Vaikams, augantiems globos institucijose, tapti savarankiškiems yra ypač aktualu, nes jų vaikystės patirtis dažnai būna skaudi. Jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdį, stabilią tradicijų ir vertybių sistemą. Šiame straipsnyje atskleidžiama socialinių darbuotojų užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose (BVGN) rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui. Atlikta mokslinės literatūros ir kokybinio tyrimo duomenų analizė.

Bendruomeniniai vaikų globos namai įsikuria gyvenamosiose patalpose, dažniausiai namuose ar butuose, ir siekia sukurti kuo įprastesnę, šeimai artimesnę aplinką. Pagrindinis tikslas - suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugią ir jaukią erdvę, kurioje jie galėtų augti, tobulėti ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Bendruomeniniai vaikų globos namai yra šeimai artimos aplinkos modelis, skirtas vaikams, netekusiems tėvų globos. Ši paslauga yra svarbi institucinės globos pertvarkos dalis, siekiant užtikrinti vaikams saugumą, patikimus tarpusavio ryšius ir galimybę augti jaukiuose, namus primenančiuose namuose.

Tokie namai neturi išsiskirti iš kitų gyvenamųjų būstų - nėra jokių įstaigos lentelių, o kiekvienas vaikas turi savo asmeninį raktą. Erdvės kuriamos atsižvelgiant į vaikų norus ir poreikius, sudarant sąlygas pasikviesti draugų. Šeimyna - tai vieta, kurioje galima atvirai reikšti ne tik artumą, meilę, bet ir pyktį ar neapykantą. Šeimyna atlieka svarbų vaidmenį vaiko socializacijai. Kaip vaikas jaučiasi gyvendamas šeimynoje, priklauso jo branda, sveikata, socializacijos eiga ir rezultatas. Vaiko raidai įtakos turi šeimynos gyvenimo organizavimas ir pagrindinių šeimynos funkcijų įgyvendinimas. Tik socialiai saugioje šeimynoje globotiniai įgys svarbiausias socializacijos pamokas. Šeimynoje atliekamos ugdomoji, rekreacinė, komunikacinė ir kitos funkcijos. Globotinių sveikatą lemia šeimynos mikroklimatas, psichoemocinė aplinka, gyvenimo būdas, higieniniai, mitybos ir kiti įpročiai. Emocinė vaiko sveikata priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi ir savivertės jausmo. Todėl labai svarbu, kad vaikas šeimynoje jaustų meilę, pagarbą ir nuoširdų rūpestį, vaikas turėtų galimybę išsakyti savo džiaugsmus, nepasitenkinimą arba pasiskųsti.

Socialinis darbuotojas, globodamas nepilnamečius vaikus bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jaučia visišką pareigą jais pasirūpinti. Taip pat socialinis darbuotojas jaučia ir atsakomybę, jog visi iškilę neaiškumai namuose būtų išspręsti ir jog visų, iš socialinio darbuotojo pusės, klientų poreikiai būtų patenkinti. Socialinis darbuotojas ir socialinio darbuotojo padėjėjas turi būti autoritetas vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą.

Pasak eksperto, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų. Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka.

2019 m. gruodžio 10 d. Bendruomeniniai vaikų globos namai, įsikūrę 2018 m. gruodžio 10 d., Plungėje, šventė pirmąjį savo gimtadienį. Pirmųjų Bendruomeninių vaikų globos namų įsikūrimas siejasi su pertvarkos procesu, nes kartu įgyvendinome ir ES projektą „Šeimos modelio bendruomeninių vaikų globos namų paslaugos vaikams, netekusiems tėvų globos, ir jų šeimoms“.

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė: Socialinės rizikos vaikai, likę be tėvų globos vaikai nuo 0 iki 18 m., gyvenantys Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu iš visos Respublikos. Paslaugos teikimo vieta: 6 padaliniai skirtingose Vilniaus miesto rajonuose. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos skyrimas. Įstaiga Ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Skubos atveju (t.y. Vaikui globa pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą.

