Medikų bendruomenėje netyla diskusijos apie susilpnėjusį vaikų imunitetą - mažųjų sergamumas įvairiomis kvėpavimo takų ligomis ar žarnyno infekcijomis ženkliai išaugo. Specialistai sutaria, kad kalta pandemija ir kone metus trukusi izoliacija namuose, kurios metu vaikų imunitetas negalėjo grūdintis ir stiprėti.
„Prasidėjus pandemijai ir įvedus karantiną, turėjome vieną tikslą - kiek įmanoma sumažinti kontaktus ir stabdyti viruso plitimą. Nors šis žingsnis būtinas pandemijos valdymui, jis padarė meškos paslaugą vaikų imunitetui. Mažėjant kontaktų skaičiui ir gyvenant namų „šiltnamio“ sąlygomis imunitetas neturėjo kur treniruotis ir ženkliai susilpnėjo.“
Specialistė teigia, kad ankstesniais mokslo metais daug didesnė dalis vaikų gebėdavo susidoroti su ligų sukėlėjais. Jiems simptomai nepasireikšdavo ar pasireikšdavo silpniau, nes organizmas susidorodavo pats. Šiemet įvairiausi virusai ir ligos užklupo kaip tikra lavina, o pailsėjusi vaikų imuninė sistema nebesugeba su jais susidoroti - ištisos darželių ar mokyklų klasės „krenta kaip lapai“.
„Pernai, kai mūsų vaikai nėjo į darželį, džiaugėmės, kad nei kosuliai, nei slogos nekamuoja. Tačiau tik jiems grįžus į kontaktinį ugdymą, prasidėjo visi virusų „džiaugsmai“ - ligos užpuolė visu gražumu. Pastebėjome, kad mažieji itin lengvai užsikrečia - vaikas lanko darželį tris-penkias dienas ir po to serga dvi savaites. Atrodo, kad labai mažai užtenka, kad vaikas apsikrėstų - vos valandą pabuvus su sergančiuoju lauke - štai ir nepavyko išvengti ligos.“
Gydytoja rezidentė tikina, kad vaikų imunitetas formuojasi tada, kai susiduria su potencialiais ligos sukėlėjais, natūraliai aplinkoje esančiomis bakterijomis ir virusais. „Izoliacija nėra geriausias būdas imunitetui augti ir stiprėti. Kuo mažiau imunitetas gauna informacijos iš aplinkos, tuo mažiau jis išmoksta. Kai toks imunitetas susiduria su jam nežinomu virusu ar bakterija, įvyksta labai ūmi reakcija“, - sako specialistė. Pagrindinis vaiko imuniteto „mokytojas“ - kontaktavimas su jį supančiais žmonėmis ir aplinka.
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
„Reikėtų bandyti grįžti į priešpandeminę vaikų priežiūros rutiną ir „atidirbti“ už tuos du metus.“
- „Svarbiausia - neužsisėdėti namie ir rinktis pramogas ne uždarose, o atvirose erdvėse. Leisti žaisti ir smėlyje ar net purvuose, nesibaiminti dėl sterilumo. Perdėtas sterilumas nėra gerai nei imuninei sistemai, kai kalbame apie infekcines ligas, nei alergijų atžvilgiu, kurių itin daugėja.“
- Kuo geresnė psichologinė aplinka vaikui - kokybiški visos šeimos ir pačių tėvų santykiai.
- „Jeigu vaikai valgys tik makaronus, sausainius ir saldainius, nieko nuostabaus, kad jų kūnas negaus visų būtinų medžiagų stipriam imunitetui“, - sako specialistė.
- Prevenciniai kraujo tyrimai ir vitaminų bei mineralų trūkumo stebėjimas.
Gydytoja rezidentė teigia, kad vitaminų ar mineralų trūkumą gali išduoti tokie signalai kaip odos problemos, skilinėjantys lūpų kampučiai, slenkantys plaukai ar prakaitavimas. Vitaminas D - tai kone svarbiausias vitaminas, kurio trūksta didžiajai daliai lietuvių. Šalia daugybės kitų naudų, Vitaminas D ypatingai svarbus organizmo kovai su kvėpavimo takų infekcijomis. Vitaminas C ligos metu svarbus kovai su infekcija. Jis padeda imuninėms ląstelėms patekti į infekcijos vietą, skatina kovą su infekcija. Cinkas padeda ląsteles apsaugoti nuo oksidacinės pažaidos. Vaikui susirgus organizmas patiria stresą, kurio metu yra pažeidžiamos ląstelės, todėl atsiranda didesnė liekamųjų reiškinių tikimybė. Gerosios žarnyno bakterijos labai svarbios imunitetui - sakoma, kad net 70 proc. imuninės sistemos funkcijų susijusios su žarnynu.
