Visuomenininkai ir žmogaus teisių aktyvistai prie Seimo surengė protesto akciją prieš parlamentarų planus uždrausti moterims galimybę nutraukti nepageidaujamą nėštumą. Seimas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą ketina svarstyti pavasario sesijoje, tam ruošiasi ir žmogaus teisių aktyvistai, kovo 8 d. (Tarptautinę moterų solidarumo dieną) 13 val. šalia parlamento organizuojantys masinį mitingą „Už moterų teisę spręsti pačioms”.
Fotosesijos sumanytojai teigia, kad visuomenininkai siekia atkreipti politikų ir visuomenės dėmesį į tris svarbius akcentus, kuriuos būtina žinoti kalbant apie abortų draudimą. „Pirmiausia, uždraudus abortus būtų paneigta moterų teisės į privatų, šeimos gyvenimą, kūno vientisumą, abortų draudimas sukeltų nelegalių abortų protrūkį, kuris baigtųsi moterų mirtimis ir sveikatos sužalojimais”, - teigia vienas iš akcijos organizatorių žmogaus teisių aktyvistas Donatas Paulauskas.
Kita akcijos organizatorė aktyvistė Aušrinė Skirmantė pabrėžia, kad abortų skaičius mažėtų tik pasitelkiant pozityvias priemones. „Lietuvoje abortų skaičius kasmet mažėja, todėl tai, kad abortai iki 12 savaitės Lietuvoje yra legalūs ir prieinami, nepaskatina jų darytis daugiau.
Teisinis reglamentavimas ir istorinė perspektyva
Nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra sudėtinga ir daugialypė tema, apimanti ne tik medicininius, bet ir teisinius, etinius bei socialinius aspektus. Nors Lietuvoje nėštumo nutraukimas nėra draudžiamas, jo reglamentavimas ir paslaugų prieinamumas kelia daug diskusijų.
Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus ir gali būti atliekamas iki dvyliktos nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau - iki 22-os nėštumo savaitės. Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. įsakymu.
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Tarptautinės teisės ekspertė dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuvoje „teisėtas abortas nesureguliuotas įstatymu, tik ministro įsakymu“. Anot jos, vienintelis įstatymu įtvirtintas aspektas - Baudžiamojo kodekso straipsnis apie „neteisėtą abortą“, kuriame minimos tik „operacijos“, tad net nėra aišku, ar jis apima ir medikamentinį abortą.
Istoriškai abortai žinomi nuo seniausių laikų. Senovės graikai ir romėnai, o dar anksčiau - asirai ir babiloniečiai ne tik žinojo apie abortus, bet ir mėgino juos reglamentuoti. Įsigalėjus krikščionybei, abortai imti smerkti, visgi, formalių draudimų nebuvo. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje. Didžiojoje Britanijoje 1803 metais išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti. Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra. XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija.
Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą.
Nėštumo nutraukimo metodai
Nėštumo nutraukimas gali būti atliekamas dviem pagrindiniais būdais: medikamentiniu ir chirurginiu.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas
Moteris, esant nėštumui iki 9 savaičių, gali būti skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris jį tiesiog iškraujuoja. Jei nėštumas yra trumpesnis nei devynios nėštumo savaitės ir nenorima atlikti operacijos, medikamentinis abortas yra tinkamas pasirinkimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną.
Chirurginis nėštumo nutraukimas
Chirurginis nėštumo nutraukimas yra saugus ir patikimas būdas nutraukti nėštumą pirmame trimestre. Chirurginis abortas yra viena saugiausių operacijų, tačiau kaip ir visos operacijos yra susijęs su tam tikra rizika. Komplikacijos gali atsirasti maždaug 3 % atvejų, tačiau reikšmingų komplikacijų pasitaiko retai. Procedūra dažniausiai atliekama taikant sedaciją ar bendrinį intraveninį nuskausminimą, yra galimybė naudoti ir vietinį nuskausminimą. Operacija trunka apie 10 minučių.
