Kalbos lavinimas yra svarbus vaiko vystymosi aspektas, turintis įtakos jo bendravimo įgūdžiams, mokymosi gebėjimams ir emocinei gerovei. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip lavinti vaiko kalbą, pateikdami praktinius patarimus ir žaidimus, kurie padės tėvams skatinti savo vaikų kalbos raidą nuo pat kūdikystės.
Smulkiosios motorikos ir kalbos ryšys
Viena svarbiausių sričių, kurią reikėtų ugdyti siekiant vystyti vaiko kalbos gebėjimus, yra smulkioji motorika. Nepakankamai išlavinti raumenys, koordinacija, erdvės suvokimas gali tapti kliūtimi mokytis kalbėti, o vėliau ir skaityti. Gaila, kad smulkiajai motorikai tėvai neskiria daug dėmesio, nes yra įsitikinę, jog kiek vaikas pats užsiima, tiek ir pakanka. Iš tikrųjų reikia lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą. Aktyvindami pirštukų pagalvėles skatiname vystytis kalbą, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą, o kai kurie pirštų ir riešo judesiai susiję su aplinkos suvokimu, intelektine smegenų veikla. Taigi jei lavės piršteliai - lavės ir kalba. Vaikas turi kiek įmanoma daugiau dirbti savo mažais ir dar nepaklusniais pirštukais. Nepamirškite, kad veikla turi atitikti vaiko amžių. Mažyliui turi būti įdomu ir ne per sunku. Kadangi skiriasi vaikų temperamentas, tai ir užduotys turėtų būti skirtingos. Vaikams krapštukams, galima duoti užduotėlių, kai reikia ką nors iškirpti ar suverti. Aktyvius vaikus auginantiems tėvams reikia parodyti daugiau iniciatyvos ir išmanumo. Tėveliai turėtų patys įsitraukti į žaidimą: ropoti, dainuoti, žaisti, dėlioti. Matydamas patenkintą mamą ar tėtį, vaikas pats įsitrauks į veiklą. Jokiu būdu nereikia užduoties „nuleisti iš dangaus“.
Nepakeičiami pirštukų žaidimai, atėję iš senojo lietuvių liaudies folkloro. Jau mūsų promočiutės suprato, kad žaidimas „Virė virė košę“ skirtas rankų delniukų masažui. Iš pirmo žvilgsnio primityvūs žaidimai turi lavinamąją funkciją. Be to, jie visada teikia daug gerų emocijų vaikams ir tinka nuo gimimo iki… Tokie pirštukų žaidimai nieko nekainuoja (tik lašelį mamos fantazijos). Be to juos žaisti galima neтик namuose, bet ir gamtoje, važiuojant automobiliu ar laukiant eilės prie gydytojo kabineto. Venkite stipriai baksnoti ar baladoti pirštų pagalvėles (pavyzdžiui, „Parodyk, kaip lietutis lyja“).
Maždaug nuo 5 kūdikio gyvenimo mėnesio, sudarykite galimybę vaikučiui voliotis ant įvairios tekstūros audinių ir juos čiupinėti. Duokite čiupinėti nėrinių, mezginių, pintų daiktų. Paimkite vaiko rankutę ir švelniai ja paglostykite brolio ar sesės plaukus, kačiuko nugarą. Tai ne tik suteiks progą pirštukams paliesti įvairius paviršius, bet ir mokys suprasti, kad žmones ir gyvūnus reikia liesti švelniai. Su paūgėjusiais kūdikiais jau galite žaisti ir kiek sudėtingesnius rankų žaidimus. Rodykite įvairius judesius, kad mažylis galėtų juos atkartoti savo rankutėmis.
