Donatas Katkus - tai ne tik žymus Lietuvos altininkas, dirigentas, pedagogas ir muzikologas, bet ir žmogus, kurio gyvenimo kelias nebuvo lengvas. Jo vaikystė, praleista su vieniša motina, kuri dirbo skalbėja vaikų globos namuose, suformavo tvirtą charakterį ir vertybes. Motina, siekdama užtikrinti šeimos pragyvenimą, prisidurdavo persiūdama drabužius ir kartu su sūnumi juos pardavinėdama turguje. Šie išgyvenimai, nors ir sunkūs, tapo pamokomis, kurios lydėjo D. Katkų visą gyvenimą.
Nors augau tik su mama, visada jaučiau, kad turiu šeimą. Mama manimi rūpinosi, tačiau namuose galiojo taisyklės, kurių turėdavau laikytis. Pavyzdžiui, sekmadieniais turėdavau pakloti lovas, iššluoti kambarius, todėl negalėdavau ilgai miegoti.
D. Katkus atvirai pasakojo apie nuoskaudą, kurią iki šiol jaučia savo tėvui. Tėvo, kaip figūros, jo gyvenime nebuvo, tačiau vaikystėje ir jaunystėje į kiekvieną sutiktą vyrą jis žvelgdavo tarsi į tėtį. Ypatingą vaidmenį jo gyvenime suvaidino dėstytojas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kuris tapo jam lyg tėtis - rūpinosi, domėjosi jo gyvenimu, padėdavo. Tarp jų užsimezgė puikus ryšys, paremtas nuoširdumu ir pasitikėjimu.
Dirigentas juokavo, kad augdamas be tėvo tapo šiek tiek bobiškas. Tačiau jam kelia pasipiktinimą diskusijos, kas yra šeima. D. Katkus įsitikinęs - šeima yra tuomet, kai gimsta vaikas.
Tėvo paieškos ir motinos paslaptys
D. Katkus motinos nuolat klausinėdavo apie tėvą, tačiau tiesaus atsakymo taip ir nesulaukė. Vyras iš jos išgirdo tris skirtingas savo tėvo likimo versijas. Pirmoji pasakojo apie tėvo patekimą į nelaisvę karo metais, kalėjimą ir mirtį bandant pabėgti. Antroji versija teigė, kad jam pavyko pabėgti, tačiau vėliau jis paslaptingai dingo. Trečioji istorija atskleidė, kad tėvas nekariavo ir nebuvo suimtas, o Kaune dirbo laikrodininku.
Iš konservatyvios šeimos kilusi motina buvo labai įžeista tėvo išdavystės. Ji taip neapkentė to žmogaus, kad net prieš mirtį nepasakė apie jį tiesos. Ji buvo kieta žemaitė. Galbūt mano tėvas buvo koks Karmelitų bažnyčios jaunas kunigas, - pusiau juokais svarstė vyras.
Tais laikais vienišas motinas daug kas laikė amoraliomis. Todėl D. Katkaus motina nusipirko vestuvinį žiedą ir jį nuolat mūvėjo, be to, pasikeitė pavardę - iš Parutaitės tapo Katkiene. Todėl pasklido kalbos, kad kadaise ji buvo ištekėjusi. Kartą D. Katkus, norėdamas išsiaiškinti tikrąją savo istoriją, nuvyko į kliniką, kurioje gimė. Archyve esančiuose dokumentuose jis aptiko įdomų įrašą: „Vienu rašalu buvo įrašyta, kad mano motina yra Kazimiera Parutaitė. O šalia ryškiai raudonu rašalu suraityta menamo tėvo pavardė - Pranas Katkus. Tačiau iš tiesų toks žmogus neegzistavo”, - aiškino dirigentas.
Šeima ir tėvystės iššūkiai
48-us metus santuokoje su žmona Laima gyvenantis D. Katkus užaugino du sūnus - Mykolą ir Lauryną. Jis prisipažįsta, kad buvo prastas tėvas, nes neturėjo pavyzdžio. Be to, menininkui turėti šeimą yra nepaprastai sunku. Gerai, kad turiu žmoną, kuri paaukojo daugiau dėl manęs, nei aš paaukojau dėl jos. Aš buvau tikra bjaurastis, - šyptelėjo vyras.
O ką jis pasakytų tiems vyrams, kurie be skrupulų palieka šeimą? Tai yra žvėriško egoizmo išraiška. Vaikas yra didelė atsakomybė, jis yra žmogus su visomis teisėmis.
