Kūdikiui pasiekus 7 mėnesių laikotarpį aktyvumas ženkliai kinta. Šiame laikotarpyje kūdikiai pasidaro aktyvūs, judrūs, o judesiai ir padėtys labai įvairios ir jau gana individualios. Tai periodas kuomet vaikas ne tik susidomėjęs žaidžia su žaisliukais, bet ir bando aktyviai jų siekti iš įvairių padėčių ir taip pamažu atranda sau tinkamiausias ir individualiausias kūno pozicijas. Šis laikotarpis labai svarbus ir išskiriamas dėl savarankiško sėdėjimo susiformavimo. Per šį laikotarpį kūdikis išmoksta tvirtai sėdėti ir individualiai prisitaikyti sėdėjimo padėtis. Kūdikis įsikibęs arba remdamasis ranka šone bando sėstis.
Fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių kriterijų sveikai vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais. Vaikas auga, mokosi valdyti savo kūną ir bendrauti. Judėdamas jis susipažįsta su pasauliu, o jo nervų sistema aktyviai vystosi įgaunant naujų žinių. Vienas iš svarbių kūdikio įgūdžių yra gebėjimas sėdėti savarankiškai. Taigi, kada kūdikiai pradeda sėdėti ir kaip žinoti, kad viskas vyksta pagal planą?
Kada Kūdikiai Pradeda Sėdėti?
Laikotarpis nuo gimimo iki vienerių metų yra vienas darbingiausių mažo žmogučio gyvenime. Iš mažyčio kūdikėlio, kuris pirmosiomis dienomis net nepakelia galvos, jis virsta judriu vaiku, kuris sulaukęs vienerių metų gana užtikrintai stovi ant kojų. Vienas iš pirmųjų įgūdžių po sugebėjimo pakelti galvą ir apsiversti yra gebėjimas atsisėsti savarankiškai. Dauguma vaikų gali pradėti savarankiškai sėdėti nuo 5 iki 7 mėnesių. Tačiau kartais vaikai gali bandyti savarankiškai sėdėti jau sulaukę 4-4,5 mėnesio, tačiau nerekomenduojama jų skatinti, kadangi 4-4,5 mėnesio amžiaus stuburas dar nėra pakankamai susiformavęs, todėl apkrovos tokiame amžiuje gali sukelti problemų ateityje. Gali būti ir taip, kad mažylis labai gerai ropoja, bet sėdėti sekasi sunkiai - tai irgi yra normalu, nes kiekvienas mažylis yra unikalus ir vystymasis gali šiek tiek skirtis. Tačiau jei nėra jokių kontraindikacijų, 9-10 mėnesių amžiaus kūdikis jau turėtų sėdėti. O maždaug iki šešių mėnesių kūdikis turėtų mokėti apsiversti ir tvirtai laikyti kaklą bei galvą. Ši fizinė veikla padeda sustiprinti raumenis ir stuburą, kad sulaukęs 6 mėnesių jis galėtų pradėti bandyti sėdėti.
Septintojo amžiaus pabaigoje kūdikis turi gebėti atlikti šiuos pagrindinius psichomotorinės raidos įgūdžius:
- Gulėjimas ant pilvo: Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Kad įgūdį įvertintume teigiamai, laisvoji ranka mažiausiai 3 sekundes turi būti išlaikoma pečių aukštyje.
- Pasirengęs atsiremti rankomis: Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Apsivertęs ant pilvo, išlaiko kūno svorį ant ištiestų rankų, perkelia kūno svorį nuo abiejų ištiestų rankų ant vienos, tuo tarpu laisvąja ranka paima žaislą; išsitiesia ant šono perkeldamas svorį ant dubens ir laisvai judina kojas.
- Vartymasis: Gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Tyrinėja supančią aplinką, domisi žaislais, stebi žmones ir noriai bendrauja.
- Sėdėjimas: Verčiasi aktyviai nuo nugaros ant pilvo. Pirmosiomis savaitėmis, įgijęs naują įgūdį, kūdikis dažniausiai verčiasi tik per vieną pusę. Tačiau normaliai vystantis, šį asimetrija turi būti įveikta vėliausiai per 6 savaites, pradėjus skaičiuoti nuo pirmojo aktyvaus kūno apsivertimo.