V. Barzylovich teigia, kad šiais laikais svarbu surasti sprendimą, kuris būtų patrauklus tiek tėvams, tiek vaikams.
Vaikams sugrįžus į mokyklas ir darželius, daugelis tėvų susiduria su dažnesniais peršalimo ir virusinių infekcijų atvejais. Neretai kyla klausimas - kaip padėti organizmui natūraliai stiprėti.
„Nukritus oro temperatūrai, daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, todėl virusai plinta greičiau. Vaikų imunitetas dar tik formuojasi, todėl jis jautriau reaguoja į šiuos pokyčius.“
„Pirmuosius penkerius-šešerius gyvenimo metus imuninė sistema aktyviai vystosi, todėl kiekvienas susirgimas iš esmės yra tam tikra treniruotė imuninei sistemai. Vis dėlto, svarbu užtikrinti, kad šie iššūkiai nesikartotų per dažnai - dažnas sirgimas gali silpninti organizmą ir trukdyti jo formavimuisi“, - teigia specialistė.
Ji pabrėžia, kad svarbiausia - kasdienė rutina. Kokybiškas miegas, subalansuota mityba, judėjimas gryname ore ir rankų higiena - pagrindiniai imuniteto „statybininkai“. Vaiko, kuris ilsisi, juda ir gauna įvairų maistą, imunitetas veikia efektyviau.
Subalansuota mityba turi tiesioginį poveikį imuninei sistemai. Pasak specialistės, „Spalvingas maistas lėkštėje dažnai reiškia įvairius vitaminus ir mikroelementus, reikalingus imunitetui, pavyzdžiui, cinką, seleną, vitaminus C ir D.“ Ne mažiau svarbus ir fizinis aktyvumas. „Tėvams rekomenduojama skatinti vaikus kasdien praleisti bent valandą gryname ore - net ir debesuotomis dienomis. Saulės šviesa ir judėjimas prisideda prie vitamino D gamybos ir geresnės nuotaikos, o tai taip pat stiprina imunitetą“, - tvirtina ji.
„Ypač svarbu mokyti vaikus elementarių higienos įpročių - plauti rankas su muilu, kosint ar čiaudint prisidengti burną ir nosį, nevartoti bendrų puodelių, įrankių ar nosinaičių. Šie, atrodytų, paprasti įpročiai labai veiksmingai padeda išvengti virusų plitimo tiek darželyje, tiek mokykloje.“
„Skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių siekiant apsaugoti nuo sunkių infekcinių ligų. Tėvai turėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju dėl rekomenduojamų vakcinų, ypač prasidėjus gripo sezonui“, - pažymi specialistė.
Apie imunitetą reikia prisiminti ištisus metus, o ne tik prasidėjus ligų sezonui arba išleidus vaiką į darželį ar mokyklą. Dauguma mamų guodžiasi, kad namuose vaikas beveik nesirgo, o tik pradėjus lankyti darželį ligos puola viena po kitos. Nieko stebėtino - juk tarp daugelio vaikų vis atsiranda sloguojančių arba kosėjančių. O jų paskleisti virusai tykoja kito šeimininko ir toje pačioje erdvėje nesunkiai suranda. Palaužia jie tą, kuris nesugeba pasipriešinti, t. y. silpnesnį imunitetą turintį.
Ikimokyklinio amžiaus mažyliai ir pradinukai sparčiai auga, o didelių pokyčių patiriantis organizmas labai pažeidžiamas. Virusų išvengti negalime, todėl pagrindinė apsauga nuo ligų - vaiko imunitetas. Pediatrai pataria neauginti vaiko kaip šiltnamyje. Imunitetą stiprina ne itin palankios aplinkos sąlygos. Žaisti ar pasivaikščioti lauke būtina kasdien ir ne tik gražiu oru, lyjant ar spaudžiant šaltukui tereikia tinkamai apsirengti. Rudenį dar yra puikių progų vaikui pasilepinti net ir nelabai dosnios saulės spinduliuose, kuriuose gaminasi vitaminas D. Namuose leiskite mažyliui pabėgioti basomis, tegu jis dažniau pažaidžia su bendraamžiais.