Nors Lietuvoje jau daugiau nei dvejus metus teisėtai galima atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą, daugelyje įstaigų vis dar dominuoja chirurginė intervencija. Net 17 gydymo įstaigų nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą.
Galimos komplikacijos ir rizikos
Net ir profesionaliai atliktas nėštumo nutraukimas, nors ir retai, bet gali sąlygoti moters sveikatai neigiamas pasekmes. Kiekviena moteris turėtų suprasti, kad abortas yra kraštutinė priemonė ir paskutinė išeitis nepageidaujamo ar neplanuoto nėštumo atveju. Atliekant nėštumo nutraukimą tinkamai įrengtose gydymo įstaigose, komplikacijų tikimybė yra maža.
- Nepilnas abortas: Tai dažniausia komplikacija (iki 2 proc.), kuri atsiranda, kai gimdoje lieka nedidelis nėštumo ar gleivinės gabalėlis. Nepilnai įvykęs nėštumo nutraukimas yra dažniausia komplikacija (1-4 proc.), kylanti, kai nėštumas visiškai nepašalinamas iš gimdos, sukelia skausmingus gimdos susitraukimus ar gausų kraujavimą.
- Infekcija: Infekcija yra nedažna (mažiau nei 1 %).
- Tebesitęsiantis nėštumas: Tebesitęsiantis nėštumas pasireiškia mažiau nei 1 % atvejų.
Nėštumo nutraukimo priežastys
Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų.
Moters teisės ir nėštumo nutraukimas
Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą.
Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai.
Kaip pažymi Oksfordo universiteto filosofas dr. Alberto Giubilini, „jei valstybė legalizuoja abortą, kyla klausimas, ar tai tik teisė nebūti baudžiamam (negatyvi teisė), ar pareiga valstybei užtikrinti šią paslaugą (pozityvi teisė)“. Ši įtampa tarp teisinio leidimo ir praktinio pasiekiamumo ryškiai matoma ir Lietuvoje.
Nėštumo nutraukimo prieinamumas Lietuvoje
Seimas pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto tyrimai rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasa, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.
Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Gadžijeva paaiškina: „Abortų, atliktų dėl medicininių indikacijų, atskirai neskaičiuojame.“
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai. A. Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“. Kaip nurodė A. Dumšienė, „nėštumo nutraukimo paslauga yra nustatoma įstaigos vadovo nustatyta tvarka“, o duomenys renkami tik apie tas įstaigas, kurios faktiškai suteikė šią paslaugą.
Tyrimo metu kelios savivaldybės nurodė, kad jų teritorijoje esančiose viešosiose gydymo įstaigose nėra teikiamos nėštumo nutraukimo paslaugos pacienčių pageidavimu - nei medikamentiniu, nei chirurginiu būdu. Tai apima Ignalinos, Molėtų, Plungės, Rietavo, Šilalės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio, Kupiškio, Pasvalio, Varėnos, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Neringos, Palangos, Skuodo, Birštono, Jonavos ir Trakų savivaldybes.
Gydytojo teisė atsisakyti
Teisės aktuose yra reglamentuota gydytojo teisė atsisakyti suteikti šią paslaugą, tačiau niekur nematyti mokamai aborto procedūrai pritaikytos nukreimų tvarkos. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“
Statistika
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.
| Metai | Bendras abortų skaičius | Abortai pacienčių pageidavimu |
|---|---|---|
| 2023 | 4 960 | 2 431 |
Nors pastaraisiais metais abortų skaičius mažėja, specialistai šią tendenciją sieja su kontracepcijos populiarėjimu tarp porų.
Diskusijos ir kontroversijos
Nors nėštumo nutraukimas Lietuvoje yra legalus, apie tai kalbėti vis dar yra tabu. Konservatyvių pažiūrų atstovų nuomonės bei neigiamos moterų patirtys stigmatizuoja moteris, pasirinkusias atlikti nėštumo nutraukimą. Joms sunku kalbėti apie savo patirtis, o minėti veiksniai skatina emocinės būklės blogėjimą.
Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Anot Seimo narės, „Manau, kad nėštumo nutraukimų sumažės, kai bus didesnis prieinamumas prie kontraceptinių priemonių“. Ji atkreipė dėmesį, kad įstatymo projekte, be kita ko, numatyta valstybės prievolė užtikrinti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jūs turite teisę laisvai nuspręsti ar tęsti, ar nutraukti nėštumą. Jūsų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apima teisę laisvai pasirinkti ar tapti tėvais. Galimybė nutraukti nėštumą yra ribota laiko atžvilgiu, todėl laiko faktorius yra labai svarbus. Būtini medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami laiku, kad nedelsiant galėtumėte nuspręsti ar nutraukti nėštumą. Priežastys dėl nėštumo nutraukimo gali būti skirtingos. Galite nenorėti tam tikru laiku tapti tėvais arba turėti vaiką su tam tikru asmeniu. Galimos nėštumo nutraukimo priežastys gali būti neigiamos medicininės indikacijos jums, vaisiaus sveikatai arba nėštumas, atsiradęs dėl išžaginimo. Lietuvoje nėštumo nutraukimas nedraudžiamas. pavyzdys Nutraukti nėštumą galima tik iki dvyliktos nėštumo savaitės. Nors jūs turite teisę laisvai spręsti dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo, šiame apsisprendime taip pat dalyvauja jūsų tėvų ar globėjo interesai. Jūsų teisė į sveikatą gali būti pažeista, jei atsisakoma nutraukti nėštumą, net jei įvykdytos visos sąlygos. Jei jums buvo atsisakyta leisti susipažinti su informacija apie jūsų ir jūsų vaisiaus sveikatą, arba jums informaciją buvo pateikta netinkamai ar pavėluotai, tai galėjo neigiamai paveikti jūsų privatų gyvenimą ir taip pažeisti jūsų teisę į privatų gyvenimą. Arba nėštumas gali tiesiog sujaukti visus moters ar poros planus. Moterų tikros istorijos skamba: „Vyras nenorėjo mūsų vaiko“, „Karjera man buvo svarbiau“, „Nenorėjo trečio…“, „Nesijaučiau pasirengusi tapti mama“ ar „Pastojau nesulaukusi pilnametystės“. Pirmiausiai užjaučiama „nelaiminga“ moteris, kuriai laukiamo kūdikio gimimas bus nepakeliama gyvenimo našta dėl įvairiausių priežasčių, užjaučiami ir nelaimingi vaikai, kurie gimtų blogomis sąlygomis - neturtingose, asocialiose ar nepilnose šeimose.
Aborto šalininkų pirmas argumentas būna, jog moteris turi teisę į savo kūną. Abortų priešininkai jiems atšauna: žinoma, jog turi, kas bando tai paneigti? Bet jie iš karto kelia klausimą, ar ta teisė aukščiau už negimusio žmogaus gyvybę? Fundamentalus klausimas. Kaip ir retorinis klausimas, ar idealioje valstybėje būtų abortų? Juk proto bokštai gali teigti, jog kiekviena moteris turi teisę bei galimybę pasirinkti savo partnerius, kontracepcijos įvairove taip pat negalima skųstis. Tad kokia bėda? Nenori vaiko? Naudok apsaugos priemones, susilaikyk nuo lytinių santykių - variantų yra daugybė, - teigia abortų priešininkai. Kalbant apie abortus, kad būtų lengviau iliustruoti, pasirenkami dažniausiai du kraštutinumai, kurie moterį užspaudžia į kampą. Moteriai nuolat kalama į galvą, kad ji yra žudikė. kad moteris galėtų palakstyti po vakarėlius? Kad karjerą darytųsi? Ir visa tai, ji drįsta daryti Kito gyvybės sąskaita. Taip… Tikriausiai retas, kuris užginčys, kad šiandien patogesnis gyvenimas yra didžiulė vertybė. Tačiau jei moters, kuriai ką tik buvo atliktas abortas, paklausite, ar yra laiminga, kad pasinaudojo savo teise, ji pravirks. Psichologiniu požiūriu, abortas yra visų pirma netektis. Vienos moterys šią netektį išgyvena lengviau, kitos sunkiau. Visgi šios netekties išgyvenimas kartais komplikuojasi, nes sielvartas lieka bevardis ir beveidis - moteris savo vaiko taip ir nepamato, dėl to jis išlieka nerealus, o jo mirtis tarytum nematoma.
