Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, kuri dažniausiai susergama vaikystėje, ypač tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų. Liga pasireiškia karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Vaikystėje persergama lengva šios ligos forma, tačiau suaugę žmonės vėjaraupiais serga kur kas sunkiau, o komplikacijų rizika jiems yra daug didesnė nei vaikams. Taip pat vėjaraupių infekcija kelia ypatingą pavojų kūdikiams, besilaukiančioms moterims ir tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios sergantysis turi būti izoliuojamas 10 dienų (privaloma neleisti vaiko į darželį, mokyklą, nevesti į lauką). Ligos pradžioje galima skirti antivirusinių vaistų. Svarbiausia - higiena, gulimas režimas, skysčių balanso atstatymas. Tačiau efektyviausia šios virusinės infekcijos prevencija - skiepijimas.
Skiepijimo nauda ir rekomendacijos
Norint apsisaugoti nuo vėjaraupių, rekomenduojama paskiepyti visus anksčiau nesirgusius vaikus. Ypač patartina skiepyti vaikus, lankančius darželius bei mokyklas. Dažniausiai rekomenduojama skiepyti vėjaraupių vakcina kartu su tymų, parotitinės infekcijos ir raudonukės (MMR) vakcina. Be to, vėjaraupiai yra itin užkrečiama infekcinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas. Nors ši liga dažniausiai siejama su vaikyste, suaugusiesiems ji gali būti daug sunkesnė ir sukelti rimtas komplikacijas, tokias kaip plaučių uždegimas, encefalitas ar bakterinės odos infekcijos. Siekiant užtikrinti efektyvią apsaugą, rekomenduojama vakcinacija (jei nebuvo virusu persirgta) - tai viena patikimiausių priemonių, kuri padeda išvengti ligos ir jos pasekmių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) surinkta statistika rodo, jog per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį. Tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3-5 metus išauga net iki keleto kartų.
Taip, vėjaraupių skiepai vaikams laikomi saugiais ir yra rekomenduojami nuo 12 mėnesių amžiaus. Jeigu tikrai esate persirgę vėjaraupiais, papildoma vakcinacija dažniausiai nėra būtina, nes natūraliai įgytas imunitetas paprastai išlieka visą gyvenimą. Tačiau suaugusieji, kurie vaikystėje nesirgo vėjaraupiais, serga žymiai sunkiau - jiems dažniau pasireiškia komplikacijos, ligos eiga būna ilgesnė ir sunkesnė. Skiepijimasis vėjaraupių vakcina ne tik padeda išvengti ligos, bet ir ženkliai sumažina ligos sunkumą bei komplikacijų riziką tiems, kurie vis dėlto užsikrečia.
Vėjaraupių vakcina „Varilrix“
„Varilrix“ gyvoji vakcina naudojama sveikų, vėjaraupiais nesirgusių, 9 mėnesių ir vyresnių vaikų bei suaugusiųjų skiepams nuo vėjaraupių. Ji padeda organizmui pasigaminti antikūnų, kurie apsaugo nuo minėtos ligos. „Varilrix“ švirkščiama į poodį, kaskart į kitą vietą. Jos veiklioji medžiaga yra gyvas susilpnintas „Varicella Zoster Oka“ padermės virusas, išaugintas žmogaus diploidinių ląstelių MRC-5 kultūroje.
Ši vakcina yra GYVA. Varilrix sudėtyje esantys virusai yra gyvi, tačiau per silpni, kad sukeltų vėjaraupius sveikam žmogui. Ši vakcina apsaugo TIK nuo Varicella zooster viruso, sukeliančio vėjaraupius.
„Varilrix“ 0,5 ml N1 yra viena iš pasaulyje pripažintų ir plačiai naudojamų vakcinų nuo vėjaraupių. Ši vakcina tinka tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, kurie nėra sirgę vėjaraupiais arba nėra paskiepyti anksčiau.
Skiepijimo schema ir svarbūs aspektai
Siekiant užtikrinti optimalią apsaugą nuo vėjaraupių, vaikams nuo 9 mėnesių, vyresniems vaikams bei suaugusiesiems skiriamos 2 dozės. Rekomenduojama, kad antroji dozė būtų paskirta praėjus mažiausiai 6 savaitėms po pirmosios, bet jokiu būdu ne anksčiau nei po 4 savaičių. Visi skiepijami dviem vakcinos dozėmis: pirmoji - jūsų pasirinktu metu, antroji - praėjus 6 savaitėms nuo pirmosios vakcinos suleidimo, bet ne anksčiau kaip po 4 savaitėms.
Vakcina nuo vėjaraupių VARILRIX. Galima skiepyti ir vyresnio amžiaus vaikus, jei jie nesirgo vėjaraupiais. Skiepijimo schema - 2 dozės. Vaikams iki 1 metų amžiaus dažniausiai skiriama viena dozė. Vaikams iki 1 metų dažniausiai pakanka vienos dozės. Vyresniems vaikams ar suaugusiems rekomenduojama antroji dozė, siekiant ilgalaikės apsaugos.