Vaiko imunitetui didelės įtakos turi ramūs nervai. Labiausiai pažeidžiami infekcijų vaikai iki trejų metų, nes jų imuninės sistemos atsparumas dar silpnas. Būtinai atkreipkite į mažylį dėmesį ir pasistenkite nuraminti, jeigu protestuodamas prieš darželį jis plūsta ašaromis, trepsi kojytėmis ar kiek įmanydamas rėkia. Darželiui vaiką turite paruošti, sudominkite mažąjį užsispyrėlį, kad jis nepatirtų streso tempiamas už rankos per prievartą. Papasakokite, kaip ten smagu, kiek daug žaidimų jo laukia, kokie šaunūs nauji draugai.
Sudėtingi pirmieji metai ir į mokyklą pradėjusiam eiti pradinukui. Tai vėl nauja situacija, prie kurios reikia prisitaikyti, o dėl to neramu. Neigiamai imunitetą veikia konfliktai šeimoje, dėl kurių vaikas labai pergyvena.
Mamos puikiai žino, kad tinkama mityba - geros sveikatos pagrindas. Vaikui reikia ir augalinių, ir gyvūninių baltymų, kasdien mažylis turi valgyti įvairius produktus: mėsą, žuvį, riešutus, daržoves ir vaisius, kuriuose gausu mikroelementų ir kitų reikalingų medžiagų. Puikus energijos suteikiančių angliavandenių šaltinis - grūdų košės. Pavyzdžiui, iš avižų košės, vaikas gaus polisacharido beta gliukano, kuris svarbus imunitetui stiprinti. Mažyliui reikalingas jogurtas, kefyras ir kiti rauginto pieno produktai, kuriuose esančios gerosios bakterijos padeda susiformuoti tinkamai žarnyno mikroflorai, o ji taip pat turi įtakos imunitetui. Nepamirškite ir skysčių - vaikas turi gerti užtektinai vandens.
Užsigrūdinę vaikai serga rečiau, lengviau nugali įvairias infekcijas, jie aktyvesni, žvalesni, geriau miega, atsparesni oro permainoms. Paprasčiausias grūdinimo būdas - apipylimai vėsiu vandeniu arba kontrastinis dušas. Tik nepersistenkite - vandens temperatūrą mažinkite palengva.
Imunitetą stiprina judėjimas gryname ore ir sportas. Smagūs užsiėmimai mažyliui bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukiojimas baseine.
Laiko planavimas svarbus, kad išvengtume skubėjimo ir stresų. Organizmas įpranta prie reguliarių valgymų, protinio darbo ir fizinio aktyvumo valandų, miego ir kėlimosi tuo pačiu metu. Tuomet vaikas nepavargsta ir nuotaika nesuprastėja.
Didelės reikšmės vaiko sveikatai ir imuniteto stiprinimui turi miegas. Miegant yra aktyvūs augimo hormonai, gaminasi kitos medžiagos, kurios yra svarbios vaiko vystymuisi ir imunitetui.
Virusai per nešvarias rankas gali patekti į burną, todėl vaiką pratinkite dažnai jas plautis.
Nepamirškite apie gamtos teikiamas gėrybes, padedančias sustiprėti imunitetui. Viena iš jų - medus, kurio vaistinės savybės žinomos nuo seno. Erškėtrožių vaisiai turi daug gerai pažįstamo antioksidanto - vitamino C, sutrinkite šias uogas su cukrumi, duokite vaikui jų arbatos. Apsauginių, imunitetą stiprinančių medžiagų turi spanguolės, šaltalankiai, juodieji serbentai. Daug šio vitamino citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, greipfrutuose, citrinose) ir kiviuose.
Dažniausios vaikų infekcijos ir jų ypatumai
Dažniausios infekcijos tarp vaikų šaltuoju metų sezonu. Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai.
Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas(nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt.
Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi.
Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau.
Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys).
Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.
