Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi ta instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėjom svarbiausius dalykus, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Šias gaires vis pasikartokite, kad kilus sunkumams žinotumėte, ko imtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus. Kai tai prisimenam - lengva ir su vaikais sutarti.
Kas svarbiausia? Kurti ryšį, kuris įgalins įveikti sunkumus, džiaugtis tėvyste, ramiai priimti atskirus sprendimus. Šypsena, apkabinimas ir geras žodis - veiksmingiausi vaikų auklėjimo metodai, gelbstintys visais amžiaus tarpsniais net ir sunkiausiose situacijose.
1. Vidinė ramybė ir palaikymas
Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose. Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
2. Buvimas šalia
Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais. Iš pradžių - fiziškai kartu, arti - gerai yra daug glausti vaiką prie savęs, nešioti, miegoti greta, dažnai apkabinti. Vaikui paaugus tampa svarbiau būti kartu veikiant, būti šalia taip, kad vaikas matytų. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
3. Pažinimas ir savarankiškumo skatinimas
Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti. Palikite vaikui pakankamai erdvės užsiimti pačiam, taip paskatinsite vaiko savarankiškumą. Nėra būtina vaiko linksminti, prigalvoti veiklos, daug svarbiau netrikdyti jau esamos veiklos. Kai pastebite, kad vaikas ieško jūsų - pakalbinkite. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti.
4. Mokymasis per pavyzdį
Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo. Todėl nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūna būtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
5. Jausmų priėmimas ir taikūs metodai
Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokit priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos. Jei suklydot - atleiskit sau ir apgalvokit, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas.
6. Bendravimas ir pozityvus kalbėjimas
Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
7. Šypsena ir žaismingumas
Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta.
8. Bendruomenės palaikymas ir požiūrio keitimas
Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
9. Nuolatinis kitimas ir džiugios akimirkos
Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi,, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus. Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau.
Vaikų emocijos. Ką svarbu žinoti tėvams?
Vaikų lavinimas pagal amžių
Lavinančioms veikloms atlikti nereikia turėti daug skirtingų priemonių. Lavinančios veiklos vaikams pagal amžių - viena iš dažnų paieškos internete formuluočių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.
Kūdikystė (0-6 mėn.)
Kūdikio sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.
Nuo 6 mėnesių
Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.
1-2 metai
1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.
Nuo 2 metų
Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
Nuo 4-5 metų
Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
Savarankiškumo lavinimas (nuo 2 metų)
Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
6-7 metai
Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.
Veiklos ir ugdymo priemonės
Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis. Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga. Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų. Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai.
Jei mokymosi skaityti pradžia sudėtinga ir kelianti abejonių, galime pasiūlyti problemos sprendimą - dviejų ir trijų skiemenų žodžių skaitymo korteles! Mokytis rašyti ir skaityti siūlome su Skilsu! Žaliaplaukį berniuką sutiksite lavinamojoje knygutėje ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu“. Su Skilsu kartu skaičiuokite, atvertę knygelę ,,Mokausi skaičių, spalvų ir formų su Skilsu“.
Intuityvi tėvystė ir jos iššūkiai
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie intuityvumą. Intuityvus valgymas, intuityvi pedagogika, intuityvus vaiko auginimas... Šios sąvokos yra girdimos pokalbių laidose ir matomos žiniatinklių antraštėse beveik kasdien. Visi mes priimame sprendimus remdamiesi savo vidinėmis žinioms. Intuicija - tai vidinis žinojimas, neparemtas nė vienu iš aukščiau išvardytų būdų. Paprastai tariant, tai tarsi nežinia iš kur atsiradęs vidinis balsas, kuždantis mums, kaip turėtume pasielgti vienu ar kitu atveju. Ir dažnai jis būna toks aiškus, kad net neabejojame: šis sprendimas yra teisingas. Karlas Gustavas Jungas įvardijo šį reiškinį kaip psichikos gebėjimą suvokti už sąmonės ribų. Vieni turi jį daugiau išvystytą, kiti - mažiau. Kitaip tariant, kažkada gyvenime jau turėję tam tikrus potyrius, tiksliai žinome, kaip pasielgti vienoje ar kitoje panašioje situacijoje. Mūsų laikais be galo daug tėvų susiduria su nemenku nerimu. Kas dėl to kaltas? Šiame aplinkiniame triukšme be galo lengva pasimesti. Jis užgožia ne tik vaiko vidinį balsą, bet ir mūsų pačių. Kas mes esame iš tikrųjų? Intuityvi tėvystė moko mus atsiriboti nuo išorinio triukšmo ir vidinių baimių, įsiklausyti ir iš tikrųjų būti su savo atžalomis. Ji reiškia atsipalaidavimą, paleidimą ir pajautimą. Juk lavinančios išmaniosios programėlės, populiarūs būreliai ir naujausi žaidimai yra gerai. Kita vertus, yra nemažai tėvų, teigiančių, kad pasikliauja intuicija, bet priima ne visada palankius vaikams sprendimus. Pavyzdžiui, neduoda sergančiam vaikui vaistų ar reikalingų mikroelementų, nes kam ta chemija ir viskas, kas netikra, arba atriboja jį nuo sugedusio pasaulio, kuris, neva nieko doro negali jam suteikti. Intuicija geriausiai pasiteisina tose srityse, kuriose turime sukaupę tam tikros patirties. Mes kuo puikiausiai gebame naudotis šia nuojauta situacijose, kurios nuolat kartojasi iš kartos į kartą (pavyzdžiui, ramindami vaiką arba rūpindamiesi šeimos saugumu).
