nerimą ar stresą, moterys valgo daugiau nei yra pratusios arba išgeria per daug kavos, vadinasi, suvartoja kur kas daugiau kofeino nei jų organizmas yra pratęs. Kartais griebiasi netgi alkoholio, kad sumažintų stresą. Tai labai pavojingas sprendimas, galintis sukelti vaisiui alkoholinį sindromą. Nėščių moterų patiriami emociniai sutrikimai turėtų gauti atitinkamą medicinos specialistų dėmesį ir būti gydomi. Negalima nuvertinti nerimą keliančių sąlygų.
Viena moteris pasakojo, kaip pernai jos miestelyje viena moteris prarado kūdikį. Nėštumas jau buvo nemažas, moteris jautėsi puikiai, visi tyrimai buvo geri. Tačiau ją pradėjo terorizuoti buvęs vyras, nes moteris išsiskyrė su juo, pasidalino turtą pagal įstatymus, buvęs vyras jai išmokėjo kompensaciją, ji nesiteisė dėl jo namų, išėjo iš jo namų su dviem vaikais, paėmė kreditą ir įsigijo savo būstą. Viskas buvo gerai, kol ji po kiek laiko pardavė tą būstą, nes jai buvo per sunku jį išlaikyti vienai, ir nusipirko mažesnį. Buvęs vyras sužinojo ir pradėjo iš jos reikalauti pinigų. Moteris buvo nėščia nuo savo antro vyro tuo metu, labai laukė savo bendro vaikelio, bet buvęs vyras padarė „juodą darbą“ - ji prarado kūdikį, tiesiog nuo nervų ji išgėrė kažkokių per stiprių raminamųjų, nualpo, stipriai nukraujavo ir viskas... Teko daryti operaciją - vaikų daugiau nebus. Taip, kad saugokite save, mielosios, neleiskite, kad su jumis taip atsitiktų.
Vaistai nuo nerimo nėštumo metu: ką reikia žinoti
Svarbu suprasti, kad ne visi vaistai nuo nerimo yra saugūs vartoti nėštumo metu. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui.
Benzodiazepinai
Benzodiazepinai veikia limbinę, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama-aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką.
Hipnotiniai benzodiazepino receptorių agonistai (HBRA)
Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas zolpidemas, zaleplonas, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose.
Antidepresantai
Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), mirtazapinas, trazodonas. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistamininėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudoja pagrindinius nepageidaujamus mirtazapino reiškinius - mieguistumą, apetito ir svorio didinimą. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką.
Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų. Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai.
Antipsichoziniai vaistai
Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą.
Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizika (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.). JAV federalinė vaistų administracija paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams.
Melatoninas ir melatonino receptorių agonistai
Melatoninas yra natūraliai išsiskiriantis neurotransmiteris, moduliuojantis visų žinduolių cirkadinį ritmą. Žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso. Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą.
Antihistamininiai vaistai
Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilaminas yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių.
Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu. Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos. Li ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais.
Xonvea
Xonvea skiriamas nėščioms moterims, siekiant padėti pašalinti šleikštulį (pykinimą) ir vėmimą. Jo vartojama tais atvejais, kai dieta ar kitoks medikamentinis gydymas nebūna veiksmingi. Xonvea gali sukelti mieguistumą: vartodama šį vaistą nevairuokite automobilio ar dviračio ir nevaldykite jokių įrankių ar mechanizmų. Be to, nedarykite kitų veiksmų, kuriems reikia viso Jūsų dėmesio, nebent gydytojas pasakytų, kad tai daryti galima. Nevartokite Xonvea, kai vartojate vaistų nuo kosulio ir peršalimo, migdomųjų, tam tikrų skausmą malšinančių vaistų arba alkoholio. Vartojant Xonvea kartu su kitais vaistais, kurie veikia „centrinę nervų sistemą“, galite jaustis labai mieguista ir dėl to galite pargriūti arba gali įvykti kitų nelaimingų atsitikimų.
Alternatyvūs nerimo gydymo būdai nėštumo metu
Be vaistų, yra ir kitų būdų, kaip įveikti nerimą nėštumo metu:
- Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ir tarpasmeninė terapija (ITT) yra veiksmingi nerimo gydymo būdai.
