Tarpvietės plyšimai ir pjūviai po gimdymo yra gana dažna problema, su kuria susiduria daugelis moterų. Nors tai gali sukelti diskomfortą ir nerimą, svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti šias žaizdas, kad jos greičiau sugytų ir būtų išvengta komplikacijų.
Priežastys ir tipai
Tarpvietės plyšimai gimdymo metu pasireiškia iki 90 proc. gimdyvių. Galima teigti, kad plyšimai gimdymo metu yra neišvengiami, nes jei skaičiuotume ir mikroplyšimus („nubrozdinimus“), kurių nereikia siūti, skaičius siektų 99 proc. Dažniausiai plyšimai yra tik paviršiniai, kuomet pažeidžiama oda. Tai vadinamieji pirmojo laipsnio plyšimai, kurių nereikia siūti arba padaromos viena-dvi siūlės. Audiniai susiuvami keliomis siūlėmis gimdykloje, vietiškai nuskausminus. Trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimai yra reti (apie 1 proc. atvejų), tačiau labai rimti, pažeidžia ne tik odą ir tarpvietės raumenis, bet ir analinio sfinkterio raumenį bei aplinkinius audinius. Dėl to moteriai kyla bėdų dėl tuštinimosi, ji gali nelaikyti dujų, šlapimo.
Epiziotomija yra chirurginė procedūra, kai įkerpama tarpvietės oda ir raumenys, kad padidėtų lytinio plyšio skersmuo gimdymo metu. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad epiziotomija ne tik neapsaugo tarpvietės, tačiau net padidina trečiojo ir ketvirtojo laipsnio plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galva gali pagilinti žaizdą. Taip pat įrodyta, kad natūralūs plyšimai geriau gyja, susidaro silpnesni randai, kurie neturi įtakos tarpvietės tempimuisi kitų gimdymų metu.
Greitas gimdymas, taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi) gali lemti tarpvietės plyšimus. Gimdos kaklelio plyšimų niekada neskauda. Pagrindinis gimdos kaklelio plyšimų simptomas yra kraujavimas iš lytinių takų gimus vaisiui. Įplyšę gimdos kaklelio audiniai kraujuoja vienodai, nenutrūkstama srove, skaisčiai raudonu arteriniu krauju, gana smarkiai. Gimdos kaklelio plyšimai gali komplikuotis gausiu kraujavimu. Į nesusiūtą žaizdą gali patekti infekcija, išplisti aukštyn į gimdos kūną ir puriuosius priegimdžio audinius. Nesusiūtas gimdos kaklelio plyšimas gali skatinti ikivėžinių būklių ir vėžio atsiradimą.
Susidarius hematomoms (kraujosrūvoms), moteris skundžiasi stipriais sąrėminiais skausmais, spaudimu dubens dugno srityje, lyg noru tuštintis. Išorinio kraujavimo, esant hematomoms, dažniausiai nebūna. Dėl giliai esančių hematomų, patinsta makštis ir išoriniai lytiniai organai. Didelės arba mažos daugybinės hematomos, neatvertos chirurginiu būdu, gali supūliuoti.
Gilūs tarpvietės plyšimai pažeidžia tiesiąją žarną, šlapimkanalį, išangės rauką ir keliamuosius raumenis; nekokybiškai susiuvus tokius plyšimus, vėliau gali būti šlapinimosi sutrikimų, dujų ir išmatų nelaikymas.
Gijimo procesas ir priežiūra
Gimdančios moterys, kurioms teko kirpti tarpvietę ar plyšo audiniai, dažnai susiduria su skausmu, pūliavimu ir ilgu gijimo laikotarpiu. Kai kurioms moterims siūlai gali išsiskirti, o organizmas netgi atmesti siūlus, dėl ko gijimas gali užtrukti iki 2-8 savaičių ar net ilgiau. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją, kuris gali paskirti antibiotikus, dezinfekuojančius purškalus ar tepalus.
Tinkama higiena yra labai svarbi. Po kiekvieno pasišlapinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus ir tarpvietę šiltu vandeniu (nepilant vandens į vidų!) ir nusausinti priglaudžiant vienkartine servetėle. Po kiekvieno pasituštinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus, tarpvietę, išangės sritį šiltu tekančiu vandeniu ir bekvapiu vaikišku muilu (kryptimi iš priekio į užpakalį, o ne atvirkščiai!) ir nusausinti rankšluostėliu priglaudžiant. Nei papildomos žolelių vonelės, nei gydomieji tepalai tarpvietės žaizdos gijimo nepagreitina. Geriau dėvėti medvilnines, o ne sintetinio pluošto apatines kelnaites.
Šaltas kompresas, pagamintas sušlapinus higieninį įklotą ir įdėjus jį į šaldymo kamerą, gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Dezinfekuojamieji gleivinėms tinkantys purškalai, hamamelio hidrolatai ar tepalai taip pat gali būti naudingi. Svarbu užtikrinti, kad žaizda būtų sausa. Oro vonios, kai moteris paguli nuoga ant neperšlampamo pakloto, yra labai rekomenduojamos. Taip pat gali būti naudingos sėdimosios vonelės su šiltu vandeniu, į kurį įpilta vaistažolių nuoviro ar eterinių aliejų.
Pirmosiomis paromis po gimdymo rekomenduojama daugiau ilsėtis ir kuo mažiau sėdėti. Kai moteris gali atsisėsti, bet vis dar jaučia diskomfortą, patariama sėdėti ant minkštų paviršių, naudoti specialias pagalvėles („spurgos su skyle“ formos) arba vaikišką pripučiamą ratą.
Lytinius santykius atnaujinti patariama tik visiškai užgijus gimdymo takams ir nustojus tekėti lochijoms, o tai trunka maždaug 4-8 savaites po gimdymo. Svarbu pasiruošti pirmajam susitikimui po gimdymo - ramybė, romantika, švelnumas, lėtumas ir lubrikantas.
Galimos komplikacijos ir jų sprendimai
Kai kuriais atvejais, ypač po sunkių plyšimų, gali likti ilgalaikių pasekmių, tokių kaip skausmas, guzeliai siūlių vietose, ar net išangės srities problemos, pavyzdžiui, dujų ar išmatų nelaikymas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į proktologą, kuris gali atlikti papildomus tyrimus (pvz., ultragarsą) ir paskirti tinkamą gydymą, įskaitant operaciją. Nors operacija gali būti sudėtinga ir ilgas gijimo procesas, ji gali padėti atstatyti normalią funkciją ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nors tema apie tarpvietės plyšimus ir jų pasekmes dažnai nutylima, svarbu žinoti, kad pagalbos galima ir reikia ieškoti. Kuo daugiau moterų kreipsis dėl tokių problemų, tuo didesnis supratimas ir nauji gydymo metodai atsiras.
Ką vežuosi į ligoninę? Pilni gimdyklos/palatos sąrašai.
Jeigu jaučiate stiprų skausmą, pastebite pūliavimą, kraujavimą ar kitus neįprastus simptomus, nedelsdamos kreipkitės į gydytoją. Tinkama priežiūra ir laiku suteikta medicininė pagalba padės greičiau ir sėkmingiau sugyti po gimdymo.
