Geras ir sveikas miegas yra itin svarbus kiekvienam žmogui, o ypač augančiam vaikui. Tai patvirtina tiek gydytojų praktika, tiek moksliniai tyrimai. Nors naujagimiai miega vidutiniškai 16,5 valandos per parą, o 6-12 mėnesių kūdikiai - apie 11 valandų naktį ir du kartus po 1-1,5 valandos dieną, daugelis tėvų susiduria su kūdikių miego problemomis. Viena dažniausių problemų vaikų gydytojų praktikoje - blogas vaikų miegas. Miego medicinos pradininkė Lietuvoje prof. Vanda Liesienė priminė, kad miegas - sudėtingas fiziologinis procesas. Vaikų ligoninės Vaikų neurologijos skyriaus vedėja dr. Rūta Praninskienė paskelbė nerimą keliančių faktų, kad miego problemos šiandien vaikus vargina daug dažniau nei prieš dešimt metų.
Kūdikių miego ypatumai
Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daugmaž vienodais intervalais, t. y. jis nežino, kada yra diena, o kada naktis. Naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, būdingi greiti judesiai. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galima atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo. Kūdikio miego ciklas trunka apie 50 minučių, o suaugusiojo - 1,5-2 valandas. Pirmomis savaitėmis naujagimiai miega apie 16-20 valandų, trumpam pabusdami kas 1,5-3 valandas. Pamažu, dažniausiai per pirmus 3 mėnesius, formuojasi miego-būdravimo ritmas ir miego poreikio (charakterio) skirtumai. Sulaukę 3 mėnesių maždaug 2/3 kūdikių išmiega visą naktį be ilgesnio prabudimo - tai yra 5-6 valandas. Pamažu nusistovėjęs miego ritmas nuo pusmečio vėl gali sutrikti. Tai daugiausia susiję su kūdikio vystymosi etapu, kai padaugėja socialinių-emocinių ryšių ir sugebėjimų.
Izraelio mokslininkai atliko tyrimą, apklausdami ir nustatydami, kad apie 40-58 proc. kūdikių įprastai prabunda naktį. Prabudimų skaičius mažėja nuo 3 iki 6 mėnesių, bet paskui jų vėl daugėja iki 9 mėnesių. Kitų autorių duomenimis, net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda. Dažniausiai su miego problemomis susiduria pirmų metų vaikų tėvai. Su amžiumi daugelis blogai miegančių vaikų išauga šią problemą.
Sveika, mano mazyle gerai miega tik diena, naktim rekia pamaitinta ar ne, pastebėjau, kad jai labai sunku išsituštinti, gal jai kas negerai, gal yra mamyčių, susidūrusių su tuo pačiu? Labai daug suvalgo... todėl gali pilvelį raižyti. Kietėja, nes mišinukas netinka. Mums netiko pirmasis Hipp, pakeitem. Pirma savaitė mano mažylė buvo į vakarą labai nerami, nuo kokių 5 val. ant rankų siūbuodavom visi iš eilės. Tada nusipirkau lašiukų "Baby Fen", antroj dienos pusėj 3 kartus prieš valgį sulašindavau ar į maistelį ar šaukšteliu sugirdydavau, pamažu viskas susitvarkė. Nors mes naktį puikiai miegodavom, bet vakarai buvo neramūs. Mum daktarė buvo liepusi duoti vandenuko, nes nuo mišinukų kietėja viduriukai, kol pripranta vaikučiai prie tokio maistelio! Mum tai niekas nepadėdavo nuo viduriukų. Raizydavo, pūsdavo. Tai tada daktarė išrašė "Dufalako" skysčio, mum padėjo. Manau, su savo daktare pasikalbėk, ji turėtų patarti, ką tau daryt! Kad pilvuko nepūstų, prieš maitinimą duodavau "Espumisan" lašiukų, daktarė sakė, kad galima duoti dažnai.
