Iššutimai - viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Iššutusios vietos kūdikiui skauda, jis darosi neramus, piktas ir irzlus. Na, o tėveliams plyšta širdis, matant, kad mažylis kankinasi. Kūdikių ir vaikų odelė dažniausiai iššunta sėdmenų, užpakaliuko, šlaunų, kirkšnių, kaklo srityse.
Kūdikių oda - itin jautri, švelni ir trapi: manoma, ji net 5 kartus plonesnė nei suaugusiųjų. Naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir labiau linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Parausta tos odos vietos, kurios kontaktuoja su sauskelnėmis, šlapimu, išmatomis - užpakaliukas, tarpvietė, lytiniai organai, apatinė pilvuko dalis, viršutiniai šlaunų paviršiai. Kūdikių oda plona, jos barjerinė funkcija silpna, todėl ją greitai paveikia išmatų ir šlapimo fermentai, šarminis muilas, trynimas.
Iššutimai - viena iš sauskelnių dermatito rūšių. Vystyklų dermatitas - odos uždegimas sauskelnių srityje - kuris bent kartą per kūdikystę paliečia kiekvieną kūdikį. Tai dažniausia kūdikių dermatito forma, pažeidimai atsiranda odos raukšlių vietose, kur oras blogai cirkuliuoja, temperatūra aukštesnė ir kaupiasi drėgmė. Iššutimų vietose oda parausta, paburksta, gali atsirasti pūslelių, pleiskanojančių vietų, panašių į nubrozdinimus.
Pastebėjus įtartiną bėrimą ir odos paraudimą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Paraudimas (raudonas žiedas) aplink išangę dažnai rodo maisto netoleravimą, alerginę reakciją. Ją gali sukelti maistas, kurio mažylis netoleruoja, bet gauna su pienuku. Jeigu per kelias dienas uždegimo nepavyksta suvaldyti cinko turinčia priemone ir oro voniomis, siūloma pasitarti su gydytoju, nes tai gali būti infekcija, sukelta stafilokoko, streptokoko ar Candida grybelio. Candida grybelis yra virškinamojo trakto gyventojas, tad jeigu matome jo sukeltus bėrimus vystyklų zonoje, reikėtų apžiūrėti ir kūdikio burnytę - ar kūdikiui nėra pienligės - balto apnašo burnoje. Pasitaiko retai. Tada vaikutį beria dėl sauskelnėse esančių dažų ir kvapiųjų medžiagų. Dažų dažniausiai būna sauskelnių kraščiukuose apie juosmenį ir šlaunis, taip pat ant lipukų.
Kodėl atsiranda iššutimai?
Pirmoji ir pagrindinė priežastis - ilgas kūdikio odos kontaktas su drėgme. Taip gali būti dėl per retai keičiamų sauskelnių ar vystyklų. Ilgalaikis kontaktas su šlapime ir išmatose esančiais fermentais dirgina gležną kūdikio odą. Tad reguliariai tikrinkite sauskelnes ir kruopščiai nuvalykite odą kiekvieno keitimo metu. Jei kūdikis viduriuoja, sauskelnes keiskite kuo dažniau. Iššutimai taip pat gali atsirasti, jei kūdikis nėra tinkamai nusausinamas po maudynių. Atminkite, kad norint, kad jūsų kūdikio oda būtų sveika, ji turi kvėpuoti ir būti sausa. Po maudymosi leiskite odai pačiai išdžiūti arba nuvalykite drėgmę švelniu rankšluosčiu, prieš uždedant sauskelnes ir drabužius.