Pateikiami dokumentai: Gimimo įrašas, pasas/asmens tapatybės kortelė (jei yra), asmeninės sąskaitos Nr. Ilgalaikės (trumpalaikės) globos teikimas. Organizuojant ilgalaikės (trumpalaikės) globos procesą, teikiama kompleksinė pagalba, padedanti užtikrinti vaiko socializacijos procesą ir įtrauktį į visuomenės gyvenimą.

Pagrindinės teikiamos paslaugos:

• Apgyvendinimą: Saugios ir jaukios gyvenamosios sąlygos, atitinkančios vaikų amžių ir poreikius.
• Priežiūrą ir globą: Nuolatinė socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų priežiūra, užtikrinanti vaikų saugumą, gerovę ir individualių poreikių tenkinimą.
• Socialinę integraciją: Pagalba vaikams integruotis į visuomenę, ugdant socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir atsakomybę.
• Švietimą: Pagalba vaikams siekti išsilavinimo, užtikrinant prieigą prie mokymosi išteklių ir individualią pagalbą.
• Laisvalaikį ir užimtumą: Organizuojamos įvairios veiklos, skatinančios vaikų kūrybiškumą, fizinį aktyvumą ir socialinę integraciją.
• Sveikatos priežiūrą: Užtikrinama prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, organizuojami profilaktiniai patikrinimai ir gydymas.
• Psichologinę pagalbą: Teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, padedančios vaikams įveikti emocinius sunkumus ir traumas.

Bute gyvena šeši vaikai, jų tarpe keturios mergaitės ir du berniukai. Vaikų amžius nuo 9 iki 17 m. Įstaigoje tenkinami pagrindiniai vaiko raidos poreikiai, sudaroma galimybė gyventi skirtingų lyčių asmenims. Namuose dirba dvi socialinės darbuotojos ir dvi socialinio darbuotojo padėjėjos.

2021 m. vasarą ypač turiningai atostogauja Plungės socialinių paslaugų centro globotiniai/rūpintiniai. Atostogaudami derinome pažintinius, kultūrinius, sveikatingumo ir pramoginius tikslus. Plaukėme baidarėmis, dalyvavome ištvermės žygyje pajūriu, įveikėme 15 km. Gimtadienio proga apžvelgėme metų įvykius užfiksuotus nuotraukose: stovyklos, išvykos, ekskursijos, žygiai su rėmėjais, aplankyti renginiai, koncertai, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo veiklos ir pan.

Savarankiškumo ugdymas yra svarbus bendruomeninių vaikų globos namų aspektas. Vaikai skatinami dalyvauti buities darbuose, planuoti savo biudžetą, gaminti maistą ir tvarkytis. Jie mokomi priimti sprendimus ir būti atsakingiems už savo veiksmus. Tai padeda jiems įgyti įgūdžių, reikalingų savarankiškam gyvenimui ateityje. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį.

Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. „Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai. - Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis. Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant.

„Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama, - pastebėjo G. Baltrūnas. G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui. Pertvarkos proceso ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus. Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis. - Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą.

Bendruomeniniai vaikų globos namai siekia integruotis į vietos bendruomenę, dalyvauti bendruomenės renginiuose ir užmegzti ryšius su vietos gyventojais.

Plungės socialinių paslaugų centras teikia palydėjimo paslaugą jaunuoliams, sulaukusiems pilnametystės (iki 24 m.), kuriems buvo teikiama socialinė globa (rūpyba) įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose. Palydėjimo paslauga jaunuoliams įsteigta nuo 2022-04-01 dienos ir teikiama adresu - V. Mačernio g. 31, Plungė. Minimalių buitinių ir asmens higienos paslaugų organizavimo (virtuvėlė, dušas, skalbimo paslaugos ir t.t.).