Ikimokyklinukams labai naudinga lipdyti. Galite naudoti pirktą plastiliną, savo pasigamintą, druskos tešlą arba molį. Jei naudosite pirktą plastiliną ar molį, mažylį būtinai prižiūrėkite, jei šis užsimanytų paragauti nulipdytą rutuliuką. Labai padeda piešimas pirštais. Namų aplinkoje galima rasti labai daug naudingų daiktų ir užsiėmimų, kurie padės lavinti mažylio smulkiąją motoriką. Tai gali būti įvairių daiktų varstymas, tinka batai ar figūros su išbadytomis skylutėmis. Tam, kad vaikui būtų įdomiau „mokytis“, figūros viduryje galima priklijuoti kokį nors paveikslėlį ir pasakyti, kad, gražiai „apsiuvęs“ kraštelį spalvotu raišteliu, galės darbelį padovanoti draugui. Nuolatos kartu su vaiku galite varstyti ir rišti nuautus batus, o po to apautus. Labai naudingas sagų, užtrauktukų, spaustukų, segtukų segimas. Būkite kantrūs - tegul vaikas būtinai pats sagstosi sagas, rišasi batų raištelius, pasiraitoja rankoves. Pradėti savarankiško apsirengimo treniruotes geriausia nuo lėlių drabužėlių, tegul vaikas padeda apsirengti lėlytėms, vėliau - tėvams ar seneliams. Suaugusieji turi parodyti ne tik judesį, bet ir padėti vaiko rankomis jį atlikti. Ir virtuvėje galima rasti labai daug naudingų užsiėmimų. Nepamirškite trimečio ir vyresnio vaiko supažindinti su žirklėmis. Mamos be reikalo bijo vaikui patikėti žirkles. Jei žirklių žiedus suimsite kartu su vaikelio piršteliais ir iškirpsite kokias nors figūras - bus puiki rankų treniruotė. Pamažu lavės ir vaiko gebėjimas reguliuoti savo judesių tikslumą ir stiprumą.
Mimikos ir artikuliacinės motorikos ugdymas
Mimikų atpažinimas, o vėliau ir gebėjimas jas atkartoti - labai svarbūs įgūdžiai vaiko emocinei brandai ir tolesnei kalbos raidai, nes, išmokęs valdyti veido raumenis ir kurti emociškai nuspalvintus paveikslus tiesiog su savo veidu, vaikas greičiau pajus kalbėjimo džiaugsmą ir supras, kad pats bendravimas yra įdomus kūrybinis procesas. Pradėdami ugdyti mimikos ir artikuliacinę motoriką įsidėmėkite, kad patį didžiausią dėmesį turite sutelkti į save, nes šiuo atveju vaikas yra Jūsų veiksmų mėgdžiotojas, vadinasi, vaikas būtinai turi matyti aiškią ir taisyklingą suaugusiųjų artikuliaciją.
Pačių mažiausiųjų mimikos raumenims lavinti labai tinka žaidimas „Veidrodis“. Atsisėskite priešais mažylį ir rodykite įvairias grimasas (liūdesį, džiaugsmą, išgąstį, nuostabą). Po kiek laiko vaikutis pradės kartoti tai, ką jam rodysite. Rodydami mimiką ją galite komentuoti. Kai vaikutis jau mokės naudotis šiaudeliu, pabandykite su juo pažaisti. Su šiaudeliu pritraukite nedidelę lapo skiautelę ir perkelkite ją į kitą vietą. Išmokykite mažylį prisimerkti, pamerkti vieną akį, uostyti, ištempti lūputes į priekį bučiniui, nusišypsoti uždaromis lūpomis ir rodant dantukus. Nepamirškite lavinti ir liežuvio.
Kvėpavimo svarba kalbos raidai
Kvėpavimo įtaka kalbos raiškai irgi svarbi. Garso stiprumas, aiškumas, tonas priklauso nuo to, kiek įkvėpsime, kiek iškvėpsime ir kaip paskirstysime kvėpavimo jėgą, norėdami išgauti tam tikrą garsą. Taigi mokydami vaiką kalbėti turime nepraleisti šios srities. Pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas kalbinio kvėpavimo mokymui: trumpas, gilus įkvėpimas per nosį ir gilus iškvėpimas per burną. Kvėpavimo pratimai gali būti labai žaismingi ir smagūs kiekvienam mažyliui.
