Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų, su kuriais susiduria būsimosios mamos, yra kvėpavimo sunkumai. Nors tai gali sukelti nerimą, svarbu suprasti, kad tai dažnai yra normalus fiziologinis reiškinys, susijęs su organizmo prisitaikymu prie besikeičiančios būklės.

Kodėl nėščiajai sunku kvėpuoti?

Pasunkėjęs kvėpavimas nėštumo metu gali būti sąlygotas kelių pagrindinių priežasčių:

• Augantis vaikelis: Vaisiaus augimui nėštumo metu spaudžiant vidaus organus, diafragma pakyla apie 4 cm, todėl sumažėja plaučių funkcinė liekamoji talpa ir liekamasis tūris. Tai reiškia, kad plaučiai negali pilnai atsiverti, todėl tampa sunkiau kvėpuoti. Nėštumui einant į pabaigą, šis spaudimas tampa juntamesnis, todėl atsiranda oro trūkumas ir dusulys.
• Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris, be kitų funkcijų, lemia pagreitėjusį kvėpavimą. Taip pat dėl estrogenų padidėjimo į nosies kapiliarus priplūsta daugiau kraujo, todėl paburksta nosies gleivinė, ypač trečiajame trimestre. Tai gali sukelti pojūtį, kad trūksta oro.
• Padidėjęs kraujo tūris: Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą, kad aprūpintų deguonimi visą organizmą, įskaitant vaisių.
• Laikysenos pokyčiai: Nėštumo metu pasikeičia svorio centras ir pakinta laikysena, dėl ko plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti. Tai taip pat yra viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių.

Iki 75% moterų nėštumo metu, ypač trečiajame trimestre, jaučia oro trūkumą dėl fiziologinės hiperventiliacijos. Dėl visų šių simptomų gali susidaryti įspūdis, kad astma paūmėjo, tačiau tikslią diagnozę padeda nustatyti spirometrija arba didžiausios iškvėpimo srovės matavimas.

Astma ir nėštumas

Nėštumas gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius. Nėščia moteris kvėpuoja už du, todėl jei astma gerai kontroliuojama, moteris neturi problemų ir vaikas gimsta sveikas. Paprastai trečdaliui moterų astmos simptomai nėštumo metu pagerėja, trečdaliui - pablogėja, o trečdaliui - nesikeičia. Astma gali paūmėti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, bet dažniausiai nuo 24 iki 36 nėštumo savaitės. Apie 10% moterų ji paūmėja gimdymo metu, tačiau tokie paūmėjimai retai pasitaiko moterims, kurioms astma buvo sėkmingai gydyta nėštumo metu. Likus 4 savaitėms iki gimdymo, daugelio moterų astma palengvėja.

Pagrindinis tikslas - vengti motinos hipoksijos ir palaikyti normalų vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Kaip ir visi sergantieji astma, moteris nėštumo metu vaistus nuo astmos turi vartoti mažiausiomis efektyviomis dozėmis. Vaistus nuo astmos skiria gydytojas, priklausomai nuo astmos sunkumo.

Vaistų nuo astmos skyrimas nėštumo metu:

• Trumpo poveikio beta2 receptorių agonistai (pvz., salbutamolis) vartojami ištikus priepuoliui. Juos vartoti nėštumo metu yra pakankamai saugu.
• Ilgo poveikio beta2 receptorių agonistai (salmeterolis ir formoterolis) gali būti vartojami nėštumo metu, bet nėra pakankamai jų saugumą nėštumo metu patvirtinančių duomenų.
• Inhaliaciniai gliukokortikosteroidai (IKS), tokie kaip beklometazonas ir budezonidas, yra pagrindiniai astmą kontroliuojantys vaistai. Jų vartojimas nėštumo metu sumažina bronchų astmos paūmėjimų riziką ir laikomi saugiais.
• Sisteminiai kortikosteroidai skiriami, kai moteris serga sunkia persistuojančia astma ar yra sunkus astmos paūmėjimas. Juos vartojant, ypač pirmas 13 savaičių, didėja vaisiaus apsigimimo rizika, tačiau ji nėra didelė, palyginus su negydoma sunkia astma.
• Teofilinas ar aminofilinas yra pakankamai saugūs vartoti nėštumo metu, bet tai nėra pirmo pasirinkimo vaistai astmai gydyti. Jie gali sukelti šalutinius reiškinius. Šių preparatų nerekomenduojama vartoti I nėštumo trimestre.
• Leukotrienų receptorių antagonistai (pvz., montelukastas). Eksperimentinių tyrimų su gyvūnais metu neįrodytas jų neigiamas poveikis, tačiau apie poveikį žmonėms nėra pakankamai duomenų.

Dėl alerginės slogos dažnai paaštrėja bronchinė astma, todėl nėščiosioms tenka skirti vaistų slogai gydyti. Geriausia skirti vietiškai veikiančių preparatų. Jeigu toks gydymas neefektyvus, vartojami kiti vaistai. Antihistamininiai preparatai skiriami retai dėl rizikos vaisiui. Jei būtina, rekomenduojama skirti cetiriziną, loratadiną ar rupatadiną.