- Atsipalaidavimo technikos: Gilus kvėpavimas, joga ir meditacija gali padėti sumažinti nerimą.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- NIPT tyrimas: Kaip jau minėjome anksčiau, viena iš dažniausių nerimo ir baimės priežasčių yra mintis, kad kūdikis gali gimti su sunkiais sveikatos sutrikimais. Kad moteris pašalintų abejones dėl kai kurių genetinių ligų ir sindromų, gali atlikti NIPT tyrimą jau nuo 10-os nėštumo savaitės. NIPT tyrimai gali padėti sumažinti nėštumo metu patiriamą nerimą dėl vaisiaus sveikatos.
- Sveika mityba: Subalansuota mityba gali padėti pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimą.
- Palaikymas: Svarbu turėti palaikančią aplinką, kurioje galėtumėte pasidalinti savo jausmais.
Nerimo patarimai ankstyvuoju nėštumu
Kada kreiptis pagalbos
Jei jaučiate, kad nerimas trukdo Jums gyventi visavertį gyvenimą, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą. Taip pat svarbu kreiptis pagalbos, jei turite minčių apie savižudybę arba norite pakenkti sau ar savo kūdikiui.
Pagalba sau
Jei galvoji, kaip pačiai įveikti nerimą nėštumo metu ir jauti, kad dar gali sau padėti, turime keletą psichoterapeutų rekomenduojamų metodų. Jie gali padėti rasti išeitį, jei dar nesi pasiruošusi terapijai.
- Kalbėk apie tai, kaip jautiesi: Jausmų įvardijimas dažnai atneša didelį palengvėjimą - ypač jei jauti gėdą dėl jų ar kaltini save. Jausmų išsakymas garsiai gali sumažinti tą sunkią naštą. Pasikalbėk su kuo nors, kuo pasitiki - galbūt su draugu, partneriu ar broliu/seserimi. Jei dabar tai atrodo neįmanoma, apsvarstyk terapiją arba paskambink anoniminei psichinės sveikatos pagalbos linijai 116123.
- Būk švelni sau: Tai ne tavo kaltė. Šis laikotarpis yra nepaprastai sunkus - net tiems, kurie atrodo, kad išlaiko pusiausvyrą. Nekariauk su savimi: pripažink, kad dabar jautiesi blogai ir tai yra visiškai suprantama. Tačiau išeitis yra ir jei kalbėsi su savimi švelniai, kaip kalbėtum su drauge, ją surasi greičiau.
- Pabandyk pailsėti: Suprantama, kai tai padaryti sunku, bet pasistenk pasinaudoti kiekvienu pasitaikiusiu momentu. Galbūt kai vaikelis miega, pailsėk ir tu. Miegas arba tiesiog pogulis gali padėti ištrūkti iš užburto rato. Būtent todėl viskas aplink atrodo tamsu.
- Venk izoliacijos: Šiuo metu gali atsirasti noras užsidaryti nuo pasaulio. Atrodo, kad tai vienintelė išeitis. Bijai išeiti į lauką, jautiesi gėdingai. Negali apsimesti, kad viskas gerai. Tačiau socialiniai ryšiai turi didelę įtaką tavo psichinei sveikatai. Jei gali, stenkis išlaikyti bent mažą ryšį su mylimais žmonėmis. Kartais paskambink draugei arba išeik į lauką pasimėgauti šviežiu oru.
- Žmonės, kurie jaučiasi taip pat kaip tu, gali atnešti palengvėjimą: Daug moterų dalinasi savo patirtimi sunkiais gyvenimo laikotarpiais arba kaip jau įveikė iškilusius sunkumus. Tai bus įrodymas, kad tu taip pat gali pasijusti geriau.
- Pasistenk judėti, valgyti ir gerti: Net penkių minučių pasivaikščiojimas aplink namus skaitosi. Taip pat nepamiršk gerti vandens ir suvalgyk bent mažytį sveiką užkandį. Tavo kūnas taip gaus signalą, kad juo rūpinamasi ir nebus užstrigęs išgyvenimo režime.