Berniukams ypač turėtų patikti „Stalo futbolas“. Stebėkite vaiko judesius ir stenkitės, kad įkvėpdamas vaikas nekeltų pečių, o iškvėpdamas neišpūstų skruostų; kad pučiamas objektas būtų burnos aukštyje, o kūnas išliktų tiesus. Galite surengti ir rungtynes. Tokius žaidimus jau galite žaisti su vienerių metų mažyliais. Laikydamiesi tų pausių kvėpavimo taisyklių, žaiskite vaikiškais pučiamaisiais instrumentais. Tiek berniukams, tiek mergaitėms turėtų būti smagu žaisti su vandeniu pučiant į jį per šiaudelį burbulus.
Garsų pažinimo lobynas
Pasitelkę keletą kasdienių priemonių ir žaidimų galite keliauti į garsų pažinimo lobyną. Kartu su vaiku ištyrinėkite, kokius garsus ir šnaresius gali skleisti mūsų kūnas ir burna: plojimas rankomis, spragsėjimas pirštais, trynimas delnais, trepsėjimas kojomis, žingsniavimas, kaukšėjimas dantukais, pliaukšėjimas liežuviu, šliurpimas valgant, čepsėjimas, pūtimas, nosies pūtimas, aimanavimas, rėkimas, šnabždėjimas, žiovavimas, knarkimas, kosėjimas, čiaudėjimas, dainavimas, švilpimas ir kt. Nepamirškite tuos garsus pavadinti, kad kitą kartą galėtumėte žaisti atvirkštinį žaidimą, kai pasakysite pirmiausia veiksmo pavadinimą, o paskui kartu su vaiku jį atliksite.
Vartydami įvairius paveikslėlius, išbandykite, kokius triukšmus galite imituoti kūnu/burna: mašinos ūžimą, vėjo šniokštimą, čiaupo lašėjimą, baliono sprogimą, dulkių siurblio ūžimą, įvairiausius gyvūnų skleidžiamus garsus. Su vyresniu vaiku galite pažaisti kiek sudėtingesnį žaidimą. Tarkime, mažylis vaidina paukštį. Iš anksto su juo susitarkite, kad išgirdęs tam tikrą slaptažodį jis ims plasnoti. Pavyzdžiui, slaptažodis galėtų būti „paukštelis paukštužėlis“. Pradėkite vardinti labai panašias frazes, kaip antai, paukšteli paukšteli, paukšti paukšteli, ir pan. Tik išgirdęs sutartą frazę vaikas gali pradėti plasnoti. Klausai ir dėmesiui lavinti labai naudinga pažaisti „akląjį“. Žaisdami su vaiku, vienas užsidenkite akis, o kitas imituokite kokį nors garsą.
Garsažodžių mėgdžiojimas ir jo svarba
Netvarkinga kalba, garsų deriniai pamažu gali tapti rišliu sakiniu ir galų gale - pasakojimu. Savaime suprantama, to siekti turime nuolatos ir, gludindami jau išugdytus vaiko gebėjimus, ieškoti būdų, kaip eiti pirmyn. Garsažodžių mėgdžiojimas. Tai padės formuotis vaiko artikuliacijai, o gal net užkirs kelią daugeliui vėlesnių kalbos vystymosi problemų. Garsų ar garsažodžių mėgdžiojimas - tai į lietuvių kalbą „išverstas“ gyvūno balsas ar artimiausios aplinkos garsas (variklio gausmas, stuksenimas ir t.t.).
Žaisdami su vaiku turėkite paveikslėlių, kuriuose pavaizduoti gyvūnai (pvz., šuniukas - „au-au“, katytė - „miau“, karvė - „mū“, uodas - „z-z-z“ ir t.t.) Kuo vaikas mažesnis, tuo didesni, ryškesni ir tikroviškesni turi būti paveikslėliai. Juos galima rodyti jau 3-4 mėnesių kūdikiui. Jei vaikas visai mažas, pradėkite nuo paprasto kortelių rodymo, pratinkite vaiką sutelkti žvilgsnį į paveikslėlį, sekti akimis jo judėjimą. Jei įsitaisote priešais vaiką, stenkitės, kad abiejų jūsų veidai būtų viename lygyje. Jei vaikas dar tik guli - pasilenkite virš jo taip, kad vaikas aiškiai matytų Jūsų veidą. Laikydami paveikslėlį su šuniuku dešinėje savo burnos pusėje, lėtai ir aiškiai tarkite „au-au“, tuomet dėkite kortelę į šoną ir imkite kitą. Rodykite korteles tol, kol vaikas išlaikys dėmesį.