- Gulėdamas ant nugaros žaidžia su kojomis ir rankomis, tyrinėja savo kūną (pėdos-burnos koordinacija). Kūdikis pagriebia aukštyn užverstas pėdas arba kelius ir jais žaidžia bent 3 sekundes. Daugelis vaikų netgi įsikiša į burną.
- Liemuo neturi būti palinkęs daugiau kaip 45 laipsnius nuo pagrindo, taip pat vaikas neturi nuvirsti ant šono.
- Kai kurie šio amžiaus vaikai jau savarankiškai sėdi ištiestomis kojomis 1 min. ir ilgiau. Pradeda formuotis šoninės atramos ir pusiausvyros reakcijos (norėdamas pasiimti žaislą esantį šalia jo, artimesne ranka atsiremia, kad neprarastų pusiausvyros).
- Stovėjimas: Vertikalioje padėtyje, suteikus atramą kojoms, spyruokliuoja.
- Griebimas: Abiem rankomis pagriebia po kaladėlę ir trumpą laiką jas sąmoningai laiko. Paima skritulėlį pirštais ir ištiestu nykščiu, neliesdamas delnu.
- Percepcija (suvokimas): Vaikas stengiasi pasiimti daiktą, kuris gali būti pasiektas tik pakeitus kūno padėtį. Vaikas pasilenkia į priekį, ištiesia rankas į žaislą ir bando jį pasiekti.
- Kalbėjimas: Čiauškėjimas: vienas po kito rikiuojami įvairūs skiemenys, kaitaliojant garso stiprumą ir aukštį.
- Socialumas: Atidžiai seka artimų žmonių veiklą. Vaikas nebefiksuoja savo žvilgsnio tik į veidą, o susidomėjęs stebi ir kitas kūno dalis bei jų judesius.
Kodėl Svarbu, Kad Kūdikis Išmoktų Sėdėti?
Žmogus daug laiko praleidžia sėdėdamas: valgo, dirba, keliauja, bendrauja, ilsisi. Taisyklinga laikysena padeda pašalinti nugaros skausmus ir sumažinti vidaus organų įtampą. Laikysenos formavimasis prasideda ankstyvame amžiuje. Ir praktiškai pirmasis sudėtingas veiksmas, kurį atlieka kūdikis, yra atsisėdimas. Norėdamas atsisėsti, kūdikis turi naudoti daugybę raumenų, susikaupti ir tada išlaikyti pusiausvyrą. Taigi, labai svarbu, kad kūdikis išmoktų atsisėsti tam, kad išvengti ankstyvųjų stuburo problemų bei stiprinti raumenų sistemą. Emocinis vystymasis taip pat priklauso nuo to, kada vaikas pradeda sėdėti. Sėdėdamas kūdikis mato pasaulį kitu kampu. Jis susipažįsta su naujais objektais. Sėdėdamas vaikas sužino daugiau naujų dalykų, taip pat greičiau lavina įvairius įgūdžius bei išmoksta kalbėti.
Kaip Žinoti, Kada Kūdikis Yra Pasirengęs Sėdėti Savarankiškai?
Kūdikio pasirengimą sėdėti savarankiškai lemia ne tik tam tikras amžius. Štai keletas ženklų, kurie padės suprasti, kad jūsų kūdikis yra pasirengęs naujiems įgūdžiams: vaikas aktyviai apsiverčia, išlaiko pusiausvyrą, gerai remiasi rankomis bei užtikrintai laiko galvą, kontroliuoja jos judesius, greitai reaguoja į garsą sukdamas galvą. Taip pat jei geba perkelti daiktus iš vienos rankos į kitą, pats gali laikyti buteliuką, arba jis pats bando atsisėsti, o atsisėdęs nekrenta į priekį ar atgal - vadinasi kaklo ir krūtinės bei stuburo sritys yra pakankamai išvystytos ir padeda išlaikyti vertikalią padėtį.
Kai vaikas tik pradeda sėdėti pats, neskubėkite jo apkamšyti pagalvėmis ir pan., apdrausdami nuo kritimo. Atramos trūkumas kaip tik skatina vaiką išmokti sėdėti greičiau: vaikas išmoksta išlaikyti pusiausvyrą, stiprėja jo raumenys.