Vėjaraupių vakcina yra gyva susilpninto viruso vakcina, kuri skatina organizmo imuninę sistemą sukurti apsaugą nuo šios ligos, tačiau nesukelia aktyvios infekcijos. Imunitetas susidaro po 6 savaitėms ir išlieka 10 metų ar net ilgiau. Varilrix vakcina suteikia ilgalaikę apsaugą. Net jei imunitetas silpnėja, antras skiepas užtikrina tvirtą apsaugą. Po skiepo organizmas gamina antikūnus prieš varicella-zoster virusą, todėl susidūrus su tikru virusu, imuninė sistema jį greitai atpažįsta ir neutralizuoja.
Papildomai, skiepijami asmenys nuo 9 mėnesių amžiaus: dvi dozės. Pirmoji - pasirinktą dieną, antroji - po 2 mėnesių. Skiepijami vaikai nuo 1 metų ir suaugę asmenys. Skiepijimo schema - 2 dozės. Skiepijami vaikai nuo 1 iki 15 metų: 3 dozės. Pirmoji - pasirinktą dieną, antroji - praėjus 1-3 mėn. po pirmosios, trečioji - praėjus 5-12 mėnesių po antrosios. Skiepijami asmenys nuo 16 metų: 3 dozės. Pirmoji - pasirinktą dieną, antroji - praėjus 1-3 mėn. po pirmosios, trečioji - praėjus 5-12 mėnesių po antrosios.
Galimos nepageidaujamos reakcijos ir kontraindikacijos
Dažniausi nepageidaujami reiškiniai, galintys pasireikšti po vakcinos suleidimo: bėrimas; karščiavimas, negalavimas, nuovargis; galvos skausmas; pykinimas, vėmimas; vakcinos suleidimo vietoje gali atsirasti paraudimas, patinimas, skausmas, sukietėjimas, nedidelė kraujosrūva - visa tai yra normalu ir jaudintis nereikia, skausmą sumažinti gali šaltas kompresas, uždėtas ant skiepijimo vietos. Visi jie praeina be gydymo per 1-3 dienas. Esant sunkiems simptomams, galima išgerti vaistų nuo skausmo (pvz., tab. Ibuprofen 400 mg arba tab. Paracetamol 500mg. Vaikams dozuojant pagal kūno masę, pvz., 10mg/kg Ibuprofeno ar 15mg/kg Paracetamolio).
Bent parą po vakcinacijos negalima: vartoti alkoholio; drėkinti injekcijos vietos (duše galima ją kuo nors pridengti); aktyviai sportuoti.
Šios vakcinos naudoti NEGALIMA, jei esate alergiškas bent vienam iš jos komponentų ar antibiotikui neomicinui arba šiuo metu sergate ūmia liga arba yra lėtinės ligos paūmėjimas. Skiepas nuo vėjaraupių nerekomenduojamas nėščioms moterims bei asmenims, sergantiems sunkiomis imuninės sistemos ligomis ar vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus. Ūmiomis infekcinėmis ligomis sergančiam vaikui skiepijimą rekomenduojama atidėti, kol pagerės sveikatos būklė. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas, nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.
Sunkios alerginės reakcijos po šios vakcinos yra retos. Skiepas nuo vėjaraupių - tai šiuolaikiška, efektyvi ir saugi prevencinė priemonė, apsauganti nuo šios itin užkrečiamos ligos ir jos galimų komplikacijų.
Rekomendacijos prieš skiepijimą
Prieš skiepijimą būtina pasakyti gydytojui apie vaiko ligas, alergijas, vartojamus vaistus ar ankstesnius skiepus. Paprastai jokio ypatingo pasiruošimo prieš vėjaraupių vakciną nereikia. Skiepijamas asmuo turi būti sveikas, t. y. neturėti ūmių infekcijų, karščiavimo ar kitų aktyvių ligos požymių. Laikantis šių rekomendacijų, vakcina nuo vėjaraupių bus skiriama saugiai ir užtikrins geriausią imuninį atsaką.
6 savaites po vakcinacijos negalima daryti tuberkulino mėginio, kad būtų išvengta klaidingai neigiamų tyrimo rezultatų, taip pat negalima vartoti salicilatų.
Niežulys
Renkantis, kur atlikti vėjaraupių skiepą, visuomet svarbu atkreipti dėmesį į skiepų kokybę, klinikos profesionalumą ir paslaugų patogumą. Skiepijimasis yra efektyviausia ir patikimiausia apsauga nuo vėjaraupių, užkertanti kelią ne tik pačiai ligai, bet ir jos sukeliamoms komplikacijoms tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
tags: #skiepai #nuo #vejaraupiu #vaikams