Perėjimas prie frazės
Įgarsindami paveikslėlius, pridėkite ir gyvūno pavadinimą: „Šuniukas - au-au“, „Ožkytė - me-e“, „Gyvatė - š-š-š“ ir t.t. Vėliau frazę dar ilginkite: „Šuniukas loja au-au“, „Varna kranksi kar-kar“, „Ežiukas puškuoja puš-puš“. Nepamirškite, kad gimtosios kalbos vaikas išmoksta mėgdžiodamas, todėl suaugusieji turėtų vengti visokių šveplavimų, iškraipymų, netaisyklingos kalbos.
Kaip skatinti vaikų kalbą: patarimai tėvams
Kiekvieno vaiko kalbos vystymasis yra labai individualus. Todėl to paties amžiaus vaiku kalbos aiškumas skiriasi. Jei Jūsų vaiko kalba neaiški dėl netaisyklingo kai kurių garsų tarimo, tai tėra šio amžiaus vaikams būdingas fiziologinis šveplavimas. Jei iki ketverių tarties trūkumai neišnyks, konsultuokitės su logopedu tiesiogiai. Logopedinėje literatūroje informacijos apie adenoidų įtaką kalbos vystymuisi nėra. Esu aptikusi žinutę medicininėje spaudoje, jog adenoidai gali stabdyti kalbos vystymąsi. Patarčiau dėl to konkrečiai pasiteirauti gydytojo. Jei adenoidai "išaugami", tai visiškai suprantama, kodėl gydytoja apie operaciją nieko neminėjo. Kai kurie gydytojai įtaira adenoidus, o kai kurie tik gūžčioja pečiais ir sako, kad reikia palaukti. Tačiau dukrelė labai dažnai vietoj m ar n taria b (taip, kaip žmonės šneka su užkimšta nosimi). Apylinkės gydutoja patarė nueiti pas logopedą. O logopedams neretai tenka gūžčioti pečiais dėl nosinio vaikų kalbėjimo. Ši problema iš tiesų nelengvai išsprendžiama. Pirmiausia, žinoma, reikėtų išsiaiškintitokio kalbėjimo priežastis. Šitoj vietoj tikriausiai kompetetingesni galėtų būti medikai. O iš logopedinės pusės žiūrint - galima būtų pradėti nuo kalbinio kvėpavimo lavinimo pratybų, t.y. įvairių kvėpavimo pratimų, kuriais siekiama kuo ilgesnio iškvėpimo pro burną. Trimečio kalbinį kvėpavimą galima tikslinti paprasčiausiais pūtimo žaidimėliais, pvz. grojimas dūdelėmis, lūpinėmis armonikėlėmis, švilpukais; muilo burbulų pūtimas; vandens "burbuliavimas" stiklinėje, pučiant per šiaudelį; žvakės liepsnos pūtimas, kad liepsna pleventų, bet neužgęstų; balionų pūtimas ir kt. žaidimai, kuriems būtina kuo stipresnė oro srovė išeinanti pro burną, o ne pro nosį. Labai naudingi šiuo atveju dainavimo užsiėmimai.
