Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikui, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.156 straipsnio 2 dalis).
Nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium, vaikų teisės nesikeičia. Atitinkamai sutartyse dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bei sprendimuose dėl santuokos nutraukimo dažniausiai nustatoma detali skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka. Idealiu atveju šios tvarkos reikia laikytis.
Bendravimas su vaikais po skyrybų neretai sukelia rūpesčių ir sunkumų, kartais tėvai nepasidalina praleidžiamu su vaiku laiku. Būtent todėl svarbu laikytis teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kuri padeda išvengti daugelio nesklandumų.
Vaiko interesų svarba
Vaiko interesai yra prioritetiniai sprendžiant klausimus dėl bendravimo ir auklėjimo. Taikus susitarimas leidžia tėvams geriau atsižvelgti į vaiko interesus ir jausmus. Ginčai dažnai sukelia stresą ir emocinę įtampą tiek vaikui, tiek tėvams. Ilgalaikiai santykiai: Bendradarbiavimas ir komunikacija tarp tėvų gali padėti išlaikyti geresnius santykius, kurie yra svarbūs vaiko gerovei.
Įtraukdami vaiką į sprendimų priėmimą, tėvai rodo, kad gerbia jo nuomonę.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra akcentavęs tėvų kooperavimosi pareigą, nurodęs, kad tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas - vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tokios iniciatyvos ir priemonių turėtų imtis abu tėvai.
Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kai vienas iš tėvų, kuriam nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nebendrauja su vaiku. Galimi ir atvejai, kai tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, kliudo antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismų praktikoje yra pažymėta, jog situacija, kai vienas iš vaiko tėvų nebendrauja su savo vaiku ir nedalyvauja jį auklėjant, yra netinkama ir netoleruotina, nes neatitinka vaiko teisių ir interesų.
Primintina ir tai, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams yra administracinis nusižengimas ir jis užtraukia įspėjimą, o pakartotinis nusižengimas - baudą nuo 10 iki 100 Eur, taip pat gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti atitinkamose alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Bendravimo tvarka neturėtų būti itin detali ir naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį. Svarbus aspektas yra ir tai, kad teismo sprendime dėl bendravimo tvarkos nustatytas vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su kiekvienu iš tėvų yra svarbi aplinkybė, nuo kurios gali priklausyti iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) priteistino išlaikymo dydis. Todėl būtent tai lemia ginčus dėl bendravimo su vaiku tvarkos (siekiama nustatyti kuo daugiau bendravimo su vaiku laiko, kad būtų mokamas mažesnis išlaikymas).
Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Apibendrinant pažymėtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos iš tikrųjų gali būti gana įvairios, prioritetą teikiant vaiko interesams, pritaikant jas realiai vaiko ir tėvų situacijai, tačiau jos negali tapti tėvų tarpusavio kontrolės ar kitokių tikslų priemone.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas
Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra aktualus, kai tėvams nepavyksta taikiai dėl to susitarti. Dažniausiai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka yra nustatoma sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Tačiau, šis klausimas gali būti sprendžiamas ir atskirai (pavyzdžiui, gali būti, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta ankstesniu teismo sprendimu ar nutartimi, tačiau ginčas dėl bendravimo tvarkos iškyla jau vėliau, tuomet toks ginčas sprendžiamas atskirai nuo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimo).
Į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali kreiptis:
- Vaiko tėvas ar motina
- Neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai ar rūpintojai)
Bendroji nuostata dėl teismo nustatomos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos yra tokia, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Bendravimas su vaiku galėtų būti laikomas kenkiančiu vaiko interesams, kai, pavyzdžiui, dažni susitikimai su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai; antrojo iš tėvų vaiko auklėjimo būdai yra priešingi vaiko gebėjimams ar auklėjimo būdams, kuriais auklėja kartu su vaiku gyvenantis tėvas ar motina; kai daroma žalinga įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai; kiti atvejai.
Bendravimo tvarkos modeliai
Kaip jau galite įsivaizduoti, ar galbūt esate girdėję, paprastai teismuose skyrium gyvenančio tėvo ar motinos tvarka orientuojasi į maksimaliai praleidžiamą laiką, t.y. kas antrą savaitgalį, vieną kitą darbo dieną savaitės eigoje. Taipogi teismai orientuojasi ir į atostogų suvienodinimą bei švenčių dienomis praleidžiamą laiką su vaikais.