Maitinimas krūtimi: Motinos vartojami IKS nėra pavojingi kūdikiui. Tačiau maitinančioms krūtimi motinoms rekomenduojama vengti antihistamininių preparatų, nes jie gali sukelti kūdikio dirglumą, nemigą, be to, mažina pieno gamybą. Motinos vartojamų vaistų koncentracija piene būna mažiausia, kai jie vartojami 15 min. po maitinimo ar 3-4 valandos iki kito maitinimo.

Ką daryti, jeigu nėštumo metu trūksta oro?

Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė, vertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.

• Gera laikysena: Stenkitės išlaikyti gerą laikyseną, tai padės plaučiams turėti daugiau erdvės.
• Sąmoningas kvėpavimas, kvėpavimo pratimai: Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo.
• Tinkama atrama sėdint, gulint: Užtikrinkite patogią atramą, kad palengvintumėte kvėpavimą.
• Kvėpavimas gaiviu, švariu oru: Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!
• Nerūkykite: Tai gali sukelti sunkius astmos priepuolius, deguonies trūkumą vaisiui.

Kvėpavimo pratimai nėštumo metu

Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu ir gali padėti ne tik palengvinti kvėpavimą, bet ir pasiruošti gimdymui. Kaip mokytis tinkamai kvėpuoti, galima sužinoti nėščiųjų kursuose, nėščiųjų jogos ar sporto užsiėmimuose. Jei būsima mama nelanko jokių užsiėmimų, galima jų pasimokyti ir namuose.

Kvėpavimo pratimų kompleksų yra labai įvairių, tačiau jie visi padeda sutelkti dėmesį į savo kūną.

Pratimai, padedantys atsipalaiduoti ir palengvinti kvėpavimą:

1. Pradžiai: Šį vos tris minutes trunkantį pratimą patartina atlikti kas rytą, dieną ir vakarą sėdint (jei sunku, galima ir gulint). Daug, bet palengva, įkvėpti pro nosį taip, kad išsipūstų pilvas ir oras visiškai užpildytų plaučius. Nesulaikant kvėpavimo orą iškvėpti lėtai, vientisu srautu.
2. Antras pratimas: Iš plaučių visiškai iškvėpkite orą. Pro šiek tiek pravertą burną labai lėtai įkvėpkite, stengiantis užpildyti apatinę, vidurinę ir viršutinę plaučių dalį (taip, kad pilvas šiek tiek įdubtų ir ištuštėtų apatinė plaučių dalis). Įkvėpus šiek tiek įtempkite pilvo apačią, kad būtų visiškai tuščia. Iškvėpkite švokščiant.
3. Prieš miegą: Šį pratimą patartina atlikti prieš pat miegą. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite. Vieną ant kitos uždėtas rankas priglauskite ties saulės rezginiu (tarp krūtinkaulio ir bambos). Pirštus šiek tiek pakelkite į viršų, o alkūnes ištieskite į šalis. Giliai įkvėpkite ir nuleiskite galvą žemyn. Tada lengvai ir lėtai iškvėpkite orą, kad pasigirstų švelnus dūzgimas.

Diafragminės paremties metodas (DPM) yra vienas iš būdų, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Jis padeda geriau kontroliuoti kvėpavimą, sumažinti įtampą ir pasiruošti gimdymui. Šio metodo pratimai apima:

• Prigimtinis kvėpavimas pro nosį: Mokymasis grįžti prie natūralaus, atpalaiduojančio kvėpavimo, kaip kūdikystėje. Tai padeda paleisti įtampas ir įkvėpti gyvybinės energijos.
• Prigimtinis kvėpavimas pro burną: Šis metodas gali padėti stipriau paleisti fizinį, emocinį ar mentalinį skausmą, susikaupusį organizme.
• Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema: Šis pratimas padeda prakvėpuoti gimimo patirtis, sumažinti su gimdymu susijusias baimes ir įtampas, taip pagerinant pasiruošimą gimdymui.
• Prigimtinis kvėpavimas, pažintis su Siela: Šis pratimas skatina ryšį su savo Siela, padeda geriau suprasti save, priimti save ir stiprina motinystės pasitikėjimą.

Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Daugeliui moterų nėštumo pabaigoje tampa sunkiau kvėpuoti, tačiau tai nėra simptomas, į kurį galima numoti ranka. Svarbu įsitikinti, kad kvėpavimą apsunkina augantis vaisius, o ne ligos ar kitos pavojingos būklės, kurias būtina gydyti. Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį. Kai kurios retesnės, bet pavojingos būklės, galinčios sukelti dusulį nėštumo metu, yra nėščiųjų kardiomiopatija (širdies raumens liga) ir plaučių embolija (kraujo krešulio užsikimšimas plaučių kraujagyslėje).

tags: #kvepavimas #nestumo #metu

• Mintys apie motinystę
• Patirtis vaikams ir pedagogams
• Vaikų kulinariniai vadovėliai su Alfiu Ivanausku
• Receptai vyrams skirtiems gimtadienio tortams
• Mėnulio fazių vadovas sodininkams