Sveiki, mano sūnui jau 2,5 metų. Pažįstame visas raides ir jas aiškiai ištariame. Tačiau kalbėti jis tingi. Jo sakiniai susideda iš 2-3 žodžių ir tai daugiausia susideda iš jam būdingų žodžių, pvz. "noriu niam niam, sisi" ir pan.Kai mėginu su juo bendrauti, jis labai dažnai "nukanda" raides, pvz. "ūma" (tai - kūma), "vie kaką" (vieną kartą) ir pan. Mes stengiames kelis kartus pakartoti jam neištariamus žodžius, tai atkartoja jis mielai, tačiau vis vien "nukanda" raides, niekaip jam neišeina pasakyti taip kaip turi būti. Ar tai normalu? Nes atkreipus dėmesį į kitus vaikus, kurie jau gražiai kalba bei sako eilėraščius, iš jų tėvų sužinai, kad jiems tik 2-2,3 metai. O mums iki eilėraščių kiek aš suprantu dar toli, nes dorai nemokame kalbėti. Gal yra kokių nors skatinamų smegenų veiklą vitaminų, kurie padėtų vaikui greičiau bei geriau įsisavinti žodžius, lavinti atmintį? O gal jau reikia man susimastyti ir vesti vaiką pas logopedą? Dar noriu papildyti, kad vaikas didžiąją dalį laiko praleidžia su suaugusiais, gal tai taip pat turi įtakos jo bendravimui? Sveiki, mano sunui 2,2m., taciau jis taip pat labai neaiškiai kalba. Dažniausiai nukanda pirmas raides, pvz.: "labas" sako "abas" ir panašiai... Ir visiškai nesako prielinksnių, viską jam atstoja viena raidė "A": a bobulę (pas bobule), a melį (į smėlį), ir panašiai...
Kaip kalbėti su vaiku? Dažnai. Kai jūs esate kartu su vaiku, nuolat jam pasakokite, ką jūs veikiate, ką matote ir girdite. Natūraliai. Jūsų kalbėjimo tempas turi būti pakankamai lėtas, leidžiantis suprasti žodžių reikšmę. Paprastai. Vaikai nustos klausytis, jeigu kalba bus per daug sudėtinga jiems sekti.
Kaip skatinti savo vaiką kalbėti? Naudokite pakartojimus. Vaikams patinka šablonai jų nusistovėjusioje veikloje, žaidimuose ir kalboje. Kalbėkite pasikartojimais, kuriuos galima nuspėti: “Simas bėga, Simas dainuoja, Simas valgo”. Neprievartaukite. Kalba sparčiau vystysis, kai nebus spaudimo. Klauskite “pasirinkimo” klausimų - “Nori arbatos ar pieno?” - bet nereikalaukite, kad jūsų vaikas kalbėtų norėdamas kažką gauti. Venkite klausinėjimų. Kai vaikai mažai kalba, tėvai stengiasi vis klausti: “Kas tai?”. Vaikai nuo to dažniausiai greitai pavargsta, o kitiems tai visiškai nepatinka. Venkite pamėgdžiojimų. Daugeliui vaikų nepatinka, kai jų prašo pakartoti žodį, ir spaudimas tai daryti tikrai nepadeda. Jeigu vaikas nori pakartoti, ką jūs sakėte, jis pakartos.
Detalizuokite. Kai jūsų vaikas spontaniškai ką nors pasako, pasistenkite detalizuoti arba išplėsti tai po vieną žodį. Jeigu jūsų vaikas sako “sultys”, jūs sakykite “gerti sultis” arba “skanios sultys”, “daugiau sulčių”. Taip praplėsite vaikų kalbą, turtinsite jų žodyną. Sugalvokite frazių. Norint paskatinti savo vaiką pabandyti naują žodį, įterpkite tai į frazę - tada pakartokite ir sustokite ten, kur turėtų būti žodis. Tai skatina jūsų vaiką įterpti naują žodį. Jeigu jis arba ji to nepadaro, pabaikite frazę, kaip pavyzdį: “Nori sausainio? Štai skanus _____________”. Kalbėkite apie savo vaiko pomėgius. Jūsų vaikas greičiausiai išmoks naujų žodžių, jeigu remsis objektais arba veiksmais, kuriais domisi. Būtinai atsakykite. Įdėmiai klausykite, ką jūsų vaikas stengiasi pasakyti, atsakykite, kai jis kalba su jumis. Parodykite, kad jūs esate labai pamaloninta to, ką jis kalba. Būkite savo kalbos entuziastais. Kai kalbate su savo vaiku, stenkitės savo balso tonu parodyti, kad jums įdomu tai, ką sakote.