Vėjaraupiai - taip pat priskiriama sunkesnių infekcijų grupei. Ji ypatinga tuo,kad yra labai užkrečiama oro lašiniu būdu (būnant bendroje patalpoje su sergančiuoju ar sirgsiančiuoju) ir tuo, kad turi ilgą inkubacinį laikotarpį net iki 21 dienos, per kurį pasireiškia pirmieji ligos požymiai po kontakto su sergančiuoju. Vėjaraupiams būdingas febrilus karščiavimas ir viso kūno bei gleivinių bėrimas, pradžioje - dėmelėmis, vėliau jos vietoje iškyla pūslelė, o jai subliuškus susiformuoja šašelis, kadangi naujai beria iki 5 dienų, bėrimų elementų pas sergantį galima stebėt įvairių - nuo dėmelių, pūslelių iki šašelių. Bėrimai pakankamai skausmingi, niežti, tad labai svarbu nepamiršti priešalerginių preparatų vaikams, kad nesikasytų ir neliktų randelių.
Tik apie 10 proc. visų susirgimų, lydimų didelio karščiavimo, pasitvirtina bakterinė infekcija. Dažniausi sukėlėjai - streptokokai, pneumokokai, stafilokokai, haemophilus ir kt. Kada įtarti bakterinę infekciją? Jeigu nėra slogos, kosulio, bet yra labai aktyvus karščiavimas, kuris sunkiai pasiduoda vaistams (paracetamoliui ar ibuprofenui), karščiuojama tokiais atvejais virš 38 laipsnių, karščiavimas trunka virš 3 parų ir tarpai tarp temperatūros kilimo nemažėja.
Atskirai noriu pakalbėti apie enterobiozę, kuri darželinukų tarpe labai paplitusi. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos, tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį, todėl suprastėja ir miegas, vaikas tampa irzlesnis, jaučiasi nepailsėjęs ir dienos metu. Tėveliai, pastebėję, kad jūsų vaikučiai kasosi užpakaliuką, būtinai išsitirkite dėl šių helimintų. Spalinukėmis užsikrečiama, kai spalinių kiaušinėliai nuo rankų, užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).
Psichologiniai veiksniai ir imunitetas
Susirgus vaikui, tėvai visada kreipiasi į gydytoją, kad šis paskirtų gydymą. Praeina savaitė, dvi ar mėnesis, ir liga atsinaujina. Taigi tėvai nuolat guodžiasi, kad jų vaikas per dažnai serga, bet nepagalvoja, kad dėl to gali būti kaltas visai ne silpnas imunitetas. Vaikui (beje, kaip ir suaugusiam žmogui) liga - būdas išsikovoti tai, ko kitaip gauti niekaip nepavyksta. Tarkim, vaikui trūksta tėvų dėmesio ir šis jo poreikis, nors ir būtinas, nėra patenkinamas. Pirmiausia pritraukti dėmesį vaikas bando elgesiu (dažniausiai - netinkamu) ir kartais šis būdas pasiteisina. Kurį laiką... O paskui vaikas suserga. Ir mama, metusi visus savo reikalus ir darbus, bėga į parduotuvę skaniausių vaisių, verda skaniausias sriubas. Paskui sėda su vaiku žaisti, skaito jam knygas, kol jis, toks bejėgis ir sergantis, guli lovoje. Vaikui toks rūpestis patinka - jis tarsi nebejaučia slogos, aukštos temperatūros. Beje, kuo rimtesnė liga, tuo labiau vaikui trūko dėmesio. Ir tuo daugiau to dėmesio sirgdamas jis ir gauna iš artimų žmonių.
Antra priežastis - itin griežta tvarka ir labai griežtas tėvų požiūris bei reikalavimai: būtina eiti į mokyklą, sportuoti, vaikščioti pas du korepetitorius ir lankyti tris būrelius, o dar ir mamai padėti tvarkytis namuose (kitaip tu „tinginys, nedėkingas, nesavarankiškas, negabus, netalentingas“). Pavyzdžiui, tėvai mano, kad praleisti pamokas galima tik vienu atveju - susirgus. Lengvas negalavimas šiuo atveju ne priežastis. Ir tada vaikas suserga, kad gautų tokią svarbią galimybę pailsėti. Liga mus išgelbsti nuo kaltės jausmo, nes susirgę mes „nusipelnome poilsio“. Sakysite - nesąmonė? Bet liga suteikia galimybę atsipalaiduoti, pasijusti silpnam. Tad susergama ir tada, jei vaikas per ilgai buvo stiprus tam tikroje situacijoje, per ilgai laikėsi.
