Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Hormonų svarba vaisingumui
Moterų organizme pagrindiniai hormonai yra estrogenas ir progesteronas, gaminami kiaušidžių ir antinksčių. Vaisingumą lemia sudėtinga biologinių sistemų sąveika, o hormonai turi įtakos galimybei pastoti. Lytiniai hormonai gyvenime lemia viską. Pasak homeopato Antano Januškevičiaus, nevaisingumą sukelia arba anatominiai defektai, tokie, kaip kiaušintakių atrofija (tada veiksmingas dirbtinis apvaisinimas), arba fiziologinės priežasties, sukeltos reprodukcinių hormonų disbalanso, pavyzdžiui, ovuliacijos nebuvimas arba nepakankama spermatogenezė (tada yra veiksminga homeopatija). Reprodukcinių hormonų sintezę reguliuojanti sistema gana sudėtinga. Vieną svarbiausių vaidmenų čia vaidina hipofizė - mažutė, žirnio dydžio, vos pastebima liaukutė smegenų kaktinėje zonoje. Ji, sąveikaudama su pogumburiu, duoda signalą gamintis reprodukciniams hormonams.
Vyrų sėklidės gamina vyriškus hormonus (androgenus), iš kurių svarbiausias - testosteronas, o moterų kiaušidės - moteriškuosius: estrogenus ir progesteroną. Pagrindinė visų šių hormonų funkcija paprasta - pratęsti giminę. Testosteronas reguliuoja spermos gamybą, o moteriški hormonai - menstruacinį ciklą. Taip pat testosteronas daro nemažą įtaką kaulų augimo procesui, skatina formuotis raumenis, didina kūno plaukuotumą, lemia žemą balso tembrą. Jis dar vadinamas seksualumo ir agresyvumo hormonu, nes skatina mūsų libido, aktyvumą, energingumą, norą konkuruoti, kovoti, ginčytis. O štai už moteriškus apvalumus ir ant šlaunų, sėdmenų ir kitų kūno vietų besiformuojantį riebalinį audinį turėtume padėkoti estrogenams. Jie moteris apdovanoja gražia oda, žvilgančiais plaukais, švelniu balsu ir maloniu charakteriu.
Šiuo metu nevaisingų porų su reprodukcinių hormonų disbalansu vis daugėja. Taip yra dėl to, kad reprodukcinių hormonų disbalansą sukelia sutrikęs darbo ir poilsio režimas, miego trūkumas ir šiais laikais labai paplitusi užsitęsusio streso būsena. Reprodukcinių hormonų balansą taip pat sutrikdo augimo hormonai, kurių gausu fermose auginamų gyvūnų mėsoje ir piene. Vyrams reprodukcinių hormonų disbalansą gali sukelti ir dėl pernelyg dažnas vartojimas produktų, turinčių savyje moteriškiems hormonams artimų medžiagų - fitoestrogenų, kurių gausu sojoje, žirniuose, pupelėse, grybuose, kopūstuose, šermukšniuose. Taip pat didelį pavojų spermatogenezei kelia ir plastike esantys ir kaip sintetiniai estrogenai veikiantys bisfenoliai, kurių mūsų gyvenime netrūksta - pradedant kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiais iš polivinilchlorido, baigiant gėrimais iš plastikinių butelių. Todėl, norint išspręsti nevaisingumo problemą, reikia ne tik gydymo, bet ir keisti savo gyvenimo būdą - vengti streso, nepersidirbti, nevalgyti fitoestrogenų turinčio maisto bei vengti kontakto su bisfenoliais.
Hormonų tyrimai vaisingumo įvertinimui
Jei ilgesnį laiką nepavyksta susilaukti vaikelio arba jei ruošiatės vaisingumo gydymui, pavyzdžiui, apvaisinimui mėgintuvėlyje (IVF), gydytojai gali rekomenduoti ištirti tam tikrus hormonus, padedančius įvertinti reprodukcinę moters sveikatą.
Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH)
FSH gamina hipofizė (posmegeninė liauka), šis hormonas atlieka pagrindinį vaidmenį reguliuojant menstruacijų ciklą. FSH lygis įprastai tiriamas 3 mėnesinių ciklo dieną. Pagrindinis hormono tyrimo tikslas - įvertinti kiaušidžių rezervą, t. y. likusių kiaušialąsčių kiekį. Didelis FSH lygis gali reikšti sumažėjusį kiaušidžių rezervą: vadinasi, kiaušidžių atsakas į stimuliaciją gali būti menkas. Reprodukcinio amžiaus moterims tipinis FSH lygis 3 ciklo dieną yra nuo 3 iki 10 mIU/ml.
Liuteinizuojantis hormonas (LH)
Kaip ir FSH, LH lygis taip pat tiriamas 3 menstruacinio ciklo dieną, o didelis LH lygis leidžia įtarti policistinių kiaušidžių sindromą, galintį lemti ovuliacijos sutrikimus. 3 ciklo dieną LH lygis turėtų būti artimas FSH lygiui (paprastai nuo 5 iki 20 mIU/ml).
Estradiolis (E2)
Estradiolis yra pagrindinė estrogeno forma organizme, gaminama kiaušidžių. Estradiolio kiekis įprastai taip pat tiriamas 3 ciklo dieną kartu su FSH ir LH. Padidėjęs estradiolio kiekis kartais gali užmaskuoti aukštą FSH kiekį, todėl atrodo, kad kiaušidžių rezervas yra didesnis nei iš tikrųjų. 3 dieną estradiolio lygis turėti būti žemesnis nei 80 pg/ml.