Dažniausios neramaus miego priežastys
Viena dažniausių problemų vaikų gydytojų praktikoje - blogas vaikų miegas. Mamos maldauja „sutvarkyti“ vaiko miegą, tarytum tai būtų koks sugedęs žaislas. Vaikų miego problemą specialistai nagrinėja visame pasaulyje, tačiau dar nepavyko surasti stebuklingo metodo ar vaisto, kuris priverstų vaiką miegoti kaip angelėlį. Miegui turi reikšmės paveldėjimas, temperamentas, nervų sistemos tipas. Gana dažnai neramaus miego priežasties reikia ieškoti drauge su pediatru. Gal kalti pilvo diegliai, virškinimo sutrikimai, rachitas, mažakraujystė, skaudanti ausytė, sloga ar dygstantys dantys. Amžiaus norma yra įvairios baimės - baubai po lova, neaiškūs naktiniai garsai ar kt. Jei tai reta, jei labai netrikdo vaiko ir šeimos, pakaks pašnekėti, nuraminti, pabūti šalia. Jei problema tampa aktuali, eikite pas gydytoją, psichologą. Dažniau miego problemų būna judriems vaikams, labai jautriems, ypač jei jiems „užkraunama“ per daug įspūdžių, tegu ir teigiamų.
Vaikų neurologai pastebi, kad vaikas sunkiai užmiega dėl to, kad prieš miegą iki vėlyvos nakties ilgai sėdi prie kompiuterio, naršo planšete arba naudojasi kita informacinių technologijų priemone. Nuolat pažeidžiamas miego režimas ir vaikas užmiega tik antroje nakties pusėje: sutrinka už gerą miegą atsakingo hormono melatonino cirkadinė sekrecija. Dėl cirkadinio ritmo sutrikimų paaugliai dažnai skundžiasi bloga atmintimi, sutrikusia dėmesio koncentracija, vaikas mieguistas dieną.
Ligos ir negalavimai
Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Kūdikio miegas gali sutrikti dėl dviejų priežasčių - tai ligos ir vystymosi šuoliai. Visiškai suprantama, kad mažylis gali prastai miegoti, jei jis serga ar jam ką nors skauda. Net toks elementarus negalavimas kaip sloga kūdikiui didelis išbandymas. Vaikas negali normaliai kvėpuoti, o vos atsigulęs į horizontalią padėtį ima kosėti, nes nosies sekretas, patekęs į gerklę, dirgina gleivinę ir taip išprovokuoja kosulį. Negana to, jis negali žįsti krūties arba normaliai valgyti iš buteliuko - užimta nosytė atima galimybę pro ją kvėpuoti, tad valgant nuolat trūksta oro. Jau nekalbant apie kitas, rimtesnes ligas, kurios pareikalauja iš mažylio daug jėgų, o iš tėvelių - kantrybės.
Vystymosi šuoliai ir nauji įgūdžiai
Vystymosi šuoliai - tai konkretūs raidos etapai, kurių metu mažylis išmoksta kažką reikšmingai naujo ir tai laikinai turi įtaką jo emocinei būsenai. Pavyzdžiui, mažylis išmoksta ropoti ir tai jam (žinoma, ir tėvams) labai svarbus įvykis - jis gali pats nukeliauti, kur jis nori ir pasiimti tai, kas jam patinka, o ne tai, ką jam paduoda. Dienos metu mažylis vis praktikuojasi, o nakties metu smegenys apdoroja per dieną sukauptą informaciją ir patirtį, todėl labai realu, kad naktį mintimis kūdikis ropos ir tai išreikš realiais veiksmais. Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Miego regresai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoksta apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regresų metu šiek tiek primena augimo šuolį. Augimo šuoliai dažniausiai pasireiškia: 7-10 dienomis, 2-3 savaitę, 4-8 savaitę, 3 mėnesį, 6 mėnesį, 9 mėnesį. Normalu, jeigu miego regresas pasireiškia mėnesiu anksčiau arba vėliau. 4 mėnesių miego regresas. Patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t. y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka. 8 mėnesių miego regresas. Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų ir t.t. 11 mėnesių miego regresas. Rečiausiai pasireiškiantis miego regresas, jį dažnai pakeičia „tarpinis“ regresas tarp 8 ir 11 mėnesių. Siejamas su aktyvia smegenų veikla ir naujai tobulėjančiais įgūdžiais, o taip pat su besikeičiančiais dienos poguliais. 18 mėnesių miego regresas. Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas. 2 metų miego regresas. Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to, tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.