Pokalbiai telefonu, kai mažylis nemato savo pašnekovo (ir atvirkščiai), lavina kalbą, nes nebegalima ko nors parodyti ženklais. Deja, dažniausiai telefonu kalba tik močiutė arba tėvelis, o vaikas viso labo klauso. Kad taip nenutiktų, kad pokalbiai būtų naudingi ir įdomūs mažyliui, reikėtų iš anksto susitarti su močiute, kaip ir apie ką kalbėti su vaiku. Aptarkite, kokius žodžius jis ištaria gerai, kokius klausimus supranta. Tegul močiutė paklausia ko nors, į ką vaikas gali atsakyti - iš pradžių bent jau žodeliais „taip“ ar „ne“. Stenkis užduoti vaikui kaip galima daugiau klausimų. Tai nereiškia, kad turi jį egzaminuoti kokia nors tema - tiesiog iš tikrųjų pasidomėk jo problemomis, patirtais įspūdžiais, nuomone apie vieną ar kitą daiktą, reiškinį. Būtina įtraukti ir tėtį: tegul vaikas kiekvieną vakarą jam papasakoja apie tai, kas nutiko per dieną, ką mažylis žaidė, ką matė, kas jam patiko, o kas - ne. Kai žaisite siužetinius žaidimus (su lėlytėmis, žvėreliais, kareivėliais ar mašinytėmis), užduok savo personažo vardu vaiko žaisliukui įvairiausių klausimų. Kas būna... Koks būna... Pradėk žaidimą žodžiais: „Minkšta gali būti duona, pagalvė, bandelė... O dar gali būti ir...“ Palauk, kol vaikas sugalvos savo variantą (bent vieną). Jeigu jis nepratęsia tavo frazės, užbaik ją pati ir pasiūlyk analogišką, su dar vienu požymiu (priešingu ar kokiu kitu). Gali klausimą formuluoti ir kitaip: „Kamuoliukas gali būti raudonas, mažas, didelis, guminis. O dar...“ Klausinėk apie daiktus ir gyvūnus. „Ar gali kamuoliukas būti tuo pačiu ir geltonas, ir žalias? Iš pradžių... Po to... Supažindink vaiką su „iš pradžių“ ir „ po to“ samprata, pateikdama gyvenimiškus pavyzdžius, pasitelkdama knygutes, žaidimus ir paveikslėlius. Kuo vaikas mažesnis, tuo frazės turi būti paprastesnės ir suprantamesnės. Kas ir kur? Kur laikome keptuves? Po to esate pasirengę kur nors keliauti, pavyzdžiui, į mišką. Kas viduje? Atspėk, kas tai? Tėtis arba mama keliais žodžiais apibūdina kokį nors gyvūną. Vaiko užduotis - kuo greičiau atspėti, ką tėveliai turi omenyje. Iš pradžių reikėtų nusakyti bendrus bruožus, po to - tikslesnius, būdingus tik mįslingajam gyvūnui. Duok vaikui užduotį: iš pradžių pasakyk kelių daiktų vienaskaitą ir daugiskaitą (stalas - stalai, vaikas - vaikai, katė - katės), o po to - tik vieną dėmenį ir palauk, kol vaikas atsakys. Nesistenk jo supainioti, duok tik tuos žodžius, kurių vienaskaita ir daugiskaita skamba panašiai. Šie žaidimai nėra sudėtingi - svarbiausia neatkreipti vaiko dėmesio į tai, kad tu jį mokai. Tegul mažylis mano, kad tai pramoga. Nereikia to paversti rutina, skirti laiko konkrečiu dienos metu.
Sensoriniai žaidimai ir jų nauda
Sensoriniai žaidimai - naudingi kalbos įgūdžiams. Kalbos raidą ypač skatina kelių pojūčių lavinimas vienu metu. Vaikų kalbos lavinimas namuose - tai kasdienis procesas, turintis milžinišką reikšmę vaiko kalbos įgūdžių raidai. Būtent šiuo laikotarpiu vaikai pradeda įsisavinti savo gimtosios kalbos garsus, ritmą ir kitus niuansus. Pagrindinį vaidmenį, ugdant vaiko kalbėjimo įgūdžius, atlieka tėvai ir globėjai. Šiame blogo įraše pateikiame patarimų, kaip lavinti vaikų kalbos įgūdžius namuose nuo pat kūdikystės. Nuo bendravimo akis į akį - iki stimuliuojančios, įtraukiančios veiklos organizavimo.
