Gimdymo laikotarpis moters gyvenime yra didelis įvykis, tačiau po jo moters kūnas patiria daug pokyčių. Vienas iš galimų nemalonių padarinių - šlapimo nelaikymas. Tai problema, su kuria susiduria nemaža dalis moterų po gimdymo. Nors tai yra dažna ir suprantama būklė, ji gali sukelti didelį diskomfortą ir nepatogumą kasdieniniame gyvenime. Šiame straipsnyje aptarsime šlapimo nelaikymo priežastis po gimdymo, galimus gydymo būdus ir patarimus, kaip su tuo susitvarkyti.
Šlapimo nelaikymas - tai būklė, sukelianti ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas gali pasireikšti tik vyresniame amžiuje, su šia problema susiduria ir jaunos moterys, ypač po gimdymo. Nevalingas šlapimo ištekėjimas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, apriboti socialinį aktyvumą ir sumažinti gyvenimo kokybę.
Šlapimo nelaikymas - opi, daugelį moterų varginanti problema. Ji tokia pat sena, kaip ir mūsų pasaulis. Apie šlapimo nelaikymą rašė Hipokratas ir kiti iškiliausi to meto medikai. Tačiau net ir šiandien moterys apie šią gyvenimą apkartinančią bėdą vengia kalbėti ir dažnai slepia net nuo pačių artimiausių žmonių. Dar blogiau, kad, šlapimo nelaikymą laikydamos natūraliu senėjimo procesu, moterys apie jas ilgus metus kamuojančią problemą neprasitaria net gydytojams.
Manoma, kad šlapimo nelaikymas kamuoja daugiau nei du šimtus milijonų moterų. Tiksliu duomenų nėra, todėl gali būti, jog šis skaičius daug didesnis. Didžiausios įtakos šlapimo nelaikymui atsirasti turi gimdymas ir amžius, kartais ir antsvoris. Nustatyta, kad beveik devyniasdešimt procentų moterų, besiskundžiančiu šlapimo nelaikymu, yra gimdžiusios.
Kodėl atsiranda šlapimo nelaikymas po gimdymo?
Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Šie raumenys palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir kitus dubens organus. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas.
Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti:
- Gimdymo trauma: Didelis kūdikio svoris arba gimdymas su instrumentais (pvz., žnyplės, vakuumas) gali padidinti traumų riziką dubens dugne.
- Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo hormonų pusiausvyra keičiasi, o tai gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę.
- Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, yra labiau linkusios patirti šlapimo nelaikymą, net ir po cezario pjūvio gali pasireikšti ši problema dėl nėštumo metu patirto spaudimo dubens raumenims.
Po gimdymo pakinta moterų urogenitalinės sistemos anatomija, susilpnėja tarpvietės raumenys. Gali nusileisti lyties organai, sutrikti šlapimo pūslės užsidarymas. Prie to stipriai prisideda senatviniai šlapimo takų pokyčiai. Vyresniame amžiuje nyksta šlapimo takų ir šlapimo pūslės gleivinė, silpnėja raumenys, sutrinka šlapimo pūslės veikla. Menopauzės laikotarpiu tai atsitinka dėl hormonų pokyčių. Sunykus šlapimtakių gleivinei, lengviau sudirginami šlapimo takų receptoriai, dėl to nuolat norisi į tualetą. Dėl šių visų pokyčių atsiranda šlapimo nelaikymas.
Nėštumas ir gimdymas didina šlapimo nelaikymo riziką dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis - gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys, palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais, ir toks pažeidimas vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais, yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.
Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo.
Nėštumo metu daugelis moterų yra pasišlapinusios nevalingai. Problema nebūtinai turi pasireikšti iškart po gimdymo: kai kuriais atvejais šlapimo nelaikymas pradeda varginti tik 40 m. Kai kurioms moterims ši problema pasitaiko retai, o išsiskyrusio šlapimo kiekis - labai nedidelis. Taip pat tyrimai rodo, kad šlapimo nelaikymo problema net 50 proc. atvejų pasireiškia dėl krūvio, kai šlapimo išsiskiria juokiantis, kosint ar čiaudint, bėgiojant, šokinėjant ar keliant sunkesnius daiktus ir kt. Tai vadinamasis įtampos (stresinis) šlapimo nelaikymas.