Be to, galite patikrinti, ar kūdikis yra pasirengęs pradėti sėdėti pats. Tai galima padaryti pediatro kabinete arba namuose saugioje aplinkoje. Norėdami patikrinti, naudokite vystymo stalą ar kitą, ne per minkštą paviršių. Padėkite kūdikį ant persirengimo stalo ar kito paviršiaus, paimkite jį už rankyčių ir šiek tiek jas pakelkite, jei kūdikis stipriai sugriebia už pirštų, lėtai traukite jį link savęs. Jei tokioje padėtyje kūdikis bandė pakelti savo kūną, vadinasi, jo stuburas jau pakankamai tvirtas. Jei jis silpnai laikosi už jūsų pirštų, atmeta galvą atgal arba tiesiog kabo laikydamas už rankų, tada jam per anksti pradėti sėdėti.
Ar Galima Sodinti Kūdikį, Kuri Jis Dar Negali Sėdėti Savarankiškai?
Iki šešių mėnesių amžiaus turėtumėte vengti naudoti įvairius prietaisus, kurie palaiko vaiko kūną sėdimoje padėtyje. Tai aukštos kėdutės, automobilinės kėdutės ir kt. Taip yra todėl, kad tik maždaug 6 mėnesius nugaros raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad išlaikytų vertikalią padėtį. Ne mažiau svarbu, kad tik iki tokio amžiaus tinkamai susiformuotų stuburas ir klubų sąnariai, kad nesideformuotų spaudžianmi viršutinės kūno dalies - galvos ir krūtinės - svorio. Kad ir kaip norėtumėte, kad vaikas greičiau pradėtų sėstis pats, reikia palaukti, kol jis pakankamai sustiprės.
Ką Daryti, Jei Vaikas Nesėdi?
Dažniausiai kūdikiai pradeda sėdėti sulaukę maždaug 6 mėnesių amžiaus, tačiau gali būti ir išimčių, susijusių su kūdikio sveikata ir jo vystymusi. Tačiau jei jokių kontraindikacijų nėra, galite pamėginti padėti vaikui išmokti sėdėti, pasinaudodami šiais patarimais:
- Mankštinkite kūdikį. Atlikite tam tikrus pratimus, kurie padės sustiprinti raumenis.
- Stimuliuokite jo motorinę veiklą - žaiskite tokius žaidimus, kur reikia pasiekti žaislą, ką nors griebti ar pajudinti.
- Reguliariai lankykitės pas savo pediatrą, kadangi tik gydytojas gali įvertinti vaiko raidos tinkamumą jo amžiui ir rekomenduoti tolesnę veiksmų eigą.
- Užtikrinkite vaiko higieną. Svarbu, kad mažylis jaustųsi gerai ir patogiai. Tad kūdikio priežiūrai rinkitės tik specialiai skirtas kosmetikos ir higienos priemones.
Ką Daryti, Kad Kūdikio Laikysena Būtų Taisyklinga?
Galite pradėti treniruoti kūdikio raumenis ir stiprinti jo skeletą nuo gimimo. Tėvai, norintys išlaikyti anatomiškai taisyklingą savo vaiko laikyseną, dažnai lanko specialius užsiėmimus ir atlieka pratimus, kuriais siekiama pagerinti raumenų funkciją. Vaikui reikia duoti pakankamai pieno, žuvies ir mėsos produktų, skaidulinių medžiagų ir augalinių riebalų. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kūdikių maistas turi atitikti amžių. O pirmieji pratimai kūdikiui yra skirti raumenų ir skeleto sistemai stiprinti. Galite pradėti juos daryti nuo pirmųjų gyvenimo savaičių, sutelkdami dėmesį į naujagimio poreikius. Visi pratimai turi būti atliekami tik tuomet, kai vaikas ramus ir geros nuotaikos. Nereikėtų mankštinti kūdikio, kai jis susierzinęs, pavargęs ar labai alkanas, kadangi tokių pratimų nauda nebus didelė.
Masažas taip pat žymiai pagerina fizinį vystymąsi. Jei reikia, tai gali atlikti specialistas arba tėvai, išmokę reikiamus judesius. Reguliarus masažas ne tik padeda atpalaiduoti raumenis, bet ir skatina psichoemocinį vystymąsi.
Dažniausiai vaikai mėgsta leisti laiką vandenyje ir su dideliu malonumu jame atlieka įvairius pratimus. Todėl, įprastą gimnastiką galite papildyti ir užsiėmimais vandenyje. Tačiau kartais vaikai gali bijoti atvirų erdvių, kuriose yra daug vandens. Tokiu atveju pakanka naudoti nedidelę kūdikio vonelę įpilant į ją nedidelį kiekį vandens. Be to, nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir nereikia jo lyginti su kitais vaikais ir ypač bandyti versti daryti kažką naujo, jei jis dar tam nepasiruošęs.
