Žindymas - tai ne tik kūdikio maitinimo būdas, bet ir ypatingas ryšys tarp mamos ir vaiko. Nors dauguma mamų žino apie žindymo naudą, dažnai kyla klausimų dėl jo trukmės ir ypatumų. Šiame straipsnyje gilinsimės į ilgalaikio žindymo, t. y. žindymo ilgiau nei metus, naudą, atsakysime į dažnai kylančius mitus ir pateiksime rekomendacijas.
Žindymo svarba nuo pat pirmųjų dienų
Savo naujagimius Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pagimdžiusios mamos turėtų prisiminti bendrosios praktikos slaugytoją Gintarę Olberkienę ir akušerę Dainą Skirmantienę, kurios šioje gydymo įstaigoje teikia pagalbą mamoms žindymo klausimais. Abi moterys sako, kad žindymas - pirmas bendras, intymus ir labai svarbus, mamos ir vaikelio patyrimas. Gintarės ir Dainos tikslas - padėti kiekvienai moteriai mokantis žindymo meno, o nusprendusioms pačioms nežindyti, medikės papasakoja apie galimas kūno reakcijas, pataria, kaip elgtis, kad naujagimiui būtų užtikrinta pilnavertė mityba. „Stengiamės, kad mamos išvažiuotų iš ligoninės drąsesnės, pasitikinčios savimi ir savo kūnu. Norime, kad neliktų baimių nepriklausomai nuo to, kokį vaikelio maitinimo kelią pasirinks mama“, - mintimis dalijasi Gintarė ir Daina.
Žindymas visais laikais buvo toks pats - jis niekaip specifiškai nepakito iki šių dienų. Tad tai natūralus prigimtinis procesas. Iš žmogaus fiziologijos pusės, sudėtingumą gali lemti moters krūtis ir nepakankamai išreikštas spenelis, netinkama vaikelio maitinimo technika, žinių trūkumas. Kartais maitinimo problema būna susijusi su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu. Tada rekomenduojame mamai pasikonsultuoti su specialistu. Nors dėl pasaitėlio nuomonių yra daug. Pačios pastebime, kad kartais jis apsunkina žindymą, o kartais ne.
Stebėdama tik ką pagimdžiusias mamas pastebiu vieną labai svarbų dalyką - savimi pasitikėjimo trūkumą ir čia jau kalbame apie žmogaus psichologiją. Manau, tai pagrindas. Mama ir vaikelis ilgai bus viena komanda ir esant norui žindyti tikrai gali bet kuri moteris. Mėgstu sakyti, kad, jei mintyse ir širdyje kažkas užspausta - tai blokuojamas gali būti pieno tekėjimo ir pieno atleidimo refleksas.
Žindymas yra sąmoningas procesas, kuriam būtinas motinos apsisprendimas ir noras žindyti. Motinos pienas yra nepakeičiamas ir pasižymi unikaliomis savybėmis. Motinos pienas kūdikiui užtikrina organizmo augimą ir apsaugą nuo infekcijų, motinos piene yra per 400 šimtų maistingųjų medžiagų - baltymų, aminorūgščių, imunoglobulino, riebalų, rūgščių, lipidų, laktozės, mineralinių medžiagų, vitaminų, probiotikų, žindymas padeda formuotis taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų susidarymui. Žindanti mama su vaikeliu praleidžia daugiau laiko, kuriasi stiprus fizinis ir emocinis ryšys. Žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, organizmas greičiau atsistato po gimdymo, sparčiau susinormalizuoja hormonų pusiausvyra.
Galbūt atsakysiu nekonkrečiai, bet pasiruošimas yra sąlyginis dalykas - pasiruošti ir galima ir ne. Žinoma, kad būtina domėtis ir pačiu nėštumu apskritai ir neišvengiamai paliesite ir žindymo temą. Teorinės žinios svarbios. Tačiau tikrai nemanau, kad reikalingas kažkoks ypatingas pasiruošimas. Per nėštumą patariu apsispręsti, kaip mama pasirinks vaikelį maitinti, ar priimtinas bus žindymas. Yra labai jautrių moterų, tikrai tą matome. Žindymas joms sukelia neigiamus jausmus, moteris kankinasi.