Šiokie tokie nesutarimai - gyvenimo druska ir būdas pažinti sutuoktinį, portalui LRT.lt sako garsus dirigentas Donatas Katkus, šešis dešimtmečius puoselėjantis ryšį su žmona, Vilniaus universiteto docente Laima Erika Katkuviene. Ar egzistuoja laimingos santuokos formulė ir receptas? Žinomas altininkas, dirigentas, muzikologas, pedagogas, televizijos konkursų žiuri narys D. Katkus jau šešis dešimtmečius per gyvenimą eina su L. E. Katkuviene, buvusia dėstytoja, Anglų filologijos katedros vedėja, Vilniaus universiteto docente. Pasak D. Katkaus, jo žmona - svarbiausia moteris Lietuvos istorijoje. Tačiau kas iš tiesų, pasak D. Katkaus, yra meilė? Tiesa! Įsimylėjau jos dar net nepažinodamas! Pamenu, jau buvau Lietuvos valstybinės konservatorijos studentu. Vienoje jų pamačiau labai gražią, tiesiog fantastišką merginą! Ji mane taip sužavėjo, kad paprašiau draugo mus supažindinti. Ir supažindino. Tiesa, aš Laimutės ilgai siekiau - kelerius metus stengiausi, o ji vis išsisukinėjo. Kurį laiką nesimatėme, bet kai vėl susitikome, pakviečiau kavos ir taip pradėjome vaikščioti į pasimatymus. Kai pasiūliau tekėti, ji iš pradžių nesutiko ir vis man sakė „ne“. Bet aš nepasidaviau, galbūt net ašarą nubraukiau, kol ji galiausiai sutiko.
Prieš ketvirtį amžiaus dar grojęs altu, ilgus metus buvęs Vilniaus kvarteto narys, iš jo išėjęs įkūrė kamerinį orkestrą ir daugeliui netikėtai tapo dirigentu. Taip susiklostė: chebra susimetė pagroti viename koncerte, pasikvietė mane, kad pakonsultuočiau. Paaiškėjo, kad orkestrantai pripratę prie lazdos ir kad jiems kas nors mosuotų - paprašė, kad pamuščiau ritmą. Kai pamačiau, kad gerai einasi, nebepaleidau ne tik lazdos, bet ir pačios idėjos - autentiškai atlikti baroko muziką. Ją pirmiausia ir pradėjome groti. Iš kitos pusės, esu lietuvių kompozitorių kūrybos fanas. Man norisi groti Kutavičių, Balakauską ir kitus.
Karjera ir kūrybinis kelias
Donatas Katkus (g. 1942 m. rugsėjo 21 d. Kaune) - žymus lietuvių altininkas, dirigentas, pedagogas, muzikologas, kultūros ir meno veikėjas. 1960 m. baigė Kauno vidurinę specialiąją muzikos mokyklą (dabar - Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija), alto specialybę. 1965 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. J. Fledžinsko alto klasę), 1971 m. - Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūrą. 1965 m. Donatas Katkus subūrė Vilniaus kvartetą ir griežė jame altu iki 1994 metų. Su kvartetu gastroliavo Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos šalyse, dalyvavo tarptautiniuose muzikos festivaliuose. 1972 m. laimėjo I-ąją premiją Styginių kvartetų konkurse Liège (Belgija). Po pergalės 1972-aisiais Belgijoje tarptautiniame Lježo kvartetų konkurse Donato Katkaus suburtas Vilniaus styginių kvartetas koncertavo visoje Europoje, Sovietų Sąjungoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje.
Vilniaus kvartetas sukaupė platų repertuarą, kuriame didžiulį dėmesį skyrė naujiems lietuvių kompozitorių kūriniams, o Lietuvoje pristatė Vakarų kompozitorių kūrybą. D. Katkaus iniciatyva Vilniuje buvo pradėti rengti kvartetinės muzikos festivaliai, Lietuvos miestuose skambėjo jų atliekami koncertų ciklai. Vieną iš tokių unikalių sumanymų kvartetas įgyvendino septyniolikos koncertų cikle pagriežęs visus J. Haydno styginių kvartetus.
1994 m. Donatas Katkus įkūrė Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, kuriam vadovauja. Išskirtine orkestro savybe laikomas didžiulis stilistinis universalumas. Jis parengė daugiau kaip 100 lietuvių kompozitorių premjerų, daug naujų užsienio autorių kūrinių. Orkestro atlikimo meną pripažino ir tarptautinė publika - jis yra ne kartą grojęs Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Avinjono festivalyje, UNESCO organizacijos bei kituose festivaliuose Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Rusijoje ir kitur.