Įsitikinkite, Kad Kūdikis Jaučiasi Gerai Ir Patogiai
Be jokios abejonės, visuomet labai svarbu įsitikinti, kad mažylis jaučiasi gerai, kadangi tam tikros sveikatos problemos, skausmas ar diskomforto pojūtis taip pat gali turėti įtakos jo raidai. Stebėkite savo kūdikio elgesį, atkreipkite dėmesį į tai kada jis būna irzlus, o kada ramus. Visuomet laiku keiskite sauskelnes ir naudokite tik pagamintas iš kokybiškų, vaiko odelei švelnių medžiagų. Taip pat keičiant sauskelnes visada atkreipkite dėmesį į odelės būklę, ar nėra iššutimų, sudirgimų ir pan. Susiduriant su tokiomis problemomis veiksminga priemonė gali būti pataisų sporos kūdikiams. Taigi, nepamirškite pasirūpinti mažylio komfortu, kadangi tik gerai besijaučiantis vaikas turės noro ir jėgų išmokti kažko naujo.
Kada Kūdikio Raida Gali Kelti Nerimą?
Nors kiekvieno vaiko raida yra kitokia, vis dėlto verta pavartyti ir paskaityti raidos vadovėlių, kuriuose yra nurodytas laikas, kada kokių įgūdžių kūdikis turėtų įgyti. Daugelis tų įgūdžių ir įgyja raidos vadovėliuose numatytu laiku. Taip pat galima lyginti savo kūdikius su kitais mažyliais tam, kad pastebėtume galimus raidos nesklandumus ir laiku suteiktume pagalbą. „Ir apskritai mama, kuriai kyla bent mažiausia mintis, kad mažylis elgiasi neįprastai, kad jo raida šiek tiek kitokia nei bendraamžių, turėtų kreiptis į vaiko raidos specialistus, - teigia neurologė L. Mikulėnaitė. - Vis dėlto lyginti kūdikius ir vaikus reikėtų protingai, kad nepadarytume žalos jų savivertei. Visada turime paisyti mažylio temperamento, jo prigimties. Pasaulis yra margas ir kūdikis bei vaikas gali būti aktyvus, greitas, lėtas, nerangus, tačiau kiekvienas turėtų greitai arba mažais žingsneliais eiti savo raidos keliu. Iš pradžių kelti galvytę, paskui vartytis, atsisėsti, ropoti ir vaikščioti. Galbūt šių veiksmų seka ir bus kitokia, tačiau visus juos turėtų daryti.“
Kartais ankstyva kūdikio raida gali kelti nerimą, tarkime, jeigu 6 mėn. kūdikis, prisilaikydamas lovytės virbų, savarankiškai stovi. Visi pusės metų kūdikiai pastatyti turėtų į grindis remtis kojytėmis, tačiau jeigu patys stovi, reikėtų kreiptis į gydytoją ir patikrinti, ar išnyko įgimtas žingsniavimo refleksas. Visi vertikalia padėtimi laikomi naujagimiai žingsniuoja - tai vadinama automatinio žingsniavimo refleksu, tačiau jeigu kūdikio raida nėra sutrikusi, šis refleksas turėtų išnykti apie 1,5 mėn. amžiaus, o nuo 3 mėn. atsirasti vadinamoji refleksinė kojyčių atrama (kai pastatytas ir prilaikomas kūdikis į grindis remiasi pėdutėmis). Paskui kurį laiką vertikaliai laikomas ir vėl gali į grindis nesiremti kojytėmis, tačiau nuo 6 mėn. jau privalo tai daryti. Jeigu vertikaliai laikomas 5 ar 6 mėn. amžiaus kūdikis žingsniuoja, būtinai reikia kreiptis į raidos specialistus, nes tai gali rodyti sutrikusią motorinę raidą.