Manau, kad jei įmanoma, reikia stengtis išvengti nuostatų. Pasikliauti savo kūnu ir bent pabandyti eiti tuo keliu. Žinote, net jei moteris yra apsisprendusi nežindyti, aš vistiek paprašau mamos bent kartą tą padaryti - prisidėti vaikelį žindymui, kad tas sprendimas būtų teisingai priimtas pabandžius ir realiai suvokus, ką reiškia žindyti, ar tai jai priimtina ar ne.
Ilgalaikio žindymo nauda
Ilgalaikis žindymas - tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Jei apie tokį terminą paklaustumėm eilinės Nigerijos pilietės, ji nesuprastų apskritai kam toks reikalingas, o norvegė, greičiausiai pamanytų jog kalba eina apie žindymo grįžus į darbą tęsimą.Tuo tarpu Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar du. Labiausiausiai gaila, jog tenka ir iš medikų išgirsti nepagrįstų pasisakymų, jog žindymas virš metų jokios naudos neduoda, kad pienas būna nebemaistingas ar dar kažin koks.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų institucijų rekomendacijos
Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja kūdikius žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori. Pasaulinė sveikatos organizacija (WHO), bei Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) rekomenduoja žindyti bent 2 metus ir ilgiau, jei vaikas ir mama nori.
Mitai apie ilgalaikį žindymą
Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Seniai pastebėta, jog žindomi vaikai labiau pasitiki savimi, o tai jiems padeda drąsiau žengti pasaulio pažinimo keliu. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar jį lydi mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Tą saugumo jausmą ir užtikrina žindymas. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, paguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Tą patvirtina ir vaikų psichologai.
Žindymas turi įtakos emociniui prisirišimui, todėl mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Prisiglaudęs prie krūties, vaikas lengvai nusiramina, jei buvo sudirgęs ar pervargęs. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai susižeidžia, serga ar įsižeidžia. Taip pat, žindymas padeda vaikui užmigti po aktyvios dienos.
Sotesnis vaikas - tiesa
Tiesa, jog pusmečio sulaukiusiam kūdikiui, vien mamos pieno mitybiniams poreikiams patenkinti nebeužtenka, tačiau yra kitų mamos pienos sudėties ir savybių aspektų, kurie užtikrina visavertę vaiko mitybą. Mamos žino, kaip neretai tenka susidurti su vaiko kaprizingumu maisto atžvilgiu. Nepakankamas vaiko mitybos racionas verčia nerimauti tėvelius. Žindančios mamos rečiau susiduria su vaiko išrankumu maistui, kadangi žindomas vaikas pripažįsta tą maistą, kurį vartoja jo mama. Be to, Kathryn G. Dewey palyginusi pieno sudėtį 7-20 laktacijos mėnesiais, pastebėjo, kad riebalų, kalcio ir magnio kiekis motinos piene vėlyvos laktacijos metu, buvo panašus į ankstyvos. Tai rodo, jog net jei ir vaikas maitinamas ne taip subalansuotai, kaip tėveliams norėtųsi, mamos pienas užpildo tas mitybos spragas. Kiti tyrimai papildo įrodymus, jog vėlyvojo pieno sudėtis - artima priešpieniui, tai tarsi paskutinė imunizacija prieš visišką atjunkymą.
Sveikesnis vaikas - tiesa
Mamos, kurių šeimoje būdingas polinkis į alergijas, žino, jog pats efektiviausias būdas nuo alergijos apsaugoti savo atžalėlę - žindyti ir kuo ilgiau! Žindomų kūdikių ir vaikų tyrimas atliktas Suomijoje parodė, jog ilgai žindytiems vaikams rečiau pasireikšdavo alerginės reakcijos (atopija, egzema, maisto ir kvėpavimo takų alergija). Kitas tyrimas įrodė, jog žindymas sumažina riziką vaikui ateityje susirgti astma.
Ilgalaikis žindymas apsaugo nuo alergijos ir netiesiogiai, kadangi atitolina pavojingą kontaktą su dažniausiai alergijas sukeliančiais agentais, t.y. karvės ar sojos baltymais, esančiais ir motinos pieno pakaitaluose. Be to, mamos piene esantys faktoriai, žarnyne sudaro apsauginį barjerą, saugantį organizmą nuo alergenų ir bakterijų patekimo.
Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Imunologiniai faktoriai motinos piene išlieka ir net jų padaugėja būtent antraisiais laktacijos metais. Taip Mama Gamta pasirūpina vaiko, pradedančio savarankiškai pažinti pasaulį, apsauga nuo infekcijų, kuriomis gali apsikrėsti pradėjęs dalintis žaislais, „ragaudamas“ aplinkos daiktus.
Jau 1996 metais E. E. Gulick atliktas tyrimas parodė, kad vaikai žindyti ilgiau, sirgo rečiau, nei tie, kuriuos maitinti krūtimi nustojo iki metų. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad žindomi vaikai rečiau serga ausies uždegimu, turi geresnį regėjimą, sveikesnius dantis, yra stipresni fiziškai ir turi mažesnę riziką nutukti.
Mamos piene yra tūkstačiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugelio infekcijų ir ligų, pvz. žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Šie apsauginiai antikūnai aptinkami motinos piene. Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins, jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą! Ir be abejo, sergančio vaiko patiriama ramybė ir komfortas prie mamos krūties yra neišmatuojami.
Protingesnis vaikas - tiesa
Daugumai jau yra žinoma, jog žindyti vaikai pasižymi geresniais protiniais sugebėjimais. Moksliniai tyrimai įrodė, jog vaikai, kurie buvo žindyti ilgiau, gavo reikšmingai didesnius protinių sugebėjimų įvertinimus, lyginant su vaikais, kurie buvo žindomi trumpiau. Gauti aukštesni žindytų vaikų I.Q. rezultatai, skaitymo, matematikos testų bei mokytojų įvertinimai, todėl, šių vaikų pažinimo gebėjimai ir mokslo įvertinimai buvo geresni lyginant su nežindytais ar trumpai žindytais vaikais.
Aukštesnio intelekto priežastis greičiausiai yra susijusi su riebalų rūgštimis, kurių yra gausybė mamos piene. Mišinukų gamintojų kompanijos įtraukė į motinos pieno pakaitalų sudėtį ir riebalų rūgštis, tačiau tyrimai nepatvirtino tokio pat mišinukų efekto intelekto koeficientui.
Ypač sparčiai antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda mokytis kalbos. Tyrimai rodo, jog žindymas turi teigiamos įtakos burnos ir jos atskirų dalių vystymuisi, o tai pagerina kalbos raidą. Nustatyta, jog išimtinai ir ilgai žindytų vaikų 6,5 amžiaus kalbos intelektas yra didesnis, lyginant su nežindytų vaikų kalbos testų rezultatais.
Vienas tyrimas yra patvirtinęs, jog žindyti vaikai geriau reaguodavo ir atitinkamai elgdavosi įvairiose socialinėse situacijose, nei vaikai, kurie išvis nebuvo žindyti. Pasak tyrėjų, jie pastebėjo, kad yra statistiškai reikšminga tendencija - kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo mažiau nustatoma elgesio sutrikimų.
Natūralesnis vaikas - tiesa
Ilgalaikis žindymas - tai natūrali žmogaus prigimtis. Tą patvirtina antropologai, kurie mano, jog žmogus turėtų žindyti ilgiau nei rekomenduojamus 1 metus. Katherine Detttwyler, analizuodama primatų žindymo ypatumus, padarė išvadą, jog natūrali žmonių žindymo trukmė yra maždaug nuo 2,5 metų iki 7 metų.
Visuomenėse, kuriose nėra spaudimo nutraukti žindymą, jo tęsimas virš metų yra ne tik priimtinas, bet to tiesiog natūraliai tikimasi. Pasak Dr. Katherine Dettwyler, dauguma vaikų, jei jiems būtų patiems leista nuspręsti kada nutraukti žindymą, tą padarytų 3-4 metais. Todėl svarbu suprasti, kad ilgas žindymas yra normalus ir natūralus fiziologinis žmogaus procesas.
Ilgalaikis žindymas sumažina „žalingų įpročių“ formavimąsi. Portugalijoje ištyrus 12-36 mėnesių amžiaus vaikus, nustatyta, jog beveik 70 proc. turėjo nemitybinių įpročių, t.y. dauguma (apie 60 proc.) naudojo žinduką ir apie 8 proc. čiulpė nykštį. Tyrėjai nustatė ryšį tarp mitybos metodo ir nemitybinių įpročių ir padarė išvadą, jog kuo ilgesnis išimtinis žindymas bei pats žindymo laikotarpis, tuo mažiau pasitaiko nemitybinių įpročių. Tą patvirtino ir Brazilijoje atliktas tyrimas, kurio išvados teigia, jog kuo ilgesnis žindymo laikotarpis, tuo trumpesnis žinduko naudojimas. Tad, kuo ilgiau bus vaikas žindomas, tuo mažesnė tikimybė, jog jam prireiks dirbtinių mamos pakaitalų (žindukų, nykščio ir t.t.), tuo natūraliau jis augs.
