Šypsena yra viena pirmųjų ir svarbiausių kūdikio bendravimo formų. Tėvai nekantriai laukia pirmųjų savo mažylio šypsenų, tačiau kada jos atsiranda ir ką jos reiškia? Šiame amžiuje kūdikio raida sparčiai progresuoja, o šypsena tampa vis sąmoningesniu socialiniu signalu.
Kūdikio šypsenos evoliucija
Pirmus pusantro mėnesio naujagimis šypsosi vadinamąja endogenine šypsena, kuri atsiranda be jokios stimuliacijos, pati savaime, yra nevalinga ir dažna snūduriuojant, pavalgius ar prieš valgant, miegant. Ji yra susijusi su REM (greitųjų akių judesių) miego faze.
Maždaug 6-8 savaitę kūdikis pradeda šypsotis jam maloniems dalykams: balsui, veidui. Dažniausiai ji atsiranda tada, kai kūdikis prieš save pamato kažką panašaus į žmogaus veidą: nosį, dvi akis, kaktą, taip pat, kai tas veidas linksi. Šypsena dingsta, kai veidas pasisuka profiliu arba trūksta kurio nors iš minėtų elementų. Šio amžiaus kūdikiai šypsosi ne tik žmogaus veidui, taip pat ir, pavyzdžiui, balionui su nupiešta nosimi, akimis, lūpomis. Šypsena šiame amžiuje yra reakcija į sensorinį patyrimą ir dar nėra socialinis atsakas.
Tačiau svarbiausias pokytis įvyksta 2-3 mėnesių amžiaus kūdikiams. Jų šypsena, gugavimas jau „susiderina“ su mamos kalbėjimu, šypsojusi. Vadinasi, šypsena jau tampa socialiniu signalu, t. y. iki šiol ji buvo labiau vidinė reakcija (sakome „šypsosi sau“), dabar rodo, kad vaikas nori ryšio, bendrauti, perduoda žinią apie save (kaip jaučiasi) ir yra atsakas į kitų jam siunčiamas emocijas. Atsiranda malonių mainų galimybė - keistis jausmais. Be to, ši šypsena yra ir geras neonatologinis požymis, reiškiantis, kad smegenys gerai funkcionuoja, t. y. vaikutis šypsosi, nes yra sveikas, vadinasi ir laimingas. Tuo tarpu endogeninė šypsena šiuo požiūriu nereiškė nieko, nes net ir turintys įgimtų smegenų trūkumų naujagimiai šia šypsena šypsosi taip pat dažnai kaip ir sveiki mažyliai.
Maždaug 6-9 mėnesių kūdikis ne tik atsako šypsena, bet ir bando sukelti šypseną mamai. Kūdikis tampa aktyviu bendravimo dalyviu.
Po kūdikystės, t. y. sukakus vieneriems metams, vaikai šypsosi rečiau. Greičiausiai todėl, kad išmoksta, sugeba savo jausmus išreikšti ir kitaip: žodžiais, prisilietimais, žaisdami.
Trys mėnesiai - pirmasis sąmoningas etapas
Trys mėnesiai - tai tarsi pirmasis tikras kūdikystės etapas, kai mažylis jau gerokai skiriasi nuo naujagimio. Jis tampa vis aktyvesnis, smalsesnis, stipriau reaguoja į aplinką ir dovanoja tėvams vis daugiau sąmoningų šypsenų bei „pokalbių“.
Judesiukai: tvirtėjame ir siekiame
Kūdikio raumenys stiprėja, o judesiai tampa valingesni:
- Galvos kontrolė: Gulėdamas ant nugaros jau gana tvirtai laiko galvą vidurio linijoje, gali ją pakelti. Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ir sugeba kelias sekundes ar ilgiau išlaikyti pakeltą galvą bei krūtinės ląstą.
- Rankų ir kojų judesiai: Juda aktyviau, dažnai vienu metu judina tos pačios pusės ranką ir koją arba abi rankas ir kojas kartu. Statomas ant kieto paviršiaus remiasi pėdomis, trumpai „pastovi“ prilaikomas. Gulėdamas ant pilvo kojas laiko sulenktas.
- Kūno valdymas: Imant ant rankų, kūnas jau nebebūna toks suglebęs, galūnės nenusvyra.
- Siekimas ir griebimas: Aktyviai siekia šalia esančių daiktų abiem rankomis, nors judesys dar gali būti nelabai tikslus (ranka nuslysta šalia daikto). Paimtą daiktą (pvz., barškutį) laiko rankoje, žiūri į jį, kiša į burną. Moka sudėti plaštakas vieną prie kitos.
Kalba: gugavimas virsta „pokalbiu“
Nors iki pirmųjų žodžių dar toli, trijų mėnesių kūdikis jau aktyviai „kalbasi“ savais būdais:
- Garsai: Taria pavienius balsius garsus (a, o, u, e). Mėgsta guguoti, kartais tai daro ilgai (3-15 min). Pradeda tarti ir pirmuosius priebalsius.
- Emocijų raiška garsais: Įvairiais garsais išreiškia savo būseną: verkšlena, kai nepatenkintas, kikena, krykščia, džiūgauja, kai patenkintas ar kalbinamas. Verksmas tampa stipresnis. Skleidžia skirtingo tono garsus.