Daugelis kūdikių vystosi taip, kaip parašyta raidos knygose: iš pradžių išmoksta vartytis, tada šliaužti, paskui ropoti, atsistoti ir žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto dalies visiškai sveikų mažylių raida netipinė, ji taip ir vadinama - atipine raida. Kiekvienas kūdikis turi atrasti savo unikalų būdą kalbėti, judėti, protauti - už šiuos gebėjimus atsakingos smegenų ląstelės. Kūdikis išbando pačių įvairiausių judėjimo būdų, kol galų gale smegenys išrenka patį tinkamiausią jam. Tas judėjimo būdas yra tinkamas vaiko kaulų, raumenų sistemai ir tampa vieninteliu bei unikaliu jo judėjimo būdu. Jeigu, eidami gatve, stabtelėtume, pamatytume, kad visi žmonės juda šiek tiek skirtingai: vienas eidamas vos judina rankas, kitas smarkiai mojuoja, trečias žengia dideliais žingsniais, ketvirto vienas žingsnis didelis, kitas - mažas, o štai dar vienas eina šiek tiek pasistiebęs. Mes visi judame taip, kad mažiausiai sunaudotume organizmo energijos ir jaustumėmės patogiai. Kita smegenų ląstelių grupė yra atsakinga už tai, kad kiekvieno judėjimo būdas būtų pritaikytas vaikščioti įvairiais paviršiais. Todėl vienaip einame per smėlį, kitaip - per žolę, dar kitaip brendame į vandenį, ir visi šiuos veiksmus atliekame šiek tiek kitaip.
„Nenormalu“ neegzistuoja
Kadangi kiekvienas kūdikis turi surasti tinkamiausią būdą judėti (vartytis, šliaužti, atsisėsti, ropoti ir vaikščioti), kol suras tą tikrąjį, gali išbandyti pačių netikėčiausių būdų. Dalis neropoja mūsų akiai įprastu būdu, o šliaužia tarsi gyvatės, juda sėdėdami ir šokinėdami ant užpakaliuko arba ropoja keistai susukę kojas. Yra ir tokių, kurie iš pradžių išmoksta atsistoti ir tik vėliau atsistoja keturiomis ir pradeda ropoti. Tokia kūdikio raida nėra tipinė, tačiau ji normali. Šiuolaikiniai raidos specialistai, stebėdami kūdikio raidą, nesilaiko griežtų taisyklių, kada ir kaip jis turėtų judėti, nes judesių įvairovė didžiulė. Ko tik nesugalvoja mažieji, norėdami kaip nors pasiekti jiems įdomų žaisliuką. Vienas ropoja parietęs koją, kitas „eina“ tik rankutėmis, o kojos nevalingai velkasi iš paskos, trečias šliaužia tarsi gyvatė arba ungurys. Vis dėlto labai svarbu, kad kūdikis keistai judėtų ne ilgiau nei dvi savaites ar mėnesį, o vėliau jau pradėtų ropoti arba eiti visiems mums įprastu būdu (skirtis gali tik smulkmenos: rankų mostai, žingsnio ilgis ir pan.). Jeigu to nepadaro ir per ilgai, pavyzdžiui, šokinėja ant užpakaliuko, tai gali rodyti sutrikusią raidą. Beje, manau, kad mergaitė, apie kurios keistą judėjimą rašo mama, greičiausiai netrukus atsistos ir pradės vaikščioti, paskui išmoks ropoti keturiomis.
Kitokia raida
Atipinė kūdikio raida nėra patologinė, ji tiesiog kitokia. Netipiškumas būdingas, ko gero, daugeliui kūdikių, tačiau kai kurie keistai juda (vartosi, sėdasi, ropoja) taip trumpai, kad mamos nepastebi ir nespėja išsigąsti. Kai kurie kūdikiai pabando įvairių judėjimo būdų ir labai greitai (tarkime, per kelias dienas) atranda sau patogų būdą, na, o kitiems prireikia mėnesio, kol kūnas paklūsta ir juda panašiai kaip visi kiti tokio amžiaus vaikai.
Stojasi „per anksti“?
