Paprotys marginti kiaušinius ir juos dovanoti Velykoms būdingas ne tik katalikams. Tad spėjimų, iš kur jis atsirado bei kokia jo simbolinė reikšmė, daugybė. Pagal vieną iš versijų, tradicija marginant kiaušinius naudoti raudoną spalvą atėjo iš senovės Graikijos. Ir tai greičiausiai yra Aleksandro Didžiojo nuopelnas. Yra tokia legenda, kad Makedonijos karaliaus ir didžio karvedžio motina Olimpija turėjo vištą, dėjusią raudonus kiaušinius. Tai galėjo būti tiesa - ir dabar esama veislių, dedančių rudai raudonus kiaušinius. Ir galbūt dėl to makedoniečiai tapo pirmaisiais krikščioniais, dar XIII a. Beje, jeigu ne tas pats Aleksandras Didysis, Europa gal dar ilgai nebūtų mačiusi nei vištų, nei jų kiaušinių. Pirmieji viščiukai mūsų žemyne atsirado 500 m. pr. Kr. Pagal kitą tikėjimą raudona spalva Velykų margučiuose simbolizuoja krikščionių kankinių pralietą kraują. Pasakojama, jog kai Marija atvyko pranešti Romos valdovui apie Kristaus prisikėlimą, tas tik nusišaipė.
Senovės romėnai valgį įprastai pradėdavo nuo kiaušinių. Tik paskui ant stalo buvo dedamos daržovės, mėsos patiekalai, o pabaigai - vaisiai. Iš to kilo ir lotyniškas posakis „ab ovo usque ad mala“ - „nuo kiaušinio iki obuolio“. Ankstyvosios krikščionybės epochos poeto Prudencijaus (348 m. - po 405 m.) liudijimu, krikščioniai visą gavėnios laikotarpį nevalgydavo kiaušinių - vien daržoves. Na, o kiaušinių dažymas daugelyje kraštų nuo seno buvo susijęs su pavasario atėjimo švente. Panašų paprotį turi ir kinai. Šiandien jis jau nebeatsiejamas nuo krikščionybės, tačiau savo šaknimis siekia Džou dinastijos (1122-255 m. pr. m. Tada galiojo draudimas per pavasarinę Čingming, arba Tyro šviesumo šventę, tris dienas kurti ugnį. Su laiku šis paprotys buvo pamirštas ir atgijo tik krikščionybei pasiekus Kiniją.
Kiaušinio simbolika
Kiaušinis simbolizuoja gyvenimo pradžią; visų būtybių gemalą. Tai vaisingumo, tobulumo, klestėjimo, sveikatos ir grožio simbolis. Jis taip pat siejamas su augalijos atgimimu, jos žydėjimu ir vaisingumu. Kiaušinis turi nepaprastą vaisingumo ir gyvybingumo galią, yra atsinaujinimo jėga, atgimimas ir gyvybės energija. Apie kiaušinį pasakoja įvairių tautų mitai. J. Kiaušinis simbolizuoja gyvenimo pradžią; visų būtybių gemalą. Tai matyti slavų ir kitų tautų mitų apie pasaulio atsiradimą. Pėdsakų randamas senovės Egipto papirusuose XVI-XI a. pr. m. e. Pasakojama, jog „Pradžių pradžioje nebuvo nieko. Tiktai tamsa ir Vandenys. Vandenys pagimdė ugnį. Galinga jų šilumos jėga išrutuliojo Aukso kiaušinį. Tūkstantį metų Aukso kiaušinis plūduriavo bedugniame ir bekraščiame okeane. Iš Auksinio gemalo atsirado Praamžis Brahma. Jis perlaužė kiaušinį pusiau. Kad atskirtų vieną nuo kitos, Brahma įtaisė oro erdvę tarp vandenų, ir sukūrė pasaulio šalis, ir jis pradėjo laiką.“ Kiaušinis kalbama kaip apie gyvybės apraišką, jos užuomazginę pradžią.
Senovės lietuviai pasaulį įsivaizdavo apskritą. Yra daugybė mitų, kuriose pasakojama, jog pasaulis atsiradęs iš kiaušinio. Jie tai gretina su dangumi, Saule, Mėnuliu. Tai aiškinama, kad Mėnulyje ant akmens tupėjusi milžiniška antis. Ji padėjusi kiaušinį ir ruošėsi perėti. Tačiau išsigandusi, ji nuslydo nuo akmens, kiaušinis iškritęs. Iš jo gimęs pasaulis, susidedantis iš trijų dalių. Kai kurie mitai teigia, kad anties padėtą kiaušinį metęs į akmenį. Taip atsirado visata. Kiti mitai pasakoja, kad iš pradžių buvo chaosas, migla, dumblynai. Vėliau atsirado vanduo, dangus, oras, ugnis.
Velykų zuikis ir kiti simboliai
Iš visų velykinių simbolių bene sunkiausiai paaiškinami atrodo zuikiai arba triušiai. Padavimas apie žvėrelį ilgomis ausimis, dedantį per Velykas kiaušinius ir išslapstantį juos nuošaliausiuose užkampiuose, Europoje gyvavo dar viduramžiais. Panašiai tais laikais užgimė ir tradicija Prisikėlimo šventei kepti zuikio formos meduolius, į kiekvieną įdedant po sveiką kiaušinį. Vakarų krikščionybėje zuikis arba triušis kultiniu Velykų simboliu, manoma, tapo XVI-XVII a. Tuo metu jis pirmąkart paminėtas rašytiniame šaltinyje - 1682 metų veikale „De ovis paschalibus - von Oster-Eyern“. Šio autorius buvo ne koks pasakininkas, o medicinos profesorius Georgas Frankas fon Frankenau. Beveik neabejojama, kad Velykų zuikis gimė iš senovės germanų ir anglosaksų tradicijų. Vokiečiai Velykų zuikį - Osterhase - laikė vienu didžiausių vaikystės džiaugsmų ir jo nešamų dovanų laukdavo ne ką mažiau nei kalėdinių. XVIII a. emigrantai iš Vokietijos atgabeno legendą apie Velykų zuikį į Amerikos žemyną, iš kur ir prasidėjo tebesitęsianti jo kelionė po visą pasaulį. Tik šiais laikais kiek kitokiu pavidalu: XX a. konditerių pirmąkart išlietas iš šokolado, zuikis tapo mėgstamiausiu Velykų skanėstu.
Tuo pat metu Velykos yra nusikaltimų metas. Ne tiesiogine prasme, laimė. Tiesiog visos televizijos rodo kriminalinius serialus ir kino filmus, prieššventinėmis dienomis planuojami naujų detektyvinių romanų leidimai. Velykoms norvegai išvažinėja į savo namelius kalnuose ar miško trobelės ir leidžia šventes jei ne priešais televizorių, tai su knyga rankose nekantraudami išsiaiškinti, kas gi įvykdė nusikaltimą. Net ant pieno pakuočių spausdinamos trumpos detektyvinės istorijos. O viskas prasidėjo nuo lygiai prieš šimtą metų, 1923-iaisiais išleisto romano apie traukinio apiplėšimą Bergene.
Vaikai prieš Velykas persirengia raganomis, senėmis ir seniais. Apsitaisę skarmalais, jie Didįjį ketvirtadienį arba Didįjį šeštadienį vaikšto nuo durų prie durų prašydami saldumynų. Yra ir kitų, mažiau žinomų papročių. Gyvuoja velykinis paprotys per langus mėtyti molines puodynes. Prieš sukuliant, šios dažnai išpaišomos ir aprašinėjamos palinkėjimais. Daug kur įprasta Velykoms deginti lėlę, simbolizuojančią Kristų išdavusį apaštalą. Chijo saloje, Vrontadoso mieste kasmet per Velykas rengiamas raketų karas. Dviejų bažnyčių parapijiečiai prigamina savadarbių raketų, kurias laido į priešininkų bažnyčios varpą.
Ricko Steveso europietiškos Velykos: Velykinių kiaušinių tradicijos
Liaudies medicina ir prietarai
Liaudies medicinoje kiaušinis turėjo ypatingą magišką galią. Kiaušinius valgydavo ligoniai, paliegėliai, jais apdėdavo žaizdas, pūlinius. Be to, manyta, kad kiaušinis yra priemonė atsikratyti nevaisingumo. Moterys esą valgydavusios žalius kiaušinius ir tapdavusios vaisingos. Tikima, kad kiaušiniai saugoję nuo įvairių piktųjų dvasių ir užkerėjimų. Taip pat tikima, kad kiaušinis turi magišką apsivalymo galią. Kad žemė būtų derlingesnė - užkasamas į žemę. Kai dingsta. Duodant vaikams gerti pieno su trintais kiaušinių lukštais, - jie nustoja šlapintis į lovą.
Prietarai, susiję su kiaušiniais, taip pat yra įvairūs. Kai kuriuose regionuose tikima, kad jei mergina valgo per Velykas suvalgo kiaušinį, ji ilgai neištekės. Taip pat yra prietarų, susijusių su vištomis ir jų dedamais kiaušiniais. Pavyzdžiui, jei višta padeda du kiaušinius tą pačią dieną, tai laikoma nelaimės ženklu. Jei kietai virtų kiaušinių įmetama į ugnį - blogai; vištos daugiau nedės kiaušinių. Yra įsitikinimų, kad jei moteris sapnuoja, kad ji deda kiaušinius, tai reiškia, kad ji išprotės. Draudžiama nešioti kiaušinius į namus ir išnešti juos iš namų po saulėlydžio. Taip pat draudžiama juos pirkti, taip pat įnešti į laivą. Būdami laive, žmonės kiaušinius vadino kaip nors kitaip, pavyzdžiui, margučiais.
| Sapno elementas | Reikšmė |
|---|---|
| Sapnuoti kiaušinį | Nėra garantuotos naudos, netikėti procesai. |
| Sapne dėti kiaušinius | Sveiki vaikai užaugs, laimė. |
| Sukultas kiaušinis | Nesusipratimai, nemalonumai. |
| Mesti kiaušinius | Mirtis. |
| Pirkti sapne kiaušinius | Greitai pagerės gyvenimas. |
| Imti kiaušinius iš gūžtos | Ištekėsi už našlio su vaikais. |
| Sapne suvalgyti kiaušinį | Nemalonumai. |
| Kepti kiaušinius | Pokalbiai. |
Medicininiai tyrimai patvirtina, kad kiaušinių vartojimas kasdien yra sveika. Jų vartojimas neskatina širdies aterosklerozės, nes cholesterolio kiekis kraujyje nedidėja. Medicina pataria vartoti žmogui kasdien kiaušinius, nes jie turtingi seleno ir cholino, amino rūgščių ir antioksidantų.
tags: #kiausinis #velyku #liturgijoje