Klausiate, kodėl jūs taip ginate abortus? Juk galima vaikus atiduoti į šeimą, galima palikti vaikų namuose. Išprievartavo? Problema su motinystės instinkto nebuvimu ir labai nesinori vaiko? Atsakysite, jog yra gyvybės langeliai - atiduok ten tą vargšą kūdikį, gal kitur jis ras geresnę motiną. Keista, bet ideologijai, kad moteriai nereikia jokių teisių, kad jos pareiga tik gimdyti, priklauso patys įvairiausi žmonės - tiek pagal specialybę, tiek pagal išsilavinimą. Griežtai prieš abortus dažniau pasisako vyriausio amžiaus, žemiausio išsimokslinimo, mažiausių pajamų, rajonų centrų gyventojai.
Šiandien pasaulyje iš esmės vyrauja dvi žmogaus vaisiaus apsaugos vertinimo kryptys, kurių atskaitos taškas yra pasirinktos gyvybės pradžios teorijos. Iš tiesų dominuoja dvi iš jų: vadinamoji „pro life“ teorija, žmogumi asmenį pripažįstanti nuo gyvybės pradėjimo, bei antroji teorija, literatūroje įvardijama kaip „pro choice“ teorija, pagal kurią žmogus ginamas tik nuo gimimo, laikant, kad kol jis yra įsčiose, tai vertinama kaip moters kūno dalis, dėl kurios vadovaujantis teisės į privatumą principu moteris yra laisva apsispręsti. Skirtingose valstybėse, atsižvelgiant į kultūrinius, religinius, socialinius ir kitus skirtumus bei ypatumus, šios tarpusavyje konkuruojančios teisės yra skirtingai reglamentuojamos - kuo didesnė apsauga yra suteikiama negimusiam asmeniui, tuo mažiau teisių į privatumą lieka nėščiai moteriai.
Aborto priešininkai teigia, jog moteris turi teisę kontroliuoti save, bet ne savo kūną. Remiamasi tuo, kad žmogaus gyvenimas prasideda nuo pat apvaisinimo momento, todėl žudyti ką tik pradėtą vaisių yra tas pats, kas žudyti suaugusį žmogų. Žmogus vystosi palaipsniui, todėl sudėtinga nustatyti, kur yra tas momentas, nuo kurio vaisius tampa žmogumi. Abortų draudimo šalininkams atrodo, kad vaiko gyvybė prasideda kone nuo lytinio akto. Amerikiečių komikas George'as Carlinas teigė, kad politikai, pasisakantys prieš abortus, teikia pirmenybę negimusiems: „Jie viską padarys dėl negimusiųjų. Bet vos tik tu gimsti, tu lieki vienas. Prieš abortus pasisakantys konservatoriai yra apsėsti embrionų nuo pat apvaisinimo iki devinto nėštumo mėnesio. Po to jie nebenori apie tave nieko žinoti. Jie nenori iš tavęs nieko girdėti. Absoliučiai nieko. Nenori girdėti apie jokią naujagimių priežiūrą, jokią vaikų priežiūrą, jokią neturtingų šeimų ikimokyklinio amžiaus rūpybą, jokius nemokamus mokyklinius pietus, jokias maisto korteles, jokias socialines išmokas, absoliučiai nieko. Jeigu esi ikigimdyminio amžiaus - viskas puiku, jeigu esi ikimokyklinio amžiaus - reikalai nekokie“.
Abortų šalininkai teigia, jog abortai suteikia galimybę reguliuoti šeimos dydį, o kartu savo ir savo vaikų gyvenimo kokybę: įvaikinimas ar globos namai nėra nenorimų vaikų problemos sprendimas. Abortų šalininkai teigia, kad tai moters apsisprendimo teisė. Ir demokratinėje visuomenėje neturėtų būti nurodinėjama piliečiams, kaip planuoti šeimą.