Atsiskyrimo baimė ir nepakankamas dienos miegas
Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos iš krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis bus pervargęs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra kaip tik atvirkščiai. Per vargusiam kūdikiui sunku užmigti ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai, miegantys kartu su tėvais, prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams.
Fiziniai pojūčiai ir diskomfortas
Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas, yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru, gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta. Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.
Visiškai suprantama, kad mažylis gali prastai miegoti, jei jis serga ar jam ką nors skauda. Net toks elementarus negalavimas kaip sloga kūdikiui didelis išbandymas. Vaikas negali normaliai kvėpuoti, o vos atsigulęs į horizontalią padėtį ima kosėti, nes nosies sekretas, patekęs į gerklę, dirgina gleivinę ir taip išprovokuoja kosulį. Negana to, jis negali žįsti krūties arba normaliai valgyti iš buteliuko - užimta nosytė atima galimybę pro ją kvėpuoti, tad valgant nuolat trūksta oro. Jau nekalbant apie kitas, rimtesnes ligas, kurios pareikalauja iš mažylio daug jėgų, o iš tėvelių - kantrybės.
Kaip padėti kūdikiui geriau miegoti?
Kūdikio miego „architektūra“ sukuriama tose aplinkybėse ir sąlygose, kuriose jis miega. Nors daugelyje kultūrų praktikuojamas tėvų ir kūdikio miegojimas kartu, vis dėlto miego įgūdžiai lengviausiai susiformuoja miegant atskirai. Normalu, kad naujagimis ar kūdikis kelis kartus per naktį pasikuičia, sukrenkši ar net pravirksta, bet turėtų tuoj vėl pats užmigti. Dažnai būtent didelis tėvų rūpestingumas ir meilė trukdo susiformuoti teisingam miego modeliui. Patarčiau kiek įmanoma mažiau „kištis“ į vaiko miegą, kad nepadarytumėte meškos paslaugos ir jam, ir sau.
Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, kad dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai. Pakankamas dienos miegas. Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu (net jeigu tai yra žindymas), kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.
Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą, jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.
Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties.
Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai, tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galima pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Palaukite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Kartais, kai vaikai jau vyresni nei 1,5 metų, gali padėti paaiškinimas, kad žįsti duosite vėliau, pasakymas „ne dabar“ arba „tuojau“ ir neskubėjimas duoti krūties. Jeigu tai nepadeda, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmiginėti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai po poros kartų užmiega, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymo be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį. Šio neleidimo užmigti su krūtimi metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų.
KĄ DARYTI, KAD 3 - 17 MĖN. KŪDIKIS UŽMIGTŲ GREITAI, LENGVAI IR SAVARANKIŠKAI
Viena dažniausių problemų vaikų gydytojų praktikoje - blogas vaikų miegas. Mamos maldauja „sutvarkyti“ vaiko miegą, tarytum tai būtų koks sugedęs žaislas. Vaikų miego problemą specialistai nagrinėja visame pasaulyje. Tačiau dar nepavyko surasti stebuklingo metodo ar vaisto, kuris priverstų vaiką miegoti kaip angelėlį. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais jis ir taip labai daug miega, mažai būdrauja. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Visada gerai išlaikyti dienos ritmą. Jeigu matome, kad kūdikis žiovauja, guldykime, padainuokime ir po truputį tai taps įpročiu - būtent tą valandą mažylis norės miegoti. Vis dėlto miego trukmė labai individualus dalykas, vieniems jo reikia daugiau, kitiems mažiau. Būna ir mažamiegių vaikų, bet jeigu jie yra aktyvūs, domisi aplinka, noriai tyrinėja pasaulį, gerai vystosi, matyt, jiems miego pakanka.