Bendraukite su mažyliu ,,akis į akį“, užmegzkite akių kontaktą. Kalbėdami su vaiku stenkitės, kiek įmanoma, būti vaiko akių lygyje. Kalbėkite lėtai ir aiškiai, naudodami paprastus sakinius. Tai padės vaikui tiksliau išgirsti ir geriau suvokti kalbos garsus. Vaikui augant vartokite ilgesnius, išsamesnius sakinius, nebijokite ir sudėtingesnių žodžių. Su vaiku kalbėkite kaip su suaugusiu, vartokite vaizdingą kalbą. Kalbėkite aiškiai ir laikydamiesi gramatikos taisyklių. Kuo daugiau kalbėkite su vaiku ir jo klausinėkite. Keisdami sauskelnes sakykite, ,,dabar pakeisiu tau sauskelnes“, o ruošdamiesi eiti pasivaikščioti: ,,dabar apsirengsime ir eisime pasivaikščioti prie upės“. Įvardinkite matomus daiktus: ,,štai - parkas“, ,,čia auga gėlės“, ,,plaukia antis“. Vaikų kalbiniai įgūdžiai efektyviausiai lavinami jiems klausantis ir tiesiogiai bendraujant. Vaikui guguojant reaguokite entuziastingai, atsakykite jam. Būkite kantrūs ir palaikantys. Suteikite savo vaikui laiko išreikšti save ir mokytis. Dainavimas padeda lavinti vaiko ritmo pojūtį ir kalbos intonaciją, tai svarbūs aspektai sėkmingai kalbos raidai. Dainuokite lengvų įsiminti melodijų daineles, kurių tekstuose yra pasikartojančių žodžių. Pradėkite nuo paprastų vaikiškų knygų su didelėmis, spalvingomis iliustracijomis. Tardami žodžius parodykite vaikui juos atitinkančius paveikslėlius. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirkite išskirtinį dėmesį jo smulkiajai motorikai lavinti. Ugdykite vaiko sensorines funkcijas, leisdami jam liesti, jausti ir tyrinėti objektus. Apibūdinkite tekstūras, spalvas ir formas. Kontroliuokite laiko, kurį vaikas praleidžia prie telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų ekranų, trukmę. Sumažinkite šį laiką iki minimumo, nes bendravimas ,,akis į akį“ yra labai svarbus kalbos raidai. Sukurkime vaikams natūralios patirties miške, prekybos centre, vaikų žaidimų aikštelėse, bibliotekoje. Skatinkite vaiko žaidimus su žaislais, tokiais kaip lėlės, figūrėlės, konstruktoriai, meniniai ir kitų tipų žaidimų rinkiniai. Vaikui svarbu žaisti ir bendrauti su kitais vaikais. Pagirkite vaiko pastangas ir pasiekimus lavinant kalbą. Jei turite galimybę, supažindinkite vaiką su įvairiomis kalbomis. Neretai užsienio kalbos mokymasis vaikams kur kas paprastesnis procesas nei suaugusiems. Vaikų iki 7 metų smegenys yra ypač plastiškos, todėl jie labai greitai mokosi ir tobulėja. Atminkite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai. Kai kurie vaikai pradeda kalbėti anksčiau nei kiti, tačiau nuolatinis bendravimas su vaiku, kalbėjimasis, kitų pažinimo funkcijų, smulkiosios motorikos lavinimas padės vystytis tvirtiems kalbos įgūdžiams. Kurkime stimuliuojančią, tarpusavio ryšį puoselėjančią ir patrauklią aplinką vystymuisi. Smulkiajai motorikai lavinti - išskirtiniai konstruktoriai.
Naudingos priemonės ir žaidimai
Yes For Skills asortimente rasite daug skirtingų tematikų lavinamųjų kortelių apie gyvūnus, transporto priemones, žmonių emocijas ir kt. Ieškote daugiau galimybių kokybiškai praleisti laiką su vaikais? Skaitymas yra labai svarbus. Be to, vaikas išmoksta naujų žodžių.
Kada kreiptis į logopedą?