Plungės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys aktyviai veikia šioje srityje. Šeiminiai namai - Plungės socialinių paslaugų centro Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys, trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą/rūpybą teikianti socialinės globos institucija, esanti patalpose, t. y. name, adresu: Gandingos g. 11B. Pagalbos vaikui ir šeimai padalinys veikia adresu: V. Mačernio g. 31, Plungė.

Žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai - yra itin svarbūs. Jie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius su vaikais. Svarbu užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius.

„Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, - apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž. Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška. „Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis. Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai.

Nustačius socialinių darbuotojų užimtumo veiklų naudą bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikams ruošiant juos savarankiškam gyvenimui, galima teigti, kad teikiamos užimtumo veiklos parengia vaikus savarankiškam gyvenimui suteikdamos jiems žinias ir leisdamos jas išbandyti praktikoje. Šių veiklų nauda leidžia vaikams socializuotis aplinkoje, tapti visuomenės dalimi ir tęsti savarankišką gyvenimą palikus globos namus. Užimtumo veiklos suteikia vaikams nepriklausomybės jausmą, galimybę patiems priimti sprendimus ir atsakomybės jausmą. Tokiu būdu vaikai kaupia savo patirtį ir ją naudoja kasdieniame gyvenime ir užklasinėje veikloje.

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 m. rugpjūčio 27 d. tarybos sprendimu Nr. T1-447 reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 m. birželio 24 d.). Nuo 2024 m. liepos 1 d. 2021 m. rugsėjo 10 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000000908. Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. 2024 m. spalio 23 d. Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242. Įstaigos grupė: šeiminiai namai. Socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose - 24.

2024 m. Kviečiame susipažinti su institucinės globos pertvarkos ekspertų parengtu Bendruomeninių vaikų globos namų veiklos aprašo projektu ir teikti savo pastabas. Institucinės globos pertvarka siekiama, kad tėvų globos netekusiems vaikams netektų augti vaikų globos namuose. Nuostata, kad infrastruktūros, kuriose teikiama institucinė globa, turi būti mažos ir kuriamos remiantis vaiko teisių reikalavimais bei vaiko poreikiais, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką tiek, kiek tai įmanoma, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę vaiko sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Vienas iš svarbiausių tokio pobūdžio paslaugų komponentas - specialistų, kurie tokias paslaugas teikia, tinkamas pasiruošimas. Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę/ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis). Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta esminis poslinkis vaikų globos srityje, orientuojantis į šeimoje ir bendruomenėje teikiamas paslaugas likusiems be tėvų globos vaikams. Ši transformacija įtvirtinta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir detalizuota Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plane. Aptarsime vaikų globos namų kokybės standartus Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant bendruomeninių vaikų globos namų koncepcijai, higienos reikalavimams, COVID-19 prevencijos priemonėms ir visuomenės požiūriui į globos namuose augančius vaikus.

Teisinis reglamentavimas

Socialinės globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, apimantys tiek bendruosius socialinės apsaugos principus, tiek specifinius reikalavimus, taikomus tokioms įstaigoms. Pagrindiniai teisės aktai:

• Socialinių paslaugų įstatymas - pagrindinis įstatymas, nustatantis socialinių paslaugų sistemą Lietuvoje, įskaitant socialinės globos organizavimą ir teikimą.
• Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo - užtikrina neįgaliųjų teises, įskaitant teisę į socialinę globą.
• Tikslinių kompensacijų įstatymas - reglamentuoja tikslinių kompensacijų skyrimą asmenims, kuriems reikalinga socialinė globa.
• Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas - užtikrina apsaugą nuo smurto, įskaitant socialinės globos įstaigose gyvenančius asmenis.
• Biudžetinių įstaigų įstatymas - reglamentuoja biudžetinių socialinės globos įstaigų veiklą.
• Viešųjų pirkimų įstatymas - reglamentuoja prekių, paslaugų ir darbų pirkimus socialinės globos įstaigose.