Trečia priežastis - nepriimtos ir neišreikštos emocijas (bet kokios - ne tik neigiamos), nes šeimoje bet kokia jų išraiška atmetama: negalima pykti, bartis, susierzinti, per smarkiai džiūgauti, pykti ant tėvų. Tokį požiūrį galima pavadinti - „negalima būti“. Todėl, išreiškęs bet kokią emociją, vaikas pasijunta kaltas. O kadangi kaltė - griaunantis jausmas, kuris tokiu atveju irgi neišgyvenamas, ji nukreipiama į save. Kitaip tariant, liga vaikas baudžia save už „teisę būti“. Gali būti, kad ir mama neigia vaiko jausmus. Tarkim, jis sako, kad blogai jaučiasi, bet išgirsta atsakymą: „Ir kas blogai? Juk temperatūros neturi.“
Ketvirta - kartais liga tampa atsisakymu vykdyti tėvų prašymą, kurį REIKIA įvykdyti, bet dėl amžiaus ar įgūdžių stokos vaikas to padaryti negali. O tada ir greitai pasveikti nesinori, nes reikalavimą vis tiek teks įvykdyti. Taigi liga tokiu atveju reiškia pasipriešinimą.
Penkta priežastis - bandymas šeimoje išsaugoti pusiausvyrą. Vaikus dažniausiai galima pavadinti „šeimos sistemos stabilizatoriais“, o jei sistema sutrinka, vaikai problemą bando „spręsti“ patys. Įsivaizduokite neretą situaciją - tėtis ir mama nusprendžia skirtis, o bet kokie vaiko prašymai to nedaryti nepadeda. Ir tada jis suserga. Rimtai, ilgam ir iš tikrųjų. O tada ketinimą skirtis tenka atidėti bent kuriam laikui.
Šešta priežastis - tėvų nuostatos, kurias vaikas išsaugo visą savo gyvenimą. Tarkim, žodžiai „tu toks silpnutis, toks ligoniukas, ką gi su tavimi tokiu daryti...“ įsitvirtina sąmonėje ir kiekvieną kartą sukelia ligą.
Septinta priežastis - vidinis konfliktas, susijęs su skirtingu tėvų požiūriu. Tėtis sako: „Netrukdyk, aš užsiėmęs.“ Mama iškart atitaria: „Eik pas tėtį ir klausk jo...“ Tokiu atveju vaikas nežino, prie kurio iš tėvų eiti ir kurio klausytis. Kadangi jis dar tik vaikas, jam sunku susitvarkyti, ir jis suserga.
Galimai aštunta priežastis - reakcija į traumuojančias situacijas: artimo žmogaus netektis, nauja gyvenamoji vieta, naujas darželis, nauja mokykla. Be to, negalima pamiršti ir ankstyvoje vaikystėje, ir šiek tiek vėliau (4-6 metų) išgyventų traumų, pavyzdžiui, tokių situacijų, kai tėvai vaiką mušė, įžeidinėjo, užgauliojo...
Žarnyno mikrobiotos ir imuninės sistemos ryšys
Pastaraisiais metais mokslininkai vis dažniau ir garsiau kalba apie tai, kad žarnynas yra vienas pagrindinių imuninės sistemos organų. Yra nemažai visuotinai išbandytų ir patikrintų būdų užkirsti kelią ligų plitimui - tinkama higiena (pavyzdžiui, rekomenduojama dažnai plauti rankas, kosint, čiaudint prisidengti burną ir kt.). Kiekvieno žmogaus mikrobiota yra visiškai unikali.
Anksčiau manyta, kad aplinka, kurioje vystosi vaisius, yra sterili. Tačiau naujausiuose moksliniuose tyrimuose atskleidžiama, kad vaisiaus žarnyne bakterijų aptinkama dar iki gimimo - kolonizacija gali įvykti prenataliniu laikotarpiu. Vaisiaus mikrobiotai nemažai įtakos turi mamos imunitetas, sveikatos būklė, mityba, galiausiai, net ir nėštumo trukmė. Po gimimo mikrobiota intensyviai vystosi iki 3-4 metų amžiaus, po to pasiekiamas didesnis stabilumas. Todėl pirmieji keleri vaiko gyvenimo metai yra ypač svarbūs: tuo metu galime paveikti ir tinkamai palaikyti besivystančią mikrobiotą.