Dar viena priežastis - vadinamoji dirgliosios šlapimo pūslės (šlapimo pūslės hiperaktyvumo) sindromas: staigus noras šlapintis. Šlapimo pūslės raumuo nevalingai susitraukinėja sukeldamas staigų, nevaldomą norą šlapintis, o signalas siunčiamas į smegenis.
Kokie yra šlapimo nelaikymo simptomai?
Pagrindinis simptomas yra nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais:
- Šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint: Tai dažniausia forma, vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu.
- Staigus noras šlapintis: Kartais moterys gali jausti staigų ir stiprų norą šlapintis, kurio negali suvaldyti laiku.
- Dažnas šlapinimasis: Kai kurios moterys po gimdymo pradeda šlapintis daug dažniau nei įprasta.
Dažniausiai juokiantis, kosint, čiaudint ar šokinėjant iš šlapimo pūslės išbėga keletas lašų šlapimo. Ligai progresuojant, ištekančio šlapimo daugėja, o šlapimo nelaikymas darosi vis dažnesnis.
Šlapimo nelaikymas - tai liga, pasireiškianti kartkartėmis ištinkančiais nevalingo pasišlapinimo epizodais. Nevalingas pasišlapinimas - tai šlapinimasis nespėjus nueiti iki tualeto. Kai kurioms moterims taip nutinka stipriau kosint, čiaudint ar juokiantis. Kitos gali staiga pajusti ūmų, stiprų norą šlapintis, ir joms nepavyksta susivaldyti. Šlapimo nelaikymą paprastai sukelia raumenų ir nervų, padedančių kontroliuoti šlapinimosi procesą, veiklos sutrikimai.
Ką daryti, jei patiriate šlapimo nelaikymą po gimdymo?
Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo.
- Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą.
- Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.
Nėščioms moterims ir po gimdymo, norint išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojami pratimai, stiprinantys mažojo dubens dugno raumenis. Vokiečių gydytojas Arnoldas Kėgelis sugalvojo fizinių pratimų kompleksą, kuris labai pagerina šlapimo nelaikymo problemos kamuojamų pacienčių sveikatą. Šie pratimai rekomenduojami ne tik varginamoms šlapimo nelaikymo, bet ir sveikoms netrukus gimdysiančioms moterims. Juos gali daryti tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys. Jie nereikalauja specialaus pasirengimo ir didelių pastangų. Pratimus galite daryti visur, važiuodamos troleibusu, gulėdamos lovoje, valydamos dantis. Šiuos pratimus reikėtų pradėti prieš gimdymą ir tęsti po jo. Teigiamų rezultatų galima tikėtis po trijų mėnesių gydymo.
Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai): Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis. Kėgelio pratimai yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Svarbu reguliariai juos atlikti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų.
Pradėkite šlapintis ir staiga sustabdykite šlapimo srovę. Reikiamas raumuo yra tas, kuris stabdo šlapimo srovę. Mankšta daroma reguliariai po dvidešimt kartų sutraukiant ir atpalaiduojant šį raumenį. Įtemptą raumenį reiktų palaikyti apie dešimt sekundžių.
Yra sukurta daugybė Kėgelio mankštos modifikacijų. Reguliariai mankštinant šį raumenį, sustiprėja makšties sienelės, padidėja jautrumas.
Kaip taisyklingai atlikti Kėgelio pratimus:
- Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu.
- Atsipalaiduokite. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite.
- Kai jūsų raumenys sustiprės, atlikite pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos.
Kegelio pratimai bus dar efektyvesni, jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais.
Fizinė terapija: Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis.