Nuo 1968 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Kamerinio ansamblio ir Styginių kvarteto klasėse; profesorius (1995). Pedagoginę veiklą D. Katkus pradėjo dar mokydamasis konservatorijoje. 1964 m. jis buvo pakviestas dirbti dabartinės B. Dvariono muzikos mokyklos orkestro skyriaus vedėju, o 1968 m. pradėjo dėstyti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas. 1983 m. jam buvo suteiktas docento, 1996 m. - profesoriaus vardas. D. Katkaus klasę baigė didelis muzikų būrys. Tarp ryškiausių jo absolventų - Kauno styginių kvarteto nariai, susibūrę dar studijų metais ir tęsiantys profesionalią veiklą iki šiol. D. Katkaus studentų esama visuose Lietuvos orkestruose, jie groja Kanados, JAV, Izraelio, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių muzikos kolektyvuose. D. Katkus vadovavo meistriškumo kursams Suomijos, Ispanijos, Danijos aukštosiose mokyklose.
Donatas Katkus daug koncertavo kaip solistas, suredagavo ir pirmasis atliko daugybę lietuvių kompozitorių kūrinių altui, styginių kvartetui ar kameriniam orkestrui. Parašė knygas: „Lietuvos kvartetas“ (1971), „Muzikos atlikimas“ (2006, II papildytas leidimas 2013), „Užrašai iš Rokantiškių“ (su Rasa Murauskaite, 2021). Taip pat išleista J. Čekatauskaitės knyga „Lietuva išėjo iš mados. Pokalbiai su Donatu Katkumi“ (2010). Jis yra parengęs ir skaitęs muzikos teorijos kursus „Įvadas į muzikos semiotiką“, „Muzikos interpretacijos teorija ir visuotinė atlikimo istorija“, „Sąmoningumas muzikos atlikėjo saviruošoje“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kursą „Muzikos istorija kitų menų kontekste“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams. D. Katkus yra publikavęs apie 400 straipsnių.
1995 m. pradėjo rengti Kristupo vasaros festivalį; jo meno vadovas (iki 2018). Nuo 1996 m. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Lietuvos - Airijos draugijos prezidentas (nuo 1998). SOS Kindersdorfo Lietuvos draugijos viceprezidentas (nuo 1999). Lietuvos atstovas Europos Tarybos komitete “Televizija be sienų” Strasbūre (nuo 2001).
Apdovanojimai ir pripažinimas
Donato Katkaus nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai yra įvertinti: Valstybine kultūros ir meno premija (1986), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001). 2003 m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Daugiau nei metus Vilniaus Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui vadovauja jaunas dirigentas Modestas Barkauskas. Prieš 25 metus kolektyvą įkūręs ir su jo vardu, regis, neatsiejamai susijęs Donatas Katkus (76) dabar turi daugiau laiko pomėgiams - jam paliktas garbės dirigento titulas. Užleisti savo vietą kitam po ketvirčio amžiaus, ko gero, nėra pats paprasčiausias dalykas žemėje. Daugiau nei prieš metus tapote savo įkurto orkestro garbės dirigentu. Kodėl? Pasikeitusi orkestro vadovybė ieškojo man funkcijos ir pavadinimo, kad galėtų išlaikyti mane kaip tam tikrą simbolį. Žiūriu, parašyta, kad esu garbės dirigentas. Oi, ne! Šiam žingsniui ruošiausi daugiau nei metus, nes jaučiausi labai pavargęs. Dvejus metus mačiau, kad nebegaliu dirbti, repeticijos praeidavo neįdomiai, norėdavosi jas greičiau baigti - orkestras tą irgi jautė. Supratau, kad būdamas 75-erių daugiau karjeros nebedarysiu. Visuomet reikia labai gražiai pasitraukti, turėti drąsos palikti, kas per visą gyvenimą užgyventa, ir tvirtai išeiti. Visiškai neišėjau, bet atidaviau orkestrą jaunam, talentingam dirigentui, muzikantui ir padoriam žmogui. Esu labai laimingas, kad ryžausi tokiam žingsniui. Kai kurias programas vis dar rengiu, diriguoju, bet nusimečiau nuo pečių siaubingą naštą.
Televizijoje 2007-2010 m. - nuolatinis LNK muzikinio šou „Žvaigždžių duetai“ komisijos narys, 2009 m. - humoro laidos „Nr. 1“ vedėjas.