Sveikesnė ir geresnė mama - tiesa
Tenka išgirsti ir tokių nuomonių, jog ilgai žindydama mama išsenka, pervargsta, tampa nebepanaši į save ir t.t. Tačiau iš tiesų dažniau taip atsitinka ne dėl pieno gamybai sunaudojamos papildomos energijos, o dėl pagalbos namuose trūkumo, nepakankamos mamos mitybos. Juk buteliukų šveitimas užima kur kas daugiau laiko ir išnaudoja žymiai daugiau energijos nei krūties pasiūlymas. Žindymas garantuoja poilsio akimirkas, kai mama gali atsipalaiduoti, pailsėti ir pasimėgauti minutėmis su savo mažyliu. Be to, žindymas supresuoja nervų sistemos atsaką į stresą, todėl mamos lengviau nusiramina. Laktacijos hormonai prolaktinas ir oksitocinas, pasižymi ne tik atpalaiduojančiu poveikiu, tačiau taip pat stimuliuoja meilę, motinišką rūpestį ir elgesį. Pastebėta, jog žindančios mamos greičiau reaguoja ir geriau supranta vaiko poreikius.
Pasaulyje yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, patvirtinančių ilgalaikio žindymo naudą mamos sveikatai. Ilgai žindančioms mamoms sumažėja rizika susirgti krūties, kiaušidžių, gimdos, endometriumo vėžiu, osteoporoze ar reumatoidiniu artritu. Sumažėja insulino poreikis diabetu sergančioms moterims. Be to, naujausių tyrimų duomenimis, ilgiau žindančios moterys, turi mažesnę riziką susirgti metaboliniu sindromu, kuris sukelia širdies ligas, insulto bei diabeto vystymąsi.
Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės ir rekomendacijos
Gydytoja R. Liutkevičienė, vedanti kursus nėščiosioms, rekomenduoja laikytis keleto svarbių žindymo taisyklių:
- Žindyvei, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus), kad ji nepavargtų. Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota.
- Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižioja. Tuomet mažylis pridedamas prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje.
- Žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną.
- Duodant krūtį, labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Svarbu - mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
- Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies.
- Taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo.
- Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja - tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo.
- Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušo metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų.
- Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju, kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties.
- Jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių).
- Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti.
- Žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko.
Pagrindinis natūralaus maitinimo principas - maitinimas pagal kūdikio norą: tiek, kiek JAM norisi ir tada, kada JAM norisi!
Akušerė-ginekologė Rūta Liutkevičienė apie žindymo naudą mamai
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) patvirtinta žindymo nauda
Naujagimiui/kūdikiui:
- vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje;
- kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo;
- vaikai, kurie iki 2 mėn. maitinti tik mišiniais, du kartus dažniau serga diabetu;
- nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas;
- iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis;
- kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas;
- nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Žindomų kūdikių rega yra geresnė už maitinamų pieno mišiniais;
- pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. mišiniais maitintų kūdikių yra normalaus svorio;
- žindyti vaikai, būdami vyresnio amžiaus, yra rečiau nutukę;
- žindyti kūdikiai 3,6 karto rečiau miršta nuo ūmios kvėpavimo takų infekcijos;
- krūtimi maitinti vaikai du kartus rečiau serga ausų uždegimais;
- žindytiems vaikams rečiau atsiranda dantų ėduonis;
- žindytiems vaikams mažesnė alergijos atsiradimo rizika;
- ilgiau žindytų vaikų dažniau būna aukštesnis intelektas.
Mamai:
- po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, yra mažesnė kraujavimo rizika, jų organizmas po gimdymo greičiau atsistato;
- žindymas sumažina tikimybę sirgti kiaušidžių, krūties vėžiu;
- vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.;
- LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.
tags: #ilgalaikis #zindymas #zelioniene