Kiti svarbūs dokumentai:

• Socialinių paslaugų katalogas - apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo standartus.
• Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas - nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens poreikis socialinėms paslaugoms ir jos skiriamos.
• Higienos norma HN 125:2019 "Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" - nustato higienos ir sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
• Socialinės globos normos - nustato socialinės globos kokybės reikalavimus.
• Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas - reglamentuoja mokėjimo už socialines paslaugas tvarką.
• Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika - nustato socialinių paslaugų finansavimo principus ir lėšų apskaičiavimo metodus.
• Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas - reglamentuoja maitinimo organizavimą socialinės globos įstaigose.

Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos modelio

Vaikų globos institucijų sistema dažnai lemia sutrikusį vaiko prieraišumo jausmą, o tai savo ruožtu apsunkina vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, augantys institucijose, patiria daugiau sunkumų integruojantis į visuomenę, palyginti su tais, kurie globojami šeimose. Institucinė globa negali užtikrinti tokio paties dėmesio, meilės ir rūpesčio, kokį vaikas galėtų gauti šeimoje, kartu gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje. Todėl perėjimas prie šeimos modelio yra esminis siekiant užtikrinti geresnę vaikų gerovę.

Bendruomeninių vaikų globos namų koncepcija

Bendruomeniniai vaikų globos namai (BVGN) yra alternatyva institucinei globai, veikiantys pagal šeimai artimos aplinkos modelį. Tai yra vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., name, bute) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių. Paprastai tokiuose namuose gyvena iki 10 vaikų, ypač jei tai broliai ir seserys. Įgyvendinant BVGN plėtrą, siekiama steigti nedidelius, iki 8 vietų BVGN, kuriuose aplinka būtų pritaikyta pagal visus vaikų poreikius.

Higienos reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams

Higienos reikalavimai BVGN yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“:

• Plotas: Vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto. Taigi, namo plotas, skirtas iki 10 vaikų, turėtų būti ne mažesnis kaip 140 kv. m. Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus.
• Asmeninis plotas: Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m.
• Miegamieji: Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m.
• Atskiri miegamieji: Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Lovos turi būti sustatytos taip, kad prie jų galima būtų laisvai prieiti.
• Virtuvė: Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose.

Šie reikalavimai užtikrina, kad vaikai gyventų erdvioje, švarioje ir saugioje aplinkoje, atitinkančioje jų poreikius.

COVID-19 prevencijos reikalavimai

COVID-19 pandemija iškėlė naujų iššūkių vaikų globos įstaigoms. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė specialius reikalavimus laikino gyvenimo, grupinio gyvenimo, bendruomeninių vaikų globos namams, šeimynoms ir kitoms nestacionarioms socialinių paslaugų įstaigoms, teikiančioms apgyvendinimo paslaugas. Šie reikalavimai nustato, kaip organizuoti veiklą, kad būtų užkirstas kelias galimam koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimui.

• Temperatūros matavimas: Užtikrinama, kad būtų matuojama visų darbuotojų, atvykstančių paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų kūno temperatūra. Jau apgyvendintų įstaigoje paslaugų gavėjų kūno temperatūrą rekomenduojama matuoti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną.
• Izoliavimas: Nustačius, kad paslaugų gavėjui pasireiškė karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), paslaugų gavėjas nedelsiant turi būti izoliuojamas ir konsultuojamasi Karštąja koronaviruso linija 1808 dėl tolimesnių veiksmų.
• Grupinių veiklų ribojimas: Privalu užtikrinti, kad įstaigoje planuojant grupines veiklas būtų ribojamas jose dalyvaujančių asmenų skaičius (ne daugiau kaip 10 asmenų). Kiekvienam grupėje esančiam asmeniui paslaugų teikimo patalpoje turi būti skiriamas ne mažesnis kaip 5 kv. m plotas. Esant galimybei, tarp paslaugų gavėjų užsiėmimų metu užtikrinamas saugus atstumas (ne mažiau kaip 2 m).
• Apsaugos priemonės: Rekomenduojama, kad bendrose patalpose paslaugų gavėjai naudotų nosį ir veidą dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Taip pat rekomenduojama, kad rizikos grupei priklausantys asmenys - vyresni nei 60 m ir sergantys lėtinėmis ligomis - pagal galimybes būtų apgyvendinami atskirai.
• Lankymo draudimas: Šeimynose, grupinio ir bendruomeninio gyvenimo namuose žmonių lankymas draudžiamas.