Kita dažna iššutimų priežastis - mechaninis odos įtempimas arba, paprasčiau tariant, dažna trintis. Be to, padidėjęs prakaitavimas yra vienas iš pagrindinių iššutimą sukeliančių veiksnių, nes perkaitus oda tampa jautresnė dirginimui. Taip nutinka, jei kūdikis suvystomas per stipriai arba jam uždedami pernelyg aptempti drabužėliai. Pavyzdžiui, iššutimai ant kūdikio kaklo gali atsirasti dėvint aptemptus sintetinius drabužius. Tad verčiau rinkitės laisvus drabužius iš minkštų natūralių audinių. O sauskelnes reikia uždėti taip, kad nebūtų skysčių nuotėkio, bet ne pernelyg tvirtai, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Netaisyklinga higiena. Netinkama apranga. Jei kūdikis ar vaikas aprengiamas per šiltai, iššutimų rizika taip pat padidėja. Netinkamos kosmetikos, skalbimo priemonės. Kūdikio odą gali sudirginti pernelyg dažnai naudojamas muilas, drėgnos servetėlės, kūdikių drabužėliams skalbti nepritaikyti skalbikliai ir kt. Geriausia kūdikio odelę prausti drungnu vandeniu, tik retkarčiais naudojant bešarmį muilą. Jautresnė oda. Kūdikio viduriavimas. Kūdikiui viduriuojant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau sudirginama ir iššunta. Kūdikio primaitinimas. Kitos priežastys.
Tėvai žino, kad vaikučio termoreguliacija dar tik formuojasi, todėl persistengia jį šiltai rengdami ar apklodami. Paprastasis prakaitinės bėrimas - mažytės skysčio pripildytos papulės - praeina savaime, jo niekaip gydyti nereikia, tik nuplauti ir patepti drėkinamuoju kremu. Būna ir agresyvesnė prakaitinės forma, kai prisideda odos grybelio Malassezia poveikis. Prakaitinė - tai signalas tėvams, kad kūdikį rengiant daromos klaidos. Reikia vaikutį rengti pagal temperatūrą, kad nebūtų per karšta, netrintų, nespaustų.
Šaltuoju metų laiku gali pasireikšti ir odos sausumas. Žiemą ir ankstyvą pavasarį šaltas bei sausas oras gali pašalinti drėgmę iš vaiko odos, todėl ji tampa sausa, paraudusi ar net suskilinėjusi. Ribokite maudynes - per dažnas maudymas gali pašalinti natūralius odos riebalus. Švelniai nusausinkite odą - po maudynių odą nusausinkite tapšnojant, o ne trinant.
Kaip išvengti iššutimų?
Kaip užkirsti tam kelią? Reikia imtis visų priemonių, padėsiančių išvengti iššutimo. Kuo dažniau leisti kūdikiui ar vaikui pabūti pliku užpakaliuku, t. y. daryti oro vonias. Kuo dažniau keisti sauskelnes, t. y. bent 6-8 kartus per dieną, dar geriau - kaskart kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus, nes odai liečiantis su šlapimu ar išmatomis iššutimų rizika gerokai išauga. Rinktis ne per ankštas sauskelnes, jų stipriai nesuveržti, neapspausti.
Apžiūrėkite kūdikio odą kiekvieną kartą, kai jį perrengiate ar keičiate sauskelnes, atkreipkite dėmesį ar nėra paraudimų. Dažnai keiskite sauskelnes. Jas rekomenduojama keisti iš karto po tuštinimosi. Nuėmę sauskelnes kruopščiai nuplaukite kūdikio odą ir leiskite jai visiškai išdžiūti ir visuomet įsitikinkite, kad jūsų kūdikio oda yra sausa. Kūdikio higiena yra be galo svarbi, kadangi išmatose ir šlapime yra medžiagų, kurios dirgina odą. Jei jos ilgą laiką liečiasi su oda, gali atsirasti odos paraudimas - iššutimai.
Po vystyklais ir sauskelnėmis naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą. Prausiant ir maudant kūdikį būtina naudoti specialią kosmetiką vaikams, kuri yra hipoalerginė ir saugios sudėties. Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta.