Daugelis klientų nuolatos klausia, ar visgi įmanoma pagal Lietuvos teisę nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią tėvo ir motinos laikas, praleidžiamas su vaiku, būtų vienodas ar artimas vienodam. Iš tikrųjų, tokia praktika egzistuoja ir tokios galimybės yra, tačiau egzistuoja tam tikros sąlygos, kurioms esant teismas tokią tvarką nustato.
Čia reikėtų išskirti kelis aspektus - į kokią bendravimo tvarką mes orientuojamės. Ar mes orientuojamės į kas antrą dieną, t.y. apsikeitimas vaikais vyktų kas antrą dieną tarp skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, ar tai yra kassavaitinis bendravimas, ar tai yra kasmėnesinis bendravimas ir t.t.
Kalbant apie pirminį variantą, t.y. apie bendravimo tvarką, kuomet tai vyktų kas antrą dieną, teismai šiuo atveju tą tvarką laiko išimtine, ji yra kaip kraštutinė priemonė. Tam, kad ji būtų nustatyta, išskiriamos netgi trys sąlygos:
- Dėl to turi sutarti abu tėvai;
- Tam turi pritarti vaikas, gebantis išreikšti savo nuomonę;
- Tokia tvarka turi atitikti geriausius vaiko interesus.
Jeigu kalbėtume apie tokią bendravimo tvarką, kuomet vaikai su tėvais praleidžia kas antrą savaitę (su vienu iš tėvų vieną savaitę, o su kitu - kitą), tokia praktika ir bendravimo tvarka lygiai taip pat yra įmanoma, ir čia jau teismai yra kiek liberalesni. Visų minėtų trijų sąlygų teismai jau nebereikalauja teigdami, kad vienas esminių aspektų šitoje vietoje - geriausių vaiko interesų atitiktis.
Kitaip tariant, bendravimo tvarka kas antrą savaitę turėtų geriausiai atitikti vaiko interesus, jo režimą. Atitinkamai teismai žiūri į tėvo ir motinos gyvenamąją vietą, į atstumus iki ugdymo įstaigų, atitinkamai stebima, ar tokia tvarka nepakenktų vaiko normaliam režimui ir t.t.
Tai sveikintina teismų praktika, kuri leidžia įgyvendinti ilgus metus skyrybų advokatų keltą idėją - jeigu jau tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, tai kodėl juk negalima suvienodinti ir bendravimo tvarkos? Tokia praktika patogi ir išsiskyrusiems vaikų tėvams. Savaitgalinių tėčių ir motinų era, panašu, kad baigiasi.
Bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimas | Teisinėkonsultacija.lt
Skyrium gyvenančio tėvo teisė gauti informaciją
Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais. Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
Senelių teisė bendrauti su anūkais
Vis dažniau tenka teikti teisines konsultacijas seneliams, kurie po jų vaiko skyrybų su antra puse, netenka galimybės matytis su savo nepilnamečiais anūkais. Jei, pavyzdžiui, sūnus po skyrybų išvyksta gyventi į užsienį arba užsienyje dirba didelę laiko dalį, galimybė seneliams matytis su nepilnamečiais anūkais praktiškai priklauso tik nuo anūkų motinos (buvusios marčios) nusiteikimo ir geranoriškumo.
Vaiko teisė augti šeimoje, jausti meilę ir artumą - tai esminis principas, įtvirtintas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje pabrėžiama, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik šeimos aplinkoje. Todėl akivaizdu, kad, vadovaujantis įstatymu, seneliai, kaip artimiausi giminaičiai, turi teisę būti vaiko gyvenime.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko bendravimas su artimais giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo savo artimųjų, pavyzdžiui, senelių, taigi kartu taip apribojama nepilnamečių vaikų teisė žinoti savo kilmę bei palaikyti ryšius su giminėmis. Toks elgesys gali pažeisti ne tik vaiko emocinį saugumą, bet ir jo tapatybės formavimąsi.