Sodininkystė kaip ugdymo priemonė
Sodininkystė - puikus užsiėmimas ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, tačiau dažnai vaikams tai atrodo kaip nuobodus darbas. Įdėjus šiek tiek pastangų ir fantazijos sodininkystę galima paversti smagiu užsiėmimu visai šeimai. Juk smagu, kai gali paragauti savo užaugintų daržovių, stebėti, kaip dygsta salotos, o ant pasodintų gėlių nutūpia margaspalvis drugys! O kur dar ir gryno oro nauda! Sodininkystė yra puikus būdas vaikams užmegzti ryšį su gamta. Leisdami laiką sode, prižiūrėdami augalus, užsiaugindami vaisių bei daržovių patys, vaikai gali išmokti naujų įgūdžių, žaisti, ugdyti pasitikėjimą savimi. Vaikai gali pamatyti, kaip iš beveik nieko - sėklos - užauga gyvybė - gražus augalas. Retas vaikas, kuris nemėgtų būti lauke, kasti žemę, purvinti, konstruoti daiktus iš lauke randamų žaliavų, stebėti, kaip auga augalai. Tyrinėdami pasaulį sodininkystės veiklų metu vaikai kartu lavina ir smulkiąją motoriką, stambiąją motoriką, tobulina kalbos raidą, mokosi problemų sprendimo, gerina matematines žinias. Taip pat sodininkystė skatina ir smegenų vystymąsi, mąstymą - galite iš vaiko sulaukti įdomių klausimų, pavyzdžiui: kodėl augalams reikia saulės? Kuo naudingi sliekai? Kas yra fotosintezė? Iš ko sudarytas dirvožemis? Atsakykite į visus klausimus, jei kažko nežinote - domėkitės kartu. Pokalbių metu taip pat galite padiskutuoti apie sodininkystę kitose kultūrose, taip pat - priežastis, kodėl žmonės užsiima sodininkyste (vienam tai - pomėgis, kitam - maisto šaltinis). Turite puikią progą stiprinti ryšį su vaiku! Beje, darbas sode yra ir puiki fizinė mankšta bei poilsis nuo šiuolaikinių technologijų.
Norint, kad ir vaikui šia veikla užsiimti būtų įdomu, reikia pasirūpinti aplinkos pritaikymu jam. Rinkitės paprastesnius sodinimo ar augalų priežiūros būdus, suteikite vaikui asmeninę sodo erdvę, pavyzdžiui, nedidelį vazonėlį ar lysvės plotelį, kuris priklausys tik jam. Jei dar tik planuojate sodą ir jo dizainą, galbūt ši veikla įtrauks ir vyresnius vaikus - paklauskite jų nuomonės, kur norėtų, kad augtų konkreti daržovė ar uoga. Įsigykite vaiko amžiui tinkamus, lengvus sodo įrankius ir įrangą, pavyzdžiui, kastuvėlį, grėbliuką, mažą laistytuvą. Paskatinkite tyrinėti žemes ir purvą - mažesni vaikai dažniausiai mėgsta gaminti purvo pyragus ar statyti pilis. Kartu su mažyliais auginkite įdomius augalus, tokius kaip saulėgrąžos, pomidorai, braškės, moliūgai. Pagalvokite ir apie gėles, kurios vilioja drugelius, boružes ar kitus įdomius vabzdžius. Kartu su vaikais pasigaminkite kaliausę ir paaiškinkite, koks jos tikslas. Galite įrengti ir sliekų fermą, drugelių sodą. Auginkite nedidelį salotų sodelį, pasigaminkite mažą šiltnamį - panaudokite namuose randamus daiktus - skatinsite vaiką mokytis tvarumo. Kartu kraukite komposto krūvą, paaiškinkite apie kompostavimo naudą.
Pritaikykite aplinką sode taip, kad vaikui jame būtų saugu. Chemiją, tokią kaip trąšos ar purškalai, laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje. Jei tik įmanoma, nenaudokite cheminių medžiagų - auginkite ekologiškai. Įrankius, kuriais naudosis vaikas, pasirinkite tinkamo dydžio. Pasirūpinkite, kad teritorija būtų aptverta tvarkinga tvora ir saugiais vartais - išvenkite galimų trauma ar savarankiškų vaiko pasivaikščiojimų už sodo ribų jums nematant. Nepalikite didelių talpų su vandeniu be priežiūros prie mažų vaikų.
Vaikams patinka didelės, ryškių spalvų daržovės ir gėlės, ypač tos, kurios auga greitai. Tad jau minėti moliūgai, saulėgrąžos ar pomidorai yra puikus pavyzdys. Pagalvokite ir apie augalus, kurie turi įdomių juslinių ir tekstūrinių savybių. Žinoma, skirtingo amžiaus vaikai turi ir skirtingas fizines galimybes bei skirtingus įgūdžius atlikti užduotis, todėl idealu, jei užduotis vaikui paskirsite pagal jo amžių. Skirtingo amžiaus vaikams ir lūkesčius turėsite skirtingus. Jaunesni vaikai tikrai sugebės laistyti augalus, nuimti derlių ar sėti sėklas. Vyresnieji gali atlikti įvairesnes, daugiau jėgos reikalaujančias veiklas: kasti, nešti, sodinti, mulčiuoti genėti.
Dažnai nevalgūs vaikai ima valgyti daugiau maisto tuomet, kai patys prisideda prie jo gaminimo proceso. Pagalvokite, kaip smagu, kai daržoves ar vaisius gali ne tik savarankiškai supjaustyti, bet ir pats užsiauginti! Net patys didžiausi nevalgiukai mielai ragaus nuo krūmo nuskintą šilauogę ar pomidorą, kad bus prisidėję prie jų sodinimo, priežiūros ir auginimo.