Taip pat venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra. Labai svarbu aprengti vaiką pagal orą, aprengti šilčiau, jei oras vėsus bei nurengti šiltus drabužius šiltoje patalpoje. Taip pat, labai naudingos yra oro vonios kūdikiui, kuomet oda yra atlaisvinta ir kvėpuoja. Todėl, kai vaikas nemiega, pravartu jį palikti su medžiaginėmis kelnaitėmis arba be jų ir leisti odelei pakvėpuoti.
Taip pat drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų. Be to, reikėtų vengti sintetinių audinių. Tačiau kartais iššutimai kūdikiams atsiranda net tinkamai juos prižiūrint. Tokiu atveju svarbiausia nedelsiant reaguoti, ir suprasti, kas konkrečiai sukėlė iššutimą.
Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Norėdami sutaupyti ir radę neblogą akciją, tėvai įsigyja kelias sauskelnių pakuotes, tačiau kūdikis jas spėja išaugti. Tad per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažniau pasitaiko „avarijų“. Tėvai dažnai stengiasi sauskelnes užsegti taip, kad jos kuo labiau priglustų prie odelės, taigi kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus odelė greičiau paveikiama drėgmės: odą dirgina tiek bakterijų gaminamas amoniakas, tiek išmatose esantys fermentai.
Pastebėjus pirmuosius odos sudirgimo požymius reikėtų pasirūpinti, kad odelė būtų sausa - kuo dažniau keisti sauskelnes. Naujagimių sauskelnes gali prireikti keisti net iki 12 kartų per parą, t. y. prieš ir po maitinimo bei mažyliui pasituštinus. Po prasimo kūdikio odą reikėtų nusausinti švelniu natūralaus pluošto (pavyzdžiui, medvilniniu ar bambukiniu) rankšluosčiu.
Keičiant sauskelnes jau tapo įprasta naudoti drėgnąsias servetėles. Sveikai odai jos gali tikti, tačiau odelei iššutus servetėlėse esantys konservantai ir kvapikliai neabejotinai pablogins situaciją - sudirgins ir taip jau pažeistą odą. Dar viena plačiai naudojama priemonė kūdikių odos priežiūrai - pudros (talkai), tačiau daugelio jų sudėtyje yra nesaugių konservantų.
Daugelis žino, kad muilas sausina odą, todėl juo kūdikio odelę reikėtų prausti kuo rečiau, o naudojant muilą odą būtina kruopščiai nuplauti, kad ant jos neliktų muilo likučių. Specialios priemonės kūdikių rūbeliams skalbti sukurtos neatsitiktinai. Jų sudėtyje nėra agresyvių ploviklių, jos mažiau kvepia arba apskritai yra bekvapės, todėl tikimybė, kad kūdikio odelė dėvint jomis skalbtus drabužius sudirgs - minimali.
Kūdikiui viduriaujant kinta išmatų rūgštingumas, todėl oda greičiau sudirginama ir iššunta. Kūdikio primaitinimas. Kitos priežasties.
Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Taip pat svarbu pasirūpinti ir apsauga nuo saulės. Apie apsaugą nuo saulės daugelis galvoja tik vasarą, tačiau dermatologai pabrėžia, kad apsaugos nuo saulės priemones reikėtų naudoti ištisus metus. Dermatologas dr. Todėl apsauginis kremas nuo saulės yra svarbus ne tik vasarą, bet ir rudenį, žiemą bei pavasarį, kai vaikas būna lauke. Vyresniems nei šešių mėnesių kūdikiams apsauginį kremą nuo saulės galima tepti ant visų atvirų kūno vietų, tačiau svarbu vengti akių srities. Jeigu pastebite odos sudirginimą, rekomenduojama rinktis apsaugos nuo saulės priemones su cinko oksidu arba titano dioksidu. Cheminiai kremai nuo saulės įsigeria į odą ir sugeria ultravioletinius spindulius, paversdami juos šiluma. Fiziniai (mineraliniai) kremai nuo saulės sudėtyje turi mikronizuotų cinko ar titano dalelių. Šios dalelės sudaro ploną, beveik nematomą apsauginę plėvelę ant odos paviršiaus, kuri atspindi saulės spindulius.