Naktinis kūdikio miegas labai svarbus ne tik pačiam kūdikiui, bet ir jo tėvams. Nuo to, kaip miegojo kūdikis, priklauso ir kaip pailsėjo jo tėvai. Kad kūdikio miegas būtų kokybiškas, visų pirma reikėtų pasirūpinti, kad būtų tinkamai paruoštas jo kambarys ir miegojimo vieta. Labai svarbu, kad mažylio kambarys būtų išvėdintas ir tinkamos temperatūros, t. y. apie 18-19 laipsnių šilumos. Kai kalbama apie kūdikį, vertėtų visada atsiminti vieną taisyklę: „geriau vėsiau, nei per karšta”. Kūdikių termoreguliacija dar nėra visiškai išsivysčiusi ir yra labai jautri, todėl labai paprasta mažylį perkaitinti. Nepriklokite vaiko iki kaklo, jeigu kambaryje yra apie 18 laipsnių šilumos, jis tikrai nesušals apklotas iki pusės ir su viena antklode.
Pribudo naktį? Nepulkite mažylio naktį raminti vos tik jam nubudus. Visi vaikai yra labai skirtingi, todėl ir jų miegojimas skiriasi. Vieni miega ramiai, mažai judėdami, kiti nuolat kruta, skleidžia visokius garsus, miegodami daro įvairiausius grimasas. Kol mažylis dar nėra visiškai atsibudęs, kol neverkia, reikėtų stengtis neskubėti jo raminti, kilnoti, nešioti. Labai dažnai kūdikiai „paburba“ sau po nosyte net neatsibusdami ir toliau miega, todėl aktyvi tėvų reakcija į tokį vaiko elgesį jį tik išblaškytų. Šiek tiek ūgtelėjusiam kūdikiui nepulkite siūlyti krūties ar buteliuko vos tik jam nubudus ir pravirkus. Iš pradžių pabandykite nuraminti jį švelniais žodžiais - labai dažnai mažyliams užtenka išgirsti mamos balsą ir jie toliau užmiega. Kūdikis nuo pat pirmų dienų turėtų būti pratinamas atskirti dieną nuo nakties - šiuos skirtingų laikų miegus taip pat. Nejunkite nakties metu šviesos, neguldykite mažylio į vežimėlį taip bandydami užmigdyti ir nesistenkite jo greitai „užkišti“ maistu. Kai tik mažylis jau gali nebevalgyti nakties metu, nuo tos akimirkos stenkitės jį maitinti, kai jis tikrai alkanas, o ne tam, kad vėl užmigtų. Įprotis valgyti, kad užmigtum, įsišaknija labai giliai, o vėliau juo labai sunku atsikratyti. Atidžiai stebėkite maitinimosi procesą tiek dieną, tiek naktį - čiulpimo poreikiui patenkinti neturi būti visą parą naudojama mamos krūtis.
Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų bekločio pažadinti. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą. Dar labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą.
Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereikėtų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti. Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime, prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.
Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu. Pamenu vieną šeimą, kuri kažkodėl prisitaikė prie mažylio ir pusę nakties su juo žaisdavo tėtis, kitą pusę - mama. O vaikas užmigdavo 7 val. ryto ir miegodavo iki 14 val. Šeima pagalbos kreipėsi po trejų metų, kai jau nebegalėjo tverti nuolatinio neišsimiegojimo. Na, negalime mes naktimis nemiegoti, nes toks yra mūsų fiziologinis ritmas. Dar labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visiškai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.