Lietuvoje iš trijų Baltijos šalių yra brangiausia tiek kontracepcija, tiek ir abortai. Jei lietuvei kontraceptinės tabletės kainuoja 27-59 Lt (8-17 eurų), tai estei toks apsisaugojimas per mėnesį atsieina 10-25 Lt (3-7 eurai), nes didžiąją dalį kainos kompensuoja ligonių kasos. Spiralės įvedimas moteriai yra visiškai kompensuojamas Estijoje. Lietuvoje tai kainuoja 138-559 Lt (40-162 eurai). Panašiai Lietuvoje kainuoja ir abortas. Tuo tarpu Estijoje iš ligonių kasų padengiama 30 proc. chirurginio ir 50 proc. medikamentinio aborto. Lietuvoje medikamentinis abortas yra draudžiamas. Lietuvoje nėra jokių kontracepcijos prieinamumo programų, nėra dėmesio jauniems žmonėms, kurie pradeda lytinį gyvenimą ties suaugusiųjų riba, o kontracepciją turi pirkti tomis pačiomis kainomis kaip dirbantys žmonės. Visa tai parodo, kad valstybė neturi pozicijos. Juk niekas dabar neverčia moterų daryti abortų, vartoti kontraceptikų, jeigu jos to nenori. Tačiau valstybė turi užtikrinti, kad žmogus turėtų galimybę rinktis. Tarptautinė ir Lietuvos teisė pripažįsta moters pasirinkimą planuoti šeimą.
Seime Lietuvos lenkų rinkimų akcija inicijavo abortų draudimo įstatymą. Pagal jį, nutraukti nėštumą Lietuvoje galima būtų tik tada, jei jis keltų grėsmę moters sveikatai ar gyvybei, ir tuo atveju, jeigu moteris pastojo po išprievartavimo. Abiem atvejais abortas būtų leidžiamas tik tada, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių. Lietuvoje užgimusi iniciatyva uždrausti abortus grindžiama negimusio kūdikio teisėmis ir Bažnyčios mokymu. Moteris ir jos vaisius yra visuma, o iš LLRA siūlomo projekto galima suprasti, kad kūdikis auga ne moters kūne, tai kažkas atskira. Deja, moterys nėra informuojamos, kad nėštumas kartais kelia kur kas didesnį pavojų sveikatai negu jo nutraukimas. Mat nėštumas taip pakeičia moters organizmą, kad bet kada gali komplikuotis sveikata.
Už legalius abortus pasisakanti PSO visgi teigia, jog reikia dėti visas pastangas, kad nereikėtų nutraukti nėštumo. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja imtis reguliavimo priemonių nuo pradžių - per lytinį ugdymą ir švietimą mokykloje, kvalifikuotas gydytojų paslaugas dėl šeimos planavimo ir prieinamą kontracepciją už prieinamą kainą. Reikia kalbėti apie moters teisę planuoti šeimą ir savo gyvenimą. Pirma, Lietuvoje reikia imtis priemonių mažinti abortų poreikį - seksualinį auklėjimą mokykloje įvesti, dalinti prezervatyvus (tai neskatins santykių, o darys juos saugesnius), mokyti merginas. Lietuvos mokyklose nėra kokybiško lytinio švietimo. Yra tik vienpusiškas, katalikiškas, dogmatiškas, moralizuojantis, atgrasantis švietimas. O siūlomas LLRA įstatymo projektu abortų draudimas yra grubus būdas kontroliuoti moters kūną.
Apibendrinant demokratinėje valstybėje moteris turi teisę pasirinkti, ką jai daryti su savo gimdoje esančiu vaiku. Valstybė neturėtų įstatymais varžyti moterų, nes jomis pasitiki, kad jos priims nesavanaudišką ir atsakingą sprendimą savo vaikų atžvilgiu.