Daugelis tėvų nerimauja, ar jų vaikas kalbą vystosi laiku. Kalbos raidos normos yra apytikslės, tačiau padeda orientuotis: iki 1 metų vaikas turėtų atsakyti į savo vardą ir tarti pirmuosius skiemenis (mama, dada). Iki 2 metų - tarti bent 50 žodžių ir jungti du žodžius. Iki 3 metų - kalbėti trumpais sakiniais ir būti suprantamas nepažįstamiems žmonėms. Jei matote, kad vaikas šių etapų neatitinka arba kalbos raida staiga sustojo - nedelskite kreiptis į logopedą. Kalbos lavinimas namuose nereikalauja specialių žinių ar daug laiko. Svarbiausia - sistemingumas ir kasdieniai mažo žingsneliai. Nors pokalbis su tėvais yra svarbiausias kalbos lavinimo būdas, tinkamos edukacinės priemonės gali jį žymiai sustiprinti. Logopedo konsultacija yra prasminga bet kokiu atveju, kai tėvai nerimauja dėl vaiko kalbos. Logopedas įvertins vaiko kalbą, pasikalbės su tėvais ir sudarys individualų ugdymo planą. Svarbiausia, ką reikia prisiminti - kalbos lavinimas nėra atskira užduotis, kurią reikia atlikti tam tikru laiku. Tai yra kasdienė praktika, integruota į kiekvieną sąveiką su vaiku.
"Vaikų gebėjimų ir gabumų pradžia yra jų pirštukų galuose." V. Rankų pirštų judesiai yra glaudžiai susiję su kalbos funkcija, nes aktyvių taškų, turinčių ryšių su smegenimis, dirginimas padeda suaktyvinti smegenų veiklą, ugdo dėmesį, valią, atmintį. Smulkiosios motorikos išlavėjimo lygis nėra paveldimas ir jos tobulinimui reikalinga kryptinga lavinamoji veikla. Jos lavėjimą skatina įvairi mažylių veikla gamtoje ir patalpoje. Japonai pirštukus kūdikiams masažuoja jau nuo 2-3 mėn. Pradedame nuo pačio mažiausio pirštuko, švelniai ir lėtai jį užlenkiame ir atlenkiame. Tada pamasažuojame, paspaudinėjame jo pagalvėlę. Toliau - kitas pirštelis. Jau nuo kūdikystės leidžiame mažyliui liesti kuo įvairesnius paviršius: šiurkštų - švelnų, šaltą - šiltą, minkštą - kietą ir panašiai. Nešiojant po kambarį skatiname liesti stiklą, gėlės lapus, grublėtą sieną, žaisliukus, plunksnelę, vatą ir panašiai. Patiems mažiausiems užtenka vos 2-5 min. Jau šiek tiek paaugusio vaiko visus veiksmus turėtų lydėti lėta, aiški suaugusiojo kalba („aš lenkiu, spaudžiu, trinu“ ir pan.) Po kelių pakartojimų vyresnis vaikas pats skatinimas atkartoti, ką darome („lenkiu, spaudžiu, trinu“). Triname delnus vieną į kitą, tarp jų voliojame pieštukus, kankorėžį ar graikinį riešutą - ,,savimasažas”. Suglaudžiame delnus, suneriame pirštukus ir spaudžiame juos. Pasisveikina nykštys su nykščiu, smaližius su smaližiumi ir t.t. Arba nykštys sveikinasi su visais kitais pirštais. Ankstyvasis piešimas tai puikus būdas lavinti sukamuosius rankų judesius, riešą, įtvirtinti vaiko žinojimą, kad jis daro kažką svarbaus. O jeigu piešinukais pasidžiaugsite ar pakabinsite juos ant sienos, mažasis dailininkas supras, kad jo pasiekimai yra svarbūs. Į kumštuką paėmęs rašymo priemonę, mažasis kuria pirmuosius piešinius. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip vaikai, atitinkamame amžiuje, laiko rašymo priemonę. Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo rašymo ypatumus. Ypač atkreipkite dėmesį į 6 metų vaiko riešo kaulų tvirtėjimą, nes tai susiję su rašymu.