Jei žarnynas yra sveikas, gerųjų bakterijų ir kitų mikroorganizmų kiekis turėtų viršyti blogųjų (t. y. patologinių). Ilgainiui žarnyno imuninė sistema išmoksta atskirti naudingus mikroorganizmus nuo kenksmingų. Bakterijos atlieka labai svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, tam tikros bakterijos iš suvartoto maisto gamina trumpos grandinės riebalų rūgštis. Šios rūgštys padeda sušvelninti mūsų imuninį atsaką, sumažina uždegimą ir stiprina žarnyno apsauginį barjerą. Sveika ir subalansuota mikrobiota vaiko imuninei sistemai padeda susidoroti su įvairiais kylančiais sveikatos iššūkiais - nuo paprasčiausių įbrėžimų, mėlynių iki ligų, infekcijų ir t. t.
Atminkite, kad kūdikių ir mažų vaikų imuninė sistema vystosi intensyviausiai. Padėti formuoti sveiką kūdikių ir vaikų mikrobiotą - lengviau, nei manėte. Didelę įtaką mikrobiotai turi mityba. Gerųjų bakterijų gausu ir fermentuotuose maisto produktuose. Tiesa, ne visi produktai tiks vaikams, tačiau svarbu žinoti, kad šis maistas taip pat gali padėti reguliuoti imuninį atsaką, įskaitant ir žarnyno gleivinės funkcijas. Kitų rūšių sūriai ir varškės sūriai su gerųjų bakterijų kultūromis. Valgant fermentuotų produktų didėja žarnyno mikrobiotos įvairovė, daugėja gerųjų bakterijų.
Nors auginant vaikelį higiena - išties labai svarbi, tačiau taip pat reikėtų atžalų neauginti „šiltnamio sąlygomis“. Vaikams reikia leisti pažaisti smėlio dėžėje, pasikapstyti darže, glostyti gyvūnus ir t. t.
Įsibėgėjęs ruduo daugumą įsuka į peršalimų ir įvairių ligų karuselę. „Dažnai tėvai, vos pajutę pirmuosius simptomus ar išgirdę vaiką šniurkščiojant nosytę, ima save kaltinti: galbūt ir vėl nepakankamai sustiprino vaiko imunitetą, galbūt jis per mažai valgė daržovių, o gal vartojo neveiksmingus vitaminus“, - patirtimi dalijasi vaikų gydytoja dr. I. Plėštytė.
„Imuninė sistema - milžiniška ir sudėtinga galaktika, kurioje turi sutarti, sugyventi ir kartu darniai veikti daugybė skirtingų pasaulių. Tai ir imuninės sistemos organai, ir milžiniški kiekiai imuninių ląstelių, ir cheminių junginių, o kur dar gerosios bakterijos, virusai, grybeliai ir kiti mikroorganizmai, gyvenantys kūnuose. Kad būtume apsaugoti nuo iš aplinkos į organizmą patekusių kenksmingų mikroorganizmų bei savo pačių klaidų, imuninei sistemai reikia šiuos skirtingus pasaulius suderinti ir priversti dirbti išvien“, - vaizdžiai aiškina gydytoja ir nuramina: imuninė sistema bręsta kartu su vaiku, todėl jei jis nesirgs, neišmoks ir pasveikti.
I. Plėštytė neslepia dažnai sulaukianti klausimo: „Ar imuniteto stiprinimas tikrai naudingas?“ atskleidžia, kad išgirdus tokį klausimą taip pat norisi atsakyti klausimu: „O kurią imuninės sistemos dalį norite sustiprinti? Pastaruoju metu gydytoja pastebi itin daug vaikų, kuriems imuninės sistemos stiprinti visai nereikia. „Ji jau yra per stipri ir pernelyg įjautrinta, - sako gydytoja. - Pavyzdžiui, alergiško vaiko. Juk pats alergijos apibūdinimas jau viską ir pasako - tai per didelis ir iškreiptas imuninės sistemos atsakas į alergeną.“
I. Plėštytės teigimu, „Arba jei vaikui padidėję adenoidai, tonzilės, kaklo limfmazgiai. Limfinio audinio išvešėjimas parodo, kad imuninė sistema veikia itin aktyviai ir limfmazgiuose vyksta intensyvi imuninių ląstelių gamyba. Jei ji tokia intensyvi, vaikas tik ir ieško, kur tą aktyvumą išnaudoti. Deja, kalti lieka patys nekalčiausi virusai ar bakterijos, esančios aplinkoje. Imuninei sistemai nuraminti į pagalbą galima pasitelkti mikrobiotos pasaulį, jos reikšmė imuninės sistemos formavimuisi mokslininkų jau senai nustatyta. Gydytojos teigimu, bakterijos, gyvenančios organizme, ypač žarnyne, ne tik padeda sureguliuoti virškinimo veiklą, bet ir moko vaiko imuninę sistemą atpažinti draugiškus ir pavojingus mikrobus. „Kadangi bakterijos - gyvi organizmai, nustatyta daugybė cheminių junginių - postbiotikų - kuriuos jos išskiria. Patekę į organizmą postbiotikai dalyvauja įvairiausiuose imuninės sistemos veiklos procesuose ir juos reguliuoja“, - pasakoja I. Plėštytė.