- Reakcija į kalbą: Atidžiai klausosi, kai su juo kalbama. Atsisuka į kalbantį žmogų. Garsais atsako į mamos ar kito artimo žmogaus šypseną, kalbinimą. Nutyla atsakęs ir vėl klausosi, tarsi lauktų atsako. Skiria kalbos garsus.
Pažinimas: tyrinėjame pasaulį akimis ir rankomis
Kūdikio smegenys sparčiai vystosi, jis vis daugiau supranta apie jį supančią aplinką:
- Regėjimas: Akimis seka judantį daiktą maždaug 1 metro atstumu apie 10 sekundžių. Sufokusuoja žvilgsnį į veidus, ryškius daiktus, paveikslėlius. Moka perkelti žvilgsnį nuo vieno daikto prie kito. Skiria arti ir toli esančius daiktus.
- Dėmesys ir atmintis: Budrauja ilgiau, kartais valandą ar daugiau. Domisi kabančiais žaislais, siekia jų abiem rankomis. Rodo pirmuosius atminties ženklus - atpažįsta maitinimo procesą (laukia), nurimsta paimtas ant rankų. Gali pradėti nuobodžiauti, jei vaizdai ar garsai nuolat kartojasi.
- Daiktų tyrinėjimas: Aktyviai tyrinėja daiktus rankomis ir burna. Žiūri į rankoje laikomą barškutį. Pradeda suprasti ryšį tarp veiksmo ir rezultato (pvz., numetęs žaislą klausosi garso).
- Garsų lokalizavimas: Akimis ieško garso šaltinio, pasuka galvą į tą pusę. Gali nustoti čiulpti, kad įsiklausytų, bet jau geba ir stebėti aplinką čiulpdamas.
- Savęs suvokimas: Tyrinėja savo rankas, kiša jas į burną, domisi veidu. Pradeda suvokti save kaip atskirą būtybę.
Socialinė ir emocinė raida: ryšys stiprėja
Trijų mėnesių kūdikis tampa vis socialesnis:
- Sąmoninga šypsena: Plačiai šypsosi pažįstamiems veidams, ypač mamai, kurią jau gerai atpažįsta. Gali šypsotis ir kalbinti savo atvaizdą veidrodyje, atskirti jį nuo mamos atvaizdo.
- Reakcija į žmones: Į pažįstamo žmogaus pasirodymą ar kalbinimą reaguoja visu kūnu - šypsosi, guguoja, aktyviai judina rankas ir kojas. Gali pradėti nepatikliai reaguoti į svetimus.
- Jausmų raiška: Garsais ir mimika išreiškia įvairias nuotaikas: džiaugsmą, susijaudinimą, protestą, nusivylimą (pvz., surinka, jei nutraukiamas malonus žaidimas).
- Bendravimo inicijavimas: Gali bandyti patraukti mamos dėmesį garsais, judesiais, šypsena.
- Prieraišumas: Nurimsta paimtas ant rankų, girdėdamas pažįstamą balsą ar švelnią muziką. Verksmas gali skirtis priklausomai nuo to, kas jį laiko, arba kai mama išeina. Mėgsta būti ant rankų.
Žaidimai ir veiklos 3 mėnesių kūdikiui
Šiame amžiuje geriausi lavinamieji žaislai yra Jūs patys ir saugi aplinka tyrinėjimams:
- Bendraukite: Kalbėkite, dainuokite, gugukuokite kartu su kūdikiu, atsakykite į jo skleidžiamus garsus.
- Laikas ant pilvuko: Tai vis dar labai svarbu! Guldydami ant pilvuko stiprinate kaklo ir nugaros raumenis. Padėkite priešais veidrodėlį ar ryškų žaislą, kad būtų įdomiau.
- Skaitykite: Vartykite minkštas ar kartonines knygeles su dideliais, aiškiais, kontrastingais paveikslėliais.
- Tyrinėkite: Duokite pačiupinėti ir „paragauti“ saugius, skirtingų tekstūrų daiktus (minkštą kamuoliuką, medinį šaukštą, švarų audinio gabalėlį).
- Muzika: Klausykitės ramios, melodingos muzikos, dainuokite lopšines.
- Judėjimas: Švelniai pamasažuokite, palankstykite rankytes ir kojytes („dviratukas“), pasupkite. Maudynės taip pat puiki proga pajudėti.
3 mėnesių raidos etapai: kas yra normalu
Kada reikėtų sunerimti?
Nors kūdikiai pradeda šypsotis tikslingai maždaug per pirmuosius savo gyvenimo mėnesius, tai, kad tai neįvyksta iš karto, dar nereiškia, kad su juo kažkas yra negerai. Gali būti, kad jūsų kūdikis tiesiog pradės viską daryti šiek tiek vėliau. Tačiau jei sulaukęs keturių mėnesių, kūdikis dar nesišypso kitiems žmonėms, išskyrus tėvus, apie tai reikėtų pakalbinti su gydytoju. Specialistai turėtų nustatyti, ar kūdikis tiesiog vėluoja, ar turi kitų bėdų, pavyzdžiui, serga autizmu. Kol nepasikonsultavote su gydytoju, daryti išankstines išvadas dėl vėluojančios tikrosios kūdikio šypsenos neverta.
Trys mėnesiai - žavus laikas, kai kūdikis kasdien vis labiau atsiskleidžia, rodo savo charakterį, aktyviai bendrauja ir tyrinėja pasaulį. Sąmoninga šypsena šiuo metu yra vienas svarbiausių jo socialinės ir emocinės raidos požymių.