Antimiulerinis hormonas (AMH)
AMH gamina smulkūs, dar besiformuojantys folikulai kiaušidėse. Kitaip nei FSH, AMH lygis išlieka gana stabilus viso menstruacinio ciklo metu, todėl tyrimas patikimai leidžia įvertinti kiaušidžių rezervą bet kurią ciklo dieną. Didesnis AMH lygis rodo didesnį kiaušialąsčių skaičių, o mažesnis - sumažėjusį kiaušidžių rezervą. AMH lygis paprastai svyruoja nuo 1,0 iki 4,0 ng/ml.
Progesteronas
Progesteronas yra steroidinis hormonas, kurį po ovuliacijos gamina geltonkūnis, placenta ir antinksčių žievė. Progesterono kiekis dažniausiai tiriamas antrojoje menstruacinio ciklo pusėje (apie ciklo 21-28 dieną). Jis padeda patvirtinti, ar įvyko ovuliacija. Liuteininės fazės metu (t. y. ~7 dienos po ovuliacijos) progesterono lygis turėtų būti didesnis nei 5 ng/ml.
Prolaktinas
Didelis prolaktino kiekis gali trukdyti įvykti ovuliacijai ir apskritai sujaukti visą menstruacijų ciklą. Padidėjus prolaktino lygiui (ši būklė dar vadinama hiperprolaktinemija) gali ne tik vėluoti mėnesinės, bet ir visiškai nevykti ovuliacija, tad to ciklo metu neįmanoma pastoti. Reprodukcinio amžiaus moterų kraujyje prolaktino lygis paprastai svyruoja nuo 5 iki 27 ng/ml.
Skydliaukę stimuliuojantis hormonas (TSH)
TSH yra hipofizės gaminamas hormonas, kurio pagrindinė funkcija yra stimuliuoti, reguliuoti skydliaukės veiklą. Skydliaukės disbalansas gali paveikti menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Hipotirozė (skydliaukės nepakankamumas) ir hipertiroidimzas (skydliaukės hiperaktyvumas) sutrikdo hormonų pusiausvyrą, o tai gali neigiamai paveikti vaisingumą. Optimalus vaisingų moterų TSH lygis - nuo 0,4 iki 4,0 mIU/l.
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai. Taigi, kaip supratote, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą. Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Kaip greičiau pastoti?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenimą ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus.
Bet visgi, ne visoms poroms pavyksta iš pirmo, antro ar netgi dešimto karto. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. O be to, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis. Be to, yra naudingų priemonių, kurios gali būti naudingos šeimos planavimui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingumo lubrikantas. Bet visgi, jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui.
Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Pavyzdžiai maisto papildų planuojančioms nėštumą:
- Mio-inozitolis + D-chiro-inozitolis: Šios medžiagos padeda reguliuoti hormonų pusiausvyrą, gerina ovuliaciją, didina pastojimo tikimybę, apsaugo kiaušialąstes nuo oksidacinio streso ir užtikrina tinkamą vaisiaus vystymąsi.
- Folio rūgštis: Būtina sveikam vaisiaus vystymuisi ir padeda palaikyti normalią kraujotaką.
- Vitaminas D: Skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi, reguliuoja hormonų veiklą.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi.
- Geležis: Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir deguonies pernešimui organizme.
- Vitaminai B grupės, cinkas, selenas: Svarbūs bendrai organizmo sveikatai ir reprodukcinei funkcijai.
Dažnai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
Kontraceptikai ir vaisingumas
Kontraceptikai - tai priemonės, skirtos apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo, suteikiančios žmonėms galimybę sąmoningai planuoti šeimos pagausėjimą. Šiuolaikinė medicina siūlo platų kontraceptikų pasirinkimą, kuris leidžia kiekvienai moteriai rasti tinkamiausią variantą pagal individualius poreikius, gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Hormoniniai kontraceptikai, tokie kaip kontraceptinės tabletės, pleistrai, žiedai ar spiralės, veikia slopindami ovuliaciją ir reguliuodami hormonų pusiausvyrą organizme. Tuo tarpu tokia kontracepcijos priemonė kaip prezervatyvai, sukuria fizinę kliūtį, neleidžiančią spermatozoidams pasiekti kiaušialąstę, ir kartu apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Taip pat yra ir skubioji kontracepcija - tai tabletė, kurią reikia išgerti per 72 valandas po nesaugaus lytinio akto, kad išvengti neplanuoto nėštumo.
Pastojimo atidėjimas po hormoninės kontracepcijos vartojimo, siekiant, kad „organizmas išsivalytų“ yra klaidinga taktika, kadangi nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad hormoninei kontracepcijai vartojami lytiniai hormonai turėtų kokią nors neigiamą įtaką būsimam vaisingumui bei būsimų vaikų sveikatai. Nežiūrint plačiai paplitusių priešingų tvirtinimų D. Britanijos Karališkojo akušerių ginekologų koledžo, PSO bei kt. ekspertai tvirtina, kad nėra patikimų mokslinių įrodymų, jog saugiai atliktas pirmo ar bet kurio kito nėštumo nutraukimas būtų susijęs su padidėjusia nevaisingumo ar persileidimo tikimybe, jei neįvyksta komplikacijos.
tags: #hormoniniai #vaistai #greiciau #pastojimui