Viena moteris pasakojo: "pati esu nėščia jau 29 savaites, o nerimas kažkoks viduj neduoda ramybės... galiu pasakyti iš savo praktikos, kad nėštumo eigai svarbiausia nervinė būsena, aplinka... jei aplink stresas, tai toks bus ir nėštumas, taip kad tausokite save, kiek įmanoma mažiau kreipkit dėmesį į neigiamus faktorius."
Kita moteris dalijasi patirtimi: "ir aš turiu šį varginantį nelemta sutrikimą, esmė tame, kad pradžioje nutraukiau sėkmingai visus vaistukus ir va 4 mėnesius viskas žiauriai pablogėjo viskas iš naujo, taip neslėpsiu, turėjau beprotiškai daug streso, bet dabar jau viskas kaip ir aprimę, liko tik ramus vaikelio laukimas, na kaip čia pasakius ramus..... Nelabai, nes vis kankinuosi ir labai, darau ir visokius pratimus ir net ant vaistukų šiek tiek grįžau ("Rivotril"). Jei kam teko girdėti ar vartoti tokius, vartoju labai mažą dozę ir tik labai kritiniu metu, bet rodos nepadeda niekas, o baisiausia, kad visas šitas reikalas man blokuoja ryjimą, atrodo paspringsiu, bijau ir valgyti ir gerti ir tikrai pradėjau labai prastai maitintis ir panašiai, ko pasekoje atsirado, kol kas tik mild, kaip rašo čia gydytojai UK, mažakraujystė (anemija), bet žinau, kad taip tęstis negali, labai labai išgyvenu, kad žaloju savo vaikelį, o ir vaistukų vartojimas nieko gero, taip pergyvenu, taip nervuojuosi, miegu nei ką normaliai, ištisai įtempus.... Gal kam nors kažkas panašaus nutiko, gal patarsit ką, nes jokie pratimai nepadeda atpalaiduoti rijimo problemos, šiek tiek, žinoma, pavalgau, bet labai menkai, vos jau ne kaip kokia anoreksikė, bijau maisto, kiekvienas valgymas kaip didžiulis darbas, beprotiškas stresas, tokia ir daug skaitau ir visa kita, visaip bandau sau padėti, bet va antrą savaitę nieko jokio progreso, labai bijau, labai bijau ir dėl savo ir ypatingai dėl vaikelio sveikatos, nes taip esu su viena kiaušidė, kaip per stebuklą pastojau, nenorėčiau, kad kas nutiktų, taip laukiu savo mažylio, bet kartu ir labai bijau, nes žinau, kad taip elgdamasi žaloju, skriaudžiu jį..... Man tikrai labai blogai.... Gal kas nors ką žino ar turėjo ką panašaus, nes man labai keista, prie ko aš, rijimas prie panikos, ar ir jums kam nors taip yra buvę."
Kita besilaukianti moteris pataria: "Gal kuri žinote ar turėjote ką panašaus, nes man labai keista, prie ko aš, rijimas prie panikos, ar ir jums kuriai taip yra buvę. 9 m. 13 m. 20 m. 25 m. miela jjindre, o gal būtų galimybė palankyti psichoterapiją?.. Kad kartais išgeri vaistą, manau tikrai nieko tokio. Palaikau tave ir linkiu daug stiprybės... 9 m. 13 m. 20 m. 25 m. Žinokit, teko grįžti ant vaistukų, tikiuosi mažyliui nepakenks, gal žinote kas ką kas gėrė nėštumo metu? 6 m. 9 m. 11 m. Na pati neturiu tokių problemų (tik hormonai užsiaučia), bet ar nevertėtų pas gydytojus kreiptis tokiais klausimais. Kiek žinau, valerijono tabletės saikingai leidžiamos."
Apibendrinant: Nėštumas gali sukelti nerimą, tačiau svarbu žinoti, kad yra saugių būdų jį valdyti. Nors kai kurie vaistai gali būti vartojami nėštumo metu, visada svarbu pasitarti su gydytoju. Alternatyvūs metodai, tokie kaip psichoterapija, atsipalaidavimo technikos ir fizinis aktyvumas, taip pat gali būti labai veiksmingi.
tags: #vaistai #nuo #nervu #nesciosioms