Anksčiau buvo manyta, kad prebiotikai - tai tik nevirškinamos mūsų fermentų skaidulos, kurios yra maistas bakterijoms ir pagalba tuštinimosi proceso reguliavimui. Ir tai tiesa - maistas, pripildytas skaidulų, t. y. prebiotikų, aktyvuoja žarnyną ir saugo nuo vidurių užkietėjimo ir lėtinių uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo, tačiau be šių funkcijų apie prebiotikus kalbama ir kaip imuninės sistemos moduliatorius. Pasak vaikų gydytojos, žarnynas ir kvėpavimo sistema - itin glaudžiai susiję. Sutrikus mikrobiotai žarnyne, sutriks ir apsauginės mikrobiotos funkcijos kvėpavimo takuose. Prebiotikai taip pat tiesiogiai veikia visą imuninę sistemą, nepriklausomai net nuo mikrobiotos. „Įvairių rūšių prebiotinės skaidulos per žarnyno epitelio ir imunines ląsteles reguliuoja imuninį atsaką visame organizme: kai reikia paslopina pernelyg audringą uždegimą, kai reikia, jį suaktyvina ir sureguliuoja imuninių ląstelių veiklą“, - pasakoja I. Plėštytė.
Ji rekomenduoja Dr.OHHIRA® fermentuotą augalinį ekstraktą, kurio sudėtyje yra itin didelis kiekis skaidulinių medžiagų, t. y. prebiotikų iš 15 skirtingų augalų (daržovių, uogų, vaisių, grybų ir jūros dumblių), fermentuotų kartu su probiotinėmis kultūromis ir to paties prekinio ženklo probiotikus, kurių sudėtyje yra 12 rūšių draugiškų organizmui aktyvių bakterijų. „Kadangi šie probiotikai yra aktyvūs, kapsulėse esantys postbiotikai iš karto pradeda veikti ir moduliuoti imuninę sistemą“, - sako gydytoja.
Situaciją dar labiau apsunkina šildymo sezonas: sausas patalpų oras išsausina kvėpavimo takų gleivinę, todėl virusams tampa dar lengviau įsitvirtinti. Plačiau apie vaikų virusines infekcijas, jų gydymo būdus ir prevenciją pasakoja šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė, rašoma Kauno „InMedica“ klinikos pranešime žiniasklaidai.
„Net 80-90 proc. visų ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų infekcijų yra virusinės kilmės. Jas sukelia daugiau nei 100 skirtingų virusų, tokių kaip rinovirusai, parvovirusai, adenovirusai, enterovirusai, RSV ir gripo virusai, kurie dažniausiai atsakingi už kvėpavimo takų ligas - slogą, faringitą, laringitą, tonzilitą ar bronchitą. Kadangi vaikų iki 6-7 metų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, jie kasdien sutinkamais virusais užsikrečia labai greitai“, - sako A. Jankūnaitė.
Bakterinė ar virusinė infekcija?
Vaikui susirgus, svarbu nustatyti, ar tai virusinė, ar bakterinė infekcija, nes nuo to priklauso jos gydymo kelias. Žinoma, kad bakterines infekcijas sukelia bakterijos - vienaląsčiai mikroorganizmai, galintys daugintis savarankiškai, o virusines - virusai. Jie yra smulkesni už bakterijas ir negali daugintis be šeimininko ląstelės.
„Kai kuriuos virusus galime atpažinti pagal sukeliamus specifinius vietinius simptomus, tokius kaip sloga, akių ašarojimas, traiškanojimas. Gali pasireikšti ir odos gleivinių bėrimai: viso kūno bėrimai pūslelėmis, padų, delnų, burnos pūsleliniai bėrimai, veido bėrimas ar skruostų paraudimas. Bakterinėms infekcijoms arba sunkioms virusinėms infekcijoms dažniau būdingas ilgalaikis karščiavimas, kurio nepavyksta sumažinti paracetamoliu ir ibuprofenu, bloga bendra vaiko būklė - net ir nukritus temperatūrai, jis išlieka mieguistas, nevalgo, negeria skysčių, nesišlapina. Taip pat dažnai ir intensyviai kvėpuoja bei švokščia“, - pasakoja šeimos gydytoja.