Finansavimo sistemos problemos ir "paslaugų krepšelis vaikui"

Audito metu vaikų globos namų apklausos duomenimis nustatyta, kad neskiriamos lėšos pastatų renovacijai, patalpų remontui. Auditoriaus nuomone, pagal esamą tvarką valstybės biudžeto (savivaldybių biudžeto) lėšos finansuoja VGN, o ne vaikui teikiamas socialines paslaugas. "Paslaugų krepšelis vaikui" - tai tikslinės lėšos, kurios būtų skirtos vaiko globai finansuoti, lėšos darbuotojų atlyginimams, socialiniam draudimui, mitybai, aprangai, avalynei, kvalifikacijos tobulinimui. Įvedus "paslaugų krepšelį vaikui", atsirastų galimybė teikti vaikams socialines paslaugas pagal jų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos namų tinklą, stiprinti globos namų finansinį savarankiškumą, sukurti objektyvią vaikų globos namų finansavimo sistemą, pasiekti vaiko globos tikslus.

Šiuo metu vaikų globos namuose vieno vaiko išlaikymui per mėnesį tenka nuo 811,64 Lt iki 2007,31 Lt, savivaldybių globos namuose vienam vaikui išlaikyti per mėnesį skiriama nuo 453,82 Lt iki 1884,02 Lt. Šiam vaikui skiriama gerokai mažiau finansinių išteklių negu apskrities vaikų namų globotiniui. Kadangi nėra nustatyta vieningo piniginio "krepšelio" vienam vaikui, neretai finansiniai ištekliai skiriami tik minimaliems globos namų poreikiams užtikrinti. Būtina suvienodinti vieno vaiko išlaikymą vaikų globos namuose, nes statistiniai duomenys rodo, jog skiriasi finansavimas Lietuvos apskrityse bei atskiruose vaikų globos namuose.

Valdymas ir administravimas

Analizuojant paslaugų administravimą vaikų globos namuose, galima išskirti tris pagrindines institucijas, kurios atlieka socialinių paslaugų valdymo funkcijas: valstybiniai, savivaldybių bei nevyriausybinės organizacijos. Valstybinis vaikų globos namų steigėjas yra apskrities viršininko administracija, savivaldybių VGN steigėjas - savivaldybės administracija. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2004 metų audito duomenimis, VVGN, kurių steigėjos apskrities viršininko administracijos, yra 32-eji. Keturios miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) savivaldybių teritorijose yra 37 proc. minėtų įstaigų. Savivaldybių vaikų globos namai, kurių steigėjos savivaldybių administracijos, yra 32-eji (10 iš jų - laikini VGN). Vaikų globos namai, kurių steigėjas NVO, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atlikto audito 2004 metais vaikų globos įstaigose ataskaitos duomenimis, yra 19 (8 iš jų laikini vaikų globos namai).

Tyrimai ir apklausos

Tyrimas buvo organizuojamas keliais etapais, nes pasirinkti skirtingi tyrimo metodai bei respondentai. Pirmasis tyrimo etapas buvo atliekamas apklausiant globos namų vadovus, kitame etape dalyvavo vaikų globos namų globotiniai - vaikai. Apklausoje dalyvavo ir vaikai, kaip socialinių paslaugų klientai (gavėjai), nes svarbu, kaip jie vertina jiems teikiamas paslaugas globos namuose. Struktūrizuoto interviu apklausoje dalyvavo 3 proc. Vilniaus miesto valstybinių vaikų globos namų vadovės, anketinės apklausos tyrime dalyvavo 97 proc. Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai: "Vilniaus antrieji vaikų globos namai", "Vilniaus tretieji vaikų globos namai", Vilniaus vaikų globos namai "Gilė". Šiuose globos namuose atlikti tyrimai, nes Vilniaus mieste sukoncentruoti ketveri Vilniaus apskrities valstybiniai vaikų globos namai, kurių steigėjas - apskrities viršininko administracija.