Labai sunku pasakyti, kas konkrečiam kūdikiui yra per anksti. Greičiausiai visos šio berniuko organizmo sistemos (griaučiai, raumenys, mąstymas, pasaulio suvokimas) yra pakankamai brandžios, kad jis galėtų atsistoti ir judėti vertikaliai. Kitaip negu kiti kūdikiai, kurių pusiausvyros ir koordinacijos sistemos dar nėra pakankamai išsivysčiusios ir gali judėti tik keturiomis. Šiems kūdikiams gebėjimas ropoti leidžia laisvai judėti po namus. Na, o tas, kurio kūno koordinacija yra puiki, nemato prasmės ropoti, nes gali kaip didelis žmogus vaikščioti. Ropoti galbūt išmoks kada nors, kai prireiks palįsti po stalu arba mama pastatys žaislinį tunelį. Galima taip pažaisti su kūdikiu, kad jis įžvelgtų prasmę ropoti. Vis dėlto pagrindinis jo judėjimo būdas jau visuomet bus vaikščioti. Gera koordinacija priklauso nuo daugybės nervų sistemos struktūrų - kitaip tariant, kai subręsta tam tikros smegenų dalys ir kūdikis yra pajėgus atlikti tam tikrus veiksmus. Dėl ankstyvesnės nei įprasta raidos nereikia išgyventi, nes ji rodo, kad kūdikis yra pakankamai subrendęs greičiau įsisavinti tam tikrų įgūdžių. Antra vertus, nereikia ir tikėtis, kad ankstyva motorinė raida rodo, jog kūdikis bus aukšto intelekto ar ateity labai gerai mokysis, o juo labiau jog bus genijus. Kada kūdikis pradės vaikščioti, labai priklauso nuo genetikos. Jeigu neramu, kad kūdikis anksti arba labai vėlai pradeda vaikščioti, paklauskite tėvų, kada jūs žengėte pirmuosius žingsnius: jeigu anksti, greičiausiai ir jūsų kūdikis anksti tai darys, jeigu vėlai, nereikia tikėtis, kad 9-10 mėn. ims vaikščioti.
Netrukdyti judėjimui
Sveikai besivystančiam kūdikiui reikia būti ant grindų, kad jis galėtų lavinti savo kūno raumenis ir pradėtų judėti: vartytis, sėstis, ropoti ir galų gale eiti. Vis dėlto kiekvienas kūdikis, o vėliau vaikas vaikšto šiek tiek kitaip. Labiausiai į akis krinta žemo raumenų tonuso vaiko eisena. Jo kūno raumenų jėga yra šiek tiek mažesnė ir tenka įveikti didesnį pasipriešinimą, todėl dažniausiai tokie vaikai vaikšto mojuodami rankomis tarsi malūnais. Kuo vyresnis vaikas, tuo jo eisena atrodo mažiau estetiška ir tėvai neretai bara, kad išsitiestų ir vaikščiotų grakščiau. Vaikas šiam tėvų reikalavimui gali paklusti labai trumpam, bet vėliau vis tiek vaikščios taip, kaip reikalauja jo organizmas. Tėvams svarbu suprasti, kad, norint pakeisti vaiko eiseną, pirmiausia reikia sustiprinti jo raumenis.
9 mėnesio kūdikio raida
Su kiekvienu mėnesiu kūdikio ir tėvelių kasdienybė tampa vis įdomesnė, tačiau tuo pačiu ir sudėtingesnė. Kūdikis vis sparčiau tobulėja, domisi aplinka bei pradeda jausti savo įtaką aplinkos pokyčiams. Metų laiko mažylis praleidžia stovėdamas, o dažnas jau bando žengti savo pirmuosius žingnsnius. Kūdikio atsistojimas ir pirmieji žingsniai yra vienas įdomiausių ir labiausiai įsimintinų jo raidos etapų.
Kai kurie kūdikiai visai neropoja. Kol dar nemoka vaikščioti, jie randa kitų būdų judėti iš vienos vietos į kitą: sėdėdami stumiasi užpakaliu, vartosi arba šliaužia ant pilvuko.
Laba diena mamytės aš pradedu nerimauti, mano dukrytei jau 7mėn., o ji dar net neketina sėdėti namuose pati darau mankšteles, masažiukus, kad raumenukai sustiprėtų, bet nieko... forume pasiskaičiau, kad daugelis tokio amžiaus kūdikių jau bando stotis, ropoti, o manoji kaip pasirodo - tinginiukė žinoma, suvokiu, jog kiekvienas kūdikis yra individualus ir viską pradeda daryti skirtingais laiko tarpsniais, bet gal yra mamyčių, kurių vaikeliai taip pat vėliau pradėjo sėdėti? Kaip Jūs į tai reagavot, ar bandėt ką nors daryti?
Oi mamukai tikrai nera del ko nerimauti. maniske 7 menesiu tiktai pati atsisedo. o ropoti, stoveti dar veliau.