Siekiant nustatyti senelių bendravimo tvarką su nepilnamečiais anūkais, pirmiausia seneliai turi pasinaudoti ikiteismine mediacija, kuri šeimos ginčuose yra privaloma. Mediacija - tai alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kurio metu nepriklausomas ir nešališkas tarpininkas - mediatorius abiem šalims padeda rasti kompromisą.
Kad visas procesas dėl bendravimo tvarkos su anūkais nustatymo vyktų sklandžiau, seneliams reikėtų jam pradėti ruoštis kuo anksčiau. Pirmiausia, svarbu apmąstyti savo lūkesčius dėl bendravimo su anūkais - kaip dažnai, kokiomis dienomis ir kokiu būdu (gyvai, telefonu, internetu) norėtų matytis ar bendrauti su anūkais. Antra, svarbu įvertinti vaikų amžių, gyvenamąją vietą, jų dienotvarkę.
Jei seneliams ir anūkų tėvams pavyksta susitarti taikiai, tokiu atveju galima sudaryti sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo. Sutartyje numatoma, kaip bus organizuojamas bendravimas - įskaitant susitikimų dažnumą, trukmę, vietą, taip pat bendravimo tvarką per kalendorines šventes (Šv. Kalėdos, Šv. Velykos ir kt.), kasmetines mokinių bei vasaros atostogas ir kitas reikšmingas datas. Vis dėlto, jeigu nepavyksta susitarti taikiai dėl bendravimo tvarkos ikiteisminėje mediacijoje, tada gavus pažymą dėl mediacijos pabaigos, reikėtų kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos nustatymo su anūkais.
Kreipiantis į teismą reikėtų žinoti, kad teismas vertins ne tik senelių norą bendrauti su anūkais, tačiau pirmiausia vaikų interesus ir poreikius, jei vaikai pakankamai brandūs - gali būti išklausyta ir jų nuomonė dėl bendravimo su seneliais. Todėl nusprendus kreiptis į teismą, rekomenduojama visų pirma surinkti įrodymus, kurie patvirtina senelių ryšį su anūkais, vieno iš tėvų trukdymą bendrauti su jais, kad būtų galima pagrįsti senelių aktyvų dalyvavimą nepilnamečių anūkų gyvenime bei norą palaikyti emocinį ryšį. Tokie įrodymai gali būti nuotraukos, susirašinėjimai ar kiti dokumentai, kurie atspindi bendravimą su anūkais.
Teismui nustatant senelių bendravimo su anūkais tvarką, svarbiausia yra užtikrinta anūkų emocinė gerovė. Dėl nepilnamečių vaikų nutrauktų santykių su mylinčiais seneliais, vaikai gali netekti svarbios emocinės atramos, augdami gali pamiršti senelius, jei jų nemato, nepraleidžia laiko kartu ir nejaučia ryšio. Seneliai turi visapusišką teisę dalyvauti anūkų gyvenime, net jeigu po anūkų tėvų skyrybų bendravimas tampa neįmanomas dėl vieno iš tėvų elgesio ar gyvenimo užsienyje, egzistuoja teisiniai sprendimai, padedantys stiprinti šį ryšį.
Taigi, atsakant į skaitytojos klausimą, teisinių galimybių užtikrinti kokybišką ir nuolatinį bendravimą su anūkais, yra. Tačiau pirmiausia reikia inicijuoti mediaciją, kurioje abi šalys - seneliai ir vaikų motina - galėtų bandyti susitarti taikiai dėl bendravimo sąlygų ir tik nepavykus pasiekti susitarimo, seneliai turi teisę kreiptis į teismą, prašydami nustatyti konkrečią bendravimo su anūkais tvarką.
Jei turite klausimų, ar norėtėte sužinoti daugiau informacijos dėl bendravimo su vaiku tvarkos formų, sąlygų ir proceso, ar dokumentų parengimo ir norėtumėte profesionalios, išsamios ir didelę patirtį šeimos teisės srityje turinčio teisininko teisinės konsultacijos Jūsų individualiam atvejui, drąsiai klauskite!
tags: #bendravimas #ir #auklejimas #nepilnameciu #vaiku #gimusiu
