Kalba yra viena pagrindinių priemonių bendrauti, komunikuoti ir išreikšti save bei savo jausmus. Laiku neišmokus kalbėti, vėliau gali tekti susidurti su bendravimo, pasitikėjimo savimi, pasaulio pažinimo ir kitomis problemomis. Kuo anksčiau bus pastebėtas kalbos ar kalbėjimo sutrikimas, tuo lengviau ir greičiau juos bus galima pašalinti. Todėl ypatingai svarbu laiku kreiptis pagalbos į specialistus ir imtis priemonių, kurios padėtų kalbos sutrikimus įveikti.
Kai kurie vaikai vyresniame ikimokykliniame amžiuje vis dar netaisyklingai taria kai kuriuos garsus. Tarimo trūkumai, ypač sunkesni atvejai, trikdo vaikų psichinį vystymąsi, ir, pradėjus lankyti mokyklą, trukdo išmokti skