Vaikų kandžiojimasis yra gana dažna problema, su kuria susiduria tėvai ir auklėtojai, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams. Nors tai gali kelti susirūpinimą, suprasti šio elgesio priežastis yra pirmas žingsnis link jo sprendimo. Vaikai paprastai kandžiojasi iki dviejų ar dviejų su puse metų, tačiau šis elgesys gali tęstis ir vėliau, jei nėra tinkamai sprendžiamas.
Kodėl vaikai kandžiojasi?
Vaikų kandžiojimosi priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su jų amžiaus tarpsniu bei vystymosi ypatumais. Viena iš dažniausių priežasčių yra dygstantys dantys - kandžiojantis vaikai jaučia palengvėjimą, nes tai padeda jiems kasytis niežtinčias dantenas. Kitas svarbus aspektas - pasaulio pažinimas. Vaikai pirmiausia tyrinėja aplinką per burną, todėl kandimas tampa vienu iš būdų pažinti daiktus ir žmones. Be to, kandimas yra ir komunikacijos forma. Maži vaikai dar ne visada geba aiškiai išreikšti savo nepasitenkinimą, norus ar emocijas žodžiais, todėl jie gali kandžiotis, kad atkreiptų dėmesį, išreikštų pyktį ar nepasitenkinimą. Jei vaikas pastebi, kad kandimas pasiekia jo tikslus - pavyzdžiui, atkreipia mamos dėmesį arba padeda atimti žaislą iš kito vaiko - šis elgesys gali ir nesiliauti.
Yra ir kitų veiksnių, lemiančių kandžiojimąsi:
- Žaidimas ir mėgdžiojimas: Vaikai, būdami tarsi „rykliukai“ žaisdami su tėvais, gali kandžiotis, patirdami smagių emocijų. Vėliau jie nesąmoningai nori pakartoti šias patirtis žaisdami su bendraamžiais grupėje. Taip pat vaikai gali mėgdžioti augintinius, kurie kartais kandžiojasi ar draskosi.
- Stiprių emocijų ir streso išraiška: Vaikai gali patirti stresą, nesuprasdami, kas su jais vyksta, ir kandžiodami kitus bando sumažinti vidinę įtampą.
- Ribų tikrinimas: Vaikai bando suprasti, kas jiems leistina, o kas draudžiama. Jei įkandus pavyksta pasiekti norimą tikslą (pvz., atimti žaislą), šis elgesys gali kartotis.
- Baziniai poreikiai: Kartais kandžiojimasis gali signalizuoti, kad vaiko baziniai poreikiai nėra patenkinti - jis gali būti alkanas, pavargęs ar norėti miego.
- Kalbos vystymosi stoka: Kai vaiko kalba nėra pakankamai išsivysčiusi, jis gali kandžiotis, nes nesugeba kitaip išreikšti savo jausmų ar poreikių.
- Dėmesio siekimas: Jei vaikas jaučia, kad jam trūksta dėmesio, jis gali kandžiotis, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį.
Ką daryti ir ko nedaryti, kai vaikas kandžiojasi?
Reaguojant į vaiko kandžiojimąsi, svarbu išlaikyti ramybę ir pasirinkti tinkamus metodus. Yra keletas dalykų, kurių reikėtų vengti:
- Neignoruoti: Elgesio problemos, jei jos ignoruojamos, savaime neišnyksta.
- Nesijuokti: Juoką vaikas gali interpretuoti kaip palaikymą jo elgesiui.
- Nepalaikyti tokio elgesio: Nesidžiaugti, kad vaikas „moka už save pakovoti“, arba nesuteikti jam norimo daikto ar dėmesio kaip „bausmės“ už kandimą.
- Nekąsti atgal: Smurtas gimdo smurtą, o kandimas atgal yra netinkamas pavyzdys auklėjant vaiką.
- Nelipėti vaikui įsikąsti sau: Emocijų apimtas vaikas gali nesuvaldyti jėgos ir įkąsti per stipriai.
Tinkami veiksmai, padedantys spręsti kandžiojimosi problemą:
- Rimta reakcija: Kai vaikas įkanda, svarbu rimtu veidu ir ramiu, bet tvirtu balsu pasakyti: „Skauda. Mes nesikandžiojame!“. Nors iš pradžių vaikas gali nesuprasti žodžių, jis supras jūsų veido išraišką ir balso intonaciją.
- Neigiamos pasekmės: Vaikas turi suprasti, kad kandimas sukelia neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, jis turi palikti žaidimų aikštelę, negali žiūrėti filmuko ar žaisti su kitais vaikais.
- Suteikti „kanduką“: Padeda, jei vaikas gauna daiktą, kurį gali kandžioti, pavyzdžiui, specialią „kanduką“ ar mažą pagalvėlę.
- Stebėjimas ir perspėjimas: Atidžiai stebėkite vaiką ir, pastebėję norą kandžiotis, perspėkite, kad jis gali kandžioti obuolį ar morką, bet ne kitą žmogų.
- Kalbos lavinimas: Ypač svarbu skirti dėmesio vaiko kalbos lavinimui. Kuo labiau tobulėja vaiko kalba, tuo mažiau jis kandžiojasi.
Svarbu suprasti, kad kandžiojimasis darželyje dažnai nėra sąmoningas kenkėjiškas veiksmas, o spontaniškas elgesys, padedantis vaikui pasiekti savo poreikių. Suaugusieji turėtų analizuoti savo automatines reakcijas ir siekti jas keisti, kad padėtų vaikui formuoti tinkamo elgesio įpročius. Kai vaikas supranta, kad gali įpulti, ir sustoja, svarbu tai pastebėti ir pagirti, pavyzdžiui, sakant: „Tu pamatei, kad gali įpulti, ir apvažiavai mašinyte.“ Tokia informacija padeda vaikams pažinti trūkstamus įgūdžius ir mokytis tinkamesnių elgesio modelių.
Tėvams svarbu suprasti, kad tai nėra jų kritika ir tai nereiškia, jog jie yra blogi tėvai. Tai yra informacija apie vaikui reikalingą pagalbą ir pagalbą suprasti, kaip galima pasielgti kitaip nepatogiose situacijose. Vaikas turi išmokti pakeisti kandžiojimą, nepaisant jo priežasčių, kitais veiksmais. Kasdienėse situacijose svarbu stiprinti tinkamus elgesio įpročius ir padėti vaikams suvokti žodžio „skauda“ prasmę per savo patirtį. Svarbu nesitikėti, kad problema išsispręs savaime, o aktyviai ją spręsti. Jei trūksta resursų tinkamiems sprendimams, verta kreiptis pagalbos.
Nepamirškite informuoti vaikų tėvelius apie įvykį, jei jis nutinka darželyje. Ilgai nekalbėdami, parodykite pasekmę ir pasakykite, kad skauda. Svarbu dirbti su abiem vaikais - tiek su nukentėjusiu, tiek su tuo, kuris įkando.
tags: #vaikas #kandziojasi #darzelyje