Kaip gydyti iššutimus kūdikiams?
Jei iššutimai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja, tuomet kreipkitės į gydytoją. Gydytojas nustatys iššutimo priežastį ir paskirs tinkamą gydymą.
Iššutimų gydymo metodai ir jų pašalinimo laikas tiesiogiai priklauso nuo problemos sudėtingumo. Pradinėse stadijose naudojamos vietinės priemonės, pavyzdžiui, kremai, tepalai ar pabarstai nuo iššutimo. Tokiu atveju nemalonūs simptomai išnyksta per 2-3 dienas. Tačiau jei atsiranda komplikacijos, simptomai sustiprėja, atsiranda odos mikroįtrūkimai ir pan., gydytojas gali skirti stipresnį poveikį turinčių priemonių. Todėl labai svarbu pradėti gydyti iššutimus vos tik atsiradus pirmiesiems požymiams. Be specialių priemonių naudojimo be galo svarbi ir tinkama kūdikio priežiūra, kurią jau aptarėme.
Dažniausiai, tinkamai prižiūrint, naudojant specialius kremus ar tepalus, iššutimas kūdikiams išnyksta per kelias dienas. Tačiau jei odos sudirgimas nepraeina ir simptomai sustiprėja, turi įtakos vaiko miegui, apetitui ir bendrai savijautai, turėtumėte skubiai kreiptis į gydytoją. Rimtesnių odos pažeidimų gydyti savarankiškai nereikėtų. Specialistas greitai ir tiksliai nustatys priežastį ir paskirs tinkamas gydymo priemones bei suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.
Jei vystyklų bėrimas jau atsirado, jo netrinkite: perteklinė drėgmė tokiose vietose turi būti pašalinta švelniais judesiais, nuvalant medvilniniu vystyklu ar minkštu rankšluosčiu.
Esant iššutimams kakle/pažastyse: kuo dažniau guldyti mažylį ant pilvuko ir rinktis laisvesnius drabužėlius. Jeigu vaikutis atpylė ar išsitepė, kažkas patepė raukšlę, iškart pavalyti su vandeniu (vatos diskeliu, suvilgytu vandeniu) ir būtinai laikyti raukšlę sausai. Esant odos iššutimams kirkšnyse: daryti oro vonias, dažniau keisti sauskelnes ir jų stipriai nesuveržti. Daryti kuo daugiau oro vonių, o jeigu yra galimybė, leisti mažyliui pamiegoti be sauskelnių. Naudoti tepalus su cinku. Cinko tepalai sudaro ant odos plėvelę, kuri leidžia paraudimui užgyti. Jeigu nėra apsauginės plėvelės ir ant žaizdos nuolatos patenka dirgiklio (išmatų ir šlapimo), paraudimas tik didėja.
Kad gydymas būtų kompeksiškesnis, rinkitės priemonę, kuri, be cinko oksido, turi ir kitų sudėtinių dalių, minkštinančių, maitinančių, raminančių odelę. Priemonės su dvejopu veikimu daug geriau gydo. Vienos sudedamosios dalys veikia antiseptiškai (cinkas), kitos drėkina (pantenolis, vitaminas E, alyvuogių aliejus).
Priemonės nuo iššutimų
Priemonės nuo iššutimo, kurios efektyviai ir veiksmingai pasirūpins kūdikio odele, elektroninėje parduotuvėje www.emama.lt. Žinoma, visų svarbiausia tinkama higiena - reguliariai plauti ir valyti kūdikio odelę, leisti jai kvėpuoti. Na, o pasirūpinus tinkama higiena pats metas pasitelkti priemones nuo iššutimo. Kokios tai priemonės? Apsidairykite po www.emama.lt asortimentą, čia rasite viską, ko reikia, kad mažylis išvengtų iššutimo ar kuo greičiau atsikratytų jo sukelto diskomforto. Pas mus taip visų pamėgtas, itin populiarus ir efektyvus Sudocrem. Taip pat čia ir vaikiška pudra, kuri yra visiškai saugi, labai veiksminga ir pagaminta Lietuvoje. Įvairūs kremai kūdikiams, kurie užkirs kelią iššutimui ar padės pašalinti jo simptomus - irgi mūsų asortimente.
Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Kaip gi veikia šios priemonės? Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.
Pabarstai ir pudros su pataisų sporomis efektyviai sumažina drėgmės perteklių, kuris dažnai yra pagrindinė odos iššutimo priežastis. Tokios priemonės gali padėti išlaikyti sausumą ir sumažinti trintį, kas yra itin svarbu, kad oda galėtų atsigauti ir nesudirgtų dar labiau.
Cinko oksido tepalai veikia kaip apsauginis sluoksnis, ramina sudirgusią odą ir skatina jos gijimą. Cinkas yra žinomas dėl savo raminančių savybių ir gebėjimo apsaugoti odą nuo tolesnio dirginimo. Tokios priemonės dažnai naudojamos jautriose kūno vietose, kur oda gali trintis arba būti ilgą laiką veikiama drėgmės, pavyzdžiui, po sauskelnėmis.
Šios priemonės gali būti naudojamos kasdien, siekiant apsaugoti odą nuo tolimesnio iššutimo ir užtikrinti jos komfortą.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Kokių sauskelnių kūdikiui pasirinkti?
Rasti tobulai jūsų kūdikiui tinkančias sauskelnes nėra lengva užduotis. Pasitaiko ir taip, kad populiariausio prekės ženklo produktas, kurį naudoja daugelis - jūsų kūdikiui netinka: trina ar atsiranda bėrimai. Taigi, į ką atsižvelgiant reikia pasirinkti sauskelnes? Visų pirma, sauskelnes turėtumėte rinktis pagal dydį. Jei sauskelnės per mažos arba per didelės, gali pratekėti skysčiai. Taip pat atsižvelkite į kūdikio sudėjimą: jei jūsų vaikas, sveriantis 5 kg, yra gana lieknas ir didesnio ūgio, tarp 3-6 kg ir 4-9 kg dydžių, greičiausiai tiks pirmasis variantas. Jei sauskelnes perkate pirmą kartą arba nusprendėte pakeisti į kito gamintojo, nepirkite didelio kiekio iš karto. Geriau paimkite nedidelę pakuotę, kad įvertintumėte kokybę ir suprastumėte, ar sauskelnės tinka jūsų mažyliui. Didelį kiekį galite įsigyti tik įsitikinę, kad jūsų kūdikis nėra alergiškas ir sauskelnės jam patogios. Tinkamai parinktos sauskelnės turi būti švelnios jūsų kūdikio odai ir nesukelti jokios žalos. Galite išbandyti pastaruoju metu daugelio tėvų pamėgtas Moony sauskelnes.
Labai svarbu įsigyti tinkamo dydžio sauskelnes. Norėdami sutaupyti ir radę neblogą akciją, tėvai įsigyja kelias sauskelnių pakuotes, tačiau kūdikis jas spėja išaugti. Tad per mažos sauskelnės gali būti iššutimų priežastis, be to, dažnai pasitaiko „avarijų“. Tėvai dažnai stengiasi sauskelnes užsegti taip, kad jos kuo labiau priglustų prie odelės, taigi kūdikiui pasišlapinus ar pasituštinus odelė greičiau paveikiama drėgmės: odą dirgina tiek bakterijų gaminamas amoniakas, tiek išmatose esantys fermentai.
Kūdikius pieno mišiniais maitinantys tėvai žino, kaip sudėtinga pritaikyti tinkamą motinos pieno pakaitalą. Ta pati situacija - ir su sauskelnėmis, ypač jei kūdikis jautrus, alergiškas.