Struktūrizuoto interviu metodu atliktas tyrimas apklausiant vaikų globos namų vadovus. Interviu - asmeninis pokalbis su vienu žmogumi pagal iš anksto parengtą vieningą struktūrą, siekiant sužinoti respondento nuomonę, vertinimus, požiūrį, patirtį, susijusią su analizuojama tema. Tai kokybinis tyrimas, kurį naudojant renkami duomenys tiesioginio asmeninio pokalbio su vienu žmogumi metu. Kokybiniai tyrimai leidžia išsiaiškinti galimas nuomones, vertinimus, požiūrius tendencijas, o jo išvados yra daugiau aprašomojo pobūdžio.

Vadovų kompetencija ir veiklos planavimas

Siekiant giliau panagrinėti globos namų vadovų kompetenciją, buvo pasidomėta, koks jų išsilavinimas. Visi respondentai teigė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Interviu metu su vadovais buvo analizuojama, ar įstaigose iš viso sudarinėjami veiklos planai, kuriuose numatoma įmonės veikla. Taip pat buvo aptariamas laikotarpis, kuriam tokie veiklos planai sudaromi. Veiksmo planas padeda panaudoti įmonės išteklius bei pasirinkti geriausią administravimo metodą siekiant kryptingos organizacijos veiklos.

Klausimu, kaip globos namuose planuojamas finansavimas iš valstybės biudžeto kitiems metams, siekta išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis planuojamas biudžetas vaikų globos namuose. Globos įstaigos vadovės teigimu, nustatant būsimų metų finansavimo poreikį, remiamasi prieš tai buvusiu finansavimu, infliacija bei socialinio draudimo dydžiai, finansavimo poreikis mitybai, apavui, medikamentams, elektrai, apšildymui.

Finansavimo iššūkiai ir normatyvai

Struktūrizuoto interviu metu su vadovais, buvo analizuojami normatyvai, kuriais vadovaujasi globos namai, nustatydami lėšų poreikį globotinių mitybai, aprangai, patalynei, medikamentams. Vadovės teigimu, jei būtų gyvenama tiksliai pagal valstybės nustatytas normas, kitoms buitinėms reikmėms nuolat trūktų finansinių išteklių. Todėl galima daryti išvadą, kad globos įstaigos nesilaiko reikalavimų, valstybės nustatytų normų, o tai neužtikrina efektyvaus paslaugų administravimo.

Globos namų vadovai nurodė, kad išlaidos vieno vaiko išlaikymui per mėnesį viršija tūkstantį litų (tiksli suma nenurodyta). Jų tvirtinimu, į šią sumą įeina samdomų darbuotojų darbo užmokestis, socialinis draudimas, įstaigos išlaikymas, maistas, apavas, rūbai globotiniui. Taigi, maždaug tūkstantis litų kainuoja valstybei vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį.

Interviu metu vadovams buvo pateiktas klausimas dėl kišenpinigių, skiriamų globotiniams globos namuose. Vienų globos namų vadovės teigimu, vaikams kišenpinigiai jų administruojamuose globos namuose neskiriami, nes jų skyrimas nenumatytas vaikų poreikiams iš valstybės biudžeto. Kituose globos namuose kišenpinigiai skiriami vaikams, kurie gerai mokosi.

Visuomenės požiūris ir mitai apie globos namuose augančius vaikus

Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos.

tags: #bendruomeniniai #vaiku #globos #namu #aprasas #etar

• Kelias į šlovę: Ugnė Skonsmanaitė
• Išsamus vadovas apie vaiko globą
• Sužinokite apie vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, ugdymą ir globą
• Kaip atrodo "Auklės" aktoriai po daugelio metų
• Saugumas ir patogumas vaikiškose lovytėse