Ji pratęsia, kad visgi nėra daug specifinių simptomų, būdingų vien tik virusinėms infekcijoms. Tiek virusinės, tiek bakterinės infekcijos gali pasireikšti ir aukšta temperatūra, prasta bendra savijauta, silpnumu, raumenų skausmais.
Klaidos, gimstančios iš baimės
Dažniausiai peršalimas pasireiškia sloga, sausu kosuliu, gerklės skausmu ir nežymiai pakilusia temperatūra. Jei vaiko būklė nėra sunki - jis vartoja pakankamai skysčių, yra žvalus ir simptomai neblogėja - jį galima gydyti namuose. Tačiau jei jo būklė negerėja arba sunkėja, ilgiau nei tris paras laikosi aukšta temperatūra arba net ir nukritus temperatūrai jis išlieka vangus, mieguistas, nevalgo ir negeria skysčių, tuomet geriausia nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Dažnai pasitaikanti tėvų klaida yra ta, kad ligos pradžioje pakilus temperatūrai, jie iš karto stengiasi ją mažinti medikamentais. Tačiau tiesa ta, kad aukšta temperatūra padeda greičiau įveikti virusus, todėl jei vaikas yra žvalus, jo savijauta neblogėja, nereikia skubėti. Sergančiam vaikui pravartu duoti gerti daug šiltos arbatos, vandens, o jei jis gausiai prakaitavo, vėmė ar viduriavo - ir elektrolitų tirpalo. Kartu svarbu stebėti, ar vaikas šlapinasi. Pakankamas skysčių gėrimas padeda efektyviau sumažinti temperatūrą ir pašalinti virusus. Taip pat svarbu užtikrinti, kad vaikas sirgdamas ilsėtųsi, t. y. kuo mažiau laiko praleistų prie ekranų, nebandyti jo šiltai aprengti ar apkloti. Sumažinus temperatūra, geriausia ne leisti laiką uždaroje patalpoje, o išeiti pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru į lauką“, - tikina šeimos gydytoja.
Ne mažiau svarbus ir higienos laikymasis namuose - natūralus patalpų vėdinimas. Tik ką persirgusio ir pasveikusio vaiko nevertėtų per anksti išleisti į darželį ar mokyklą, geriausia, jei prieš grįždamas jis bent parą visiškai nekarščiuotų ir gerai jaustųsi.
Užbėgti ligai už akių
Siekiant užkirsti kelią peršalimo ligoms, svarbu stiprinti imunitetą. Vienas iš būdų tai padaryti yra sveika ir subalansuota mityba, kai vaikas suvalgo pakankamai vaisių ir daržovių bei mažiau perdirbto ir greitojo maisto.
„Sveikam imunitetui taip pat svarbus fizinis aktyvumas, pakankamas, bent 8-9 val., miegas bei poilsis be ekranų. Nuo pat mažų dienų vaikus pravartu mokyti tinkamos rankų higienos, pasirūpinti vitaminų D ir C atsargomis jų organizme. Žinoma, svarbus ir adekvatus peršalimo ligų gydymas: ikimokyklinio amžiaus vaikams normalu sirgti nesunkiomis virusinėmis infekcijomis iki keliolikos kartų per metus. Tėvų baimės kartais verčia griebtis antibiotikų be reikalo, tačiau naudojami netikslingai jie yra žalingi, nes dar labiau silpnina ir taip nesusiformavusį vaiko imunitetą“, - sako Kauno klinikos šeimos gydytoja Agnė Jankūnaitė.
Viena efektyviausių gripo prevencijos priemonių išlieka skiepai. Vaikų imunitetas dar nėra pakankamai susiformavęs ir prieš virusą gali kovoti mažiau efektyviai nei suaugusio žmogaus, o darželiai ar mokyklos yra ideali terpė plisti ligų sukėlėjams. Dėl šios priežasties mažuosius kasmet prieš gripo sezoną verta paskiepyti. Primenama, kad nuo 2024 m. 2-7 metų vaikai kasmet gali būti skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina.