Ar pažįstama tokia situacija? Miego regresų laikotarpiai yra būdingi tam tikro amžiaus kūdikiams ir mažiems vaikams. Miego regresas sutampa su dideliais raidos pasiekimais: kūdikis išmoksta apsiversti, atsisėsti, ropoti ir kt. Kūdikio elgsena miego regresų metu šiek tiek primena augimo šuolį. Augimo šuoliai dažniausiai pasireiškia: 7-10 dienomis, 2-3 savaitę, 4-8 savaitę, 3 mėnesį, 6 mėnesį, 9 mėnesį. Normalu, jeigu miego regresas pasireiškia mėnesiu anksčiau arba vėliau. 4 mėnesių miego regresas. Patiria beveik visi kūdikiai. Manoma, kad atsiranda dėl pasikeitusio kūdikio miego ciklo, t. y. kūdikio miego ciklas ima panašėti į suaugusiojo: ciklas pradeda ilgėti, ima keistis ciklo metu besikeičiančių miego fazių trukmė, jų eilės tvarka. 8 mėnesių miego regresas. Šis miego regresas gali pasireikšti ir vėliau - 9 ar 10 mėnesį, gali „susilieti“ su 11 mėnesių miego regresu. Siejamas su labai aktyvia smegenų veikla ir labai sparčiai tobulėjančiais įgūdžiais: kūdikis yra labai aktyvus, sparčiai mokosi (arba aktyviai tobulina gebėjimus) ropoti, atsistoti, eiti prisilaikydamas, skleidžia vis daugiau garsų ir t.t. 11 mėnesių miego regresas. Rečiausiai pasireiškiantis miego regresas, jį dažnai pakeičia „tarpinis“ regresas tarp 8 ir 11 mėnesių. Siejamas su aktyvia smegenų veikla ir naujai tobulėjančiais įgūdžiais, o taip pat su besikeičiančiais dienos poguliais. 18 mėnesių miego regresas. Šio amžiaus kūdikiai sparčiai vystosi ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Miego regresas siejamas su fiziniais, kalbiniais gebėjimais, o taip pat ir su emocine raida: vaikas yra vis savarankiškesnis, reiškia savo nuomonę, išryškėja išsiskyrimo nerimas. 2 metų miego regresas. Šį miego regresą gali lemti labai daug skirtingų priežasčių. Vaiko smegenys ir toliau sparčiai vystosi, be to, tokio amžiaus vaikų gyvenime netrūksta svarbių pokyčių: pavyzdžiui, atsisakoma sauskelnių ir vaikas ima savarankiškai naudotis puoduku, jis perkeliamas miegoti į „suaugusiojo“ lovą be užtvaro, galbūt jau pradeda lankyti darželį arba šeimoje atsiranda jaunesnis brolis ar sesė.
Išlaikykite kuo stabilesnę dienotvarkę. Prasidėjus miego regresui bus gerokai sunkiau „susitarti“ su kūdikiu ir išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą, tačiau yra labai svarbu, kad ritmas pakistų kuo mažiau. Jei reikia, koreguokite miego grafiką. Jei miego regresas yra nulemtas miego „pertekliaus“, pakoreguokite grafiką atitinkamai. Jei atsisakote vieno dienos pogulio, kito trukmę reikėtų pailginti, taip pat kiek anksčiau guldyti nakties miego. Nekeiskite pasiruošimo miegui ritualo ir migdymo būdo. Nuolat pabundantį kūdikį bus sunku užmigdyti, tačiau nepasiduokite pagundai ir šiuo laikotarpiu neprisigaudykite blogų įpročių. Jeigu miego regreso metu pradėsite naudoti pagalbines migdymo priemones (maitinimą, supimą, užmigdymą ant rankų ir kt.), jų kūdikis tikėsis ir vėliau. „Neapkraukite“ kūdikio naujovėmis. Jei miego regreso pagrindinė priežastis yra naujai išmokti įgūdžiai, kūdikio smegenys dirba taip aktyviai, kad sutrikdo normalų miego ritmą, todėl leiskite joms ramiai „susisteminti“ informaciją ir tik tuomet mokykitės naujų dalykų. Galite kūdikį maitinti dažniau ir/arba daugiau. Paieškokite daugiau progų pailsėti. Miego regresas gali trukti net iki mėnesio, todėl jis labai vargina ir tėvus.