Gyvenimo būdo pokyčiai: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną. Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai: Tam tikras maistas ir gėrimai gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Jei jus kartkartėmis ištinka ši problema, turėtumėte vengti alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų, kavos ir arbatos (tiek su kofeinu, tiek be). Taip pat rekomenduojama vartoti mažiau skysčių po vakarienės, valgyti pakankamai maistinių skaidulų turinčio maisto, kad neužkietėtų viduriai.
Svorio metimas: Viršsvoris lemia didesnį spaudimą raumenims aplink šlapimo pūslę. Dėl to gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimo pūslę.
Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.
Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais. Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai.
Chirurgija: Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę.
Jeigu šlapimo nelaikymas tampa jau rimta problema, ir konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti atliekama pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT, angl. tension-free vaginal tape) operacija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną - priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą.
Chirurginis gydymas taip pat gali būti taikomas, kai šlapimo pūslė niekada neištuštinama pakankamai. Tai gali likti neištuštinta dėl silpno raumenų tonuso, po operacijos ar stuburo traumų. Tokiu atveju gali būti taikoma kateterizacija - plono vamzdelio įvedimas į šlapimo pūslę, kad ji būtų ištuštinta.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei moteris jaučia, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar riboja socialinį aktyvumą, būtina kreiptis į savo ginekologą, kuris įvertins būklę, parinks tinkamiausią gydymą ar nukreips pas uroginekologijoje besispecializuojantį specialistą.
Specialistas padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo strategiją. Nereikėtų laukti, kol ši problema taps rimta kliūtimi darbui, aktyviam gyvenimo būdui ar santykiams su partneriu - kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas.
Daugybė moterų nenori kalbėti su savo gydytoju apie šią intymią problemą. Tačiau šlapimo nelaikymas medikams yra puikiai žinomas ir dažnas reiškinys. Milijonai moterų turi šią problemą. Dauguma jų sėkmingai išgydomos. Jūsų gydytojas tikriausiai girdėjo aibes panašių istorijų. Kai kurie gydytojai patys negydo šlapimo nelaikymo problemų, todėl per apžiūrą jūsų tiesiog nepaklaus apie tai. Tačiau jei pasakytumėte jus varginančius simptomus, skirtų reikiamus tyrimus, nukreiptų pas reikiamą specialistą - ginekologą, urologą.
Kokių yra gydymo būdų, kuriuos būtų galima taikyti jūsų atveju? Jums taip pat praverstų rašyti šlapinimosi dienoraštį - pasižymėti, kada ištinka šlapimo nelaikymo epizodai. Pažymėkite, ką tuo metu veikėte, ko valgėte ar gėrėte prieš tai.
Gydytojas jūsų paklaus apie jaučiamus simptomus, kada jie prasidėjo ir kaip dažnai kartojasi. Turėsite atsakyti, kaip dažnai šlapinatės, kada pasireiškia šlapimo nelaikymas, koks kiekis šlapimo išsiskiria nevalingai. Jūsų gydytojas peržvelgs medicininę istoriją, kad išsiaiškintų, ar neturite sveikatos sutrikimų, kurie lemtų šlapimo nelaikymą. Jis taip pat atliks šlapimo pūslės testą, kuris padės išsiaiškinti, kaip ilgai jūsų šlapimo pūslė gali laikyti šlapimą - jums teks atsigerti vandens ir pasišlapinti į specialų matavimo indelį. O tada patikrinama, ar liko šlapimo pūslėje.
Gydymo metodai gali apimti elgesio terapiją, kuri remiasi principu, kad pakeitus savo įpročius ir elgesį, galima išgydyti šlapimo nelaikymą. Viena svarbiausių sąlygų šiame gydyme - speciali mankšta dubens dugno raumenims (Kegelio pratimai).
Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.
Šiuolaikinė medicina siūlo įvairiapusius ir veiksmingus nevalingo šlapinimosi sprendimus - nuo prevencinių lazerinių procedūrų iki pažangių chirurginių intervencijų. Svarbiausia - neignoruoti pirmųjų simptomų ir nedelsti kreiptis pagalbos.
