Nėštumo laikotarpis yra ypatingas metas moters gyvenime, kupinas daugybės fiziologinių pokyčių, kurių tikslas - užtikrinti optimalias sąlygas vaisiaus vystymuisi. Viena iš svarbių sistemų, patiriančių pokyčius, yra kraujo krešėjimo (hemostazės) sistema. Šie pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Supratimas apie šiuos pokyčius padeda geriau įvertinti kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, įskaitant hormonų pusiausvyros svyravimus. Pagrindinis tikslas - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti kraujo netekimo riziką gimdymo metu. Padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, vadinamų krešėjimo faktoriais (pvz., fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), koncentracija. Taip pat sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymas S ir antitrombinas, kiekis. Fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas) yra labiau slopinama, todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai yra fiziologinė nėščiųjų adaptacija, apsauganti nuo per didelio kraujavimo gimdymo metu. Tačiau kartu didėja ir polinkis į trombozę. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būklė gali 4-50 kartų padidinti veninės tromboembolijos (VTE) riziką, todėl nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką. Kartais krešėjimo pokyčiai gali sąveikauti su kitomis ligomis, tokiomis kaip preeklampsija, antifosfolipidinis sindromas ar placentos nepakankamumas.
Privalomi kraujo tyrimai nėštumo metu
Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Pirmajame nėštumo trimestre atliekami šie privalomi laboratoriniai tyrimai:
- Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Gliukozės tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 savaičių.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Jeigu nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- Sifilio tyrimas: Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Atliekamas nėštumo pradžioje.
- ŽIV tyrimas: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi.
- Rezus faktoriaus (RhD) tyrimas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas kartojamas 27-28 savaitę. Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.
Rekomenduojami kraujo tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
Nors privalomų tyrimų sąrašas yra nemažas, yra ir papildomų, rekomenduojamų tyrimų, kurie padeda užtikrinti dar geresnę vaisiaus ir motinos sveikatą.
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai. Atliekamas iki 13 savaičių.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Dažniausiai užsikrečiama vartojant blogai termiškai apdorotą maistą, nešvarų vandenį ar neplautus vaisius, daržoves. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizika išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Tokiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai pasireiškia ne iškart po gimimo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai (Citomegalo virusas): Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, lytinių santykių metu, per seiles. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Vėlyvuoju nėštumo periodu didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, klausos ir regimojo nervo uždegimai, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymai nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį - įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patologija rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.
- Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį.
- B grupės streptokoko (BGS) pasėlis: BGS - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
- Herpes simplex viruso (HSV1 ir HSV2) tyrimai: HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
Kraujo krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu
Nėštumo metu gali būti atliekami įvairūs kraujo krešėjimo sistemos tyrimai. Kai kurie jų skiriami įprasta tvarka, kiti - jei kyla įtarimų dėl galimų sutrikimų.
- Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą): Trombocitai atlieka svarbų vaidmenį pradiniame krešulio formavimąsi. Paprastai nėštumo metu trombocitų skaičius gali nežymiai sumažėti, tačiau vertės paprastai išlieka normos ribose.
- Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR): Šie parametrai vertina tam tikrų krešėjimo faktorių veiklą. Nėštumo metu PL/TNS dažniausiai išlieka normos ribose. Padidėjęs PL/TNS gali parodyti kepenų funkcijos sutrikimus ar vitamino K stoką.
- Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL): ADTL vertina šiek tiek kitokių krešėjimo faktorių nei PL/TNS veiklą. Nėštumo metu ADTL nežymiai sutrumpėja dėl padidėjusio krešėjimo faktorių kiekio.
- Fibrinogenas: Nėštumo metu fibrinogeno koncentracija reikšmingai padidėja ir tai laikoma normaliu fiziologiniu pokyčiu.
- D-dimerai: Nėštumo metu D-dimerų koncentracija pamažu kyla. Tačiau nėštumo metu D-dimerų tyrimo specifiškumas trombozės diagnostikai labai sumažėja.
- Antitrombinas, baltymas C, baltymas S: Tai natūralūs antikoaguliantai. Nėštumo metu baltymo S lygis sumažėja, kas laikoma normaliu reiškiniu.
- Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti: Jei moteris turi padidėjusią trombozių riziką, gali būti skiriami genetiniai ar imunologiniai tyrimai.
Interpretuojant laboratorinių kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiųjų kraujo tyrimų normos dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Ne visais atvejais galima 100% išvengti trombozės ar kitų kraujo krešėjimo sutrikimų nėštumo metu, tačiau yra tam tikrų priemonių, kurios gali sumažinti jų riziką.
- Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką.
- Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką.
- Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai.
- Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
Ką reikia žinoti apie nėščiosios kortelę?
Nėštumo metu kraujo krešėjimo sistema patiria reikšmingus pokyčius, kurie apsaugo mamą ir vaiką nuo pernelyg didelio kraujavimo gimdymo metu. Nors šie pokyčiai yra fiziologiniai, jie taip pat didina trombozės riziką. Siekiant laiku pastebėti galimus nukrypimus, užkirsti kelią tromboembolijai ar kitoms komplikacijoms, svarbu reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir tinkamai interpretuoti jų rezultatus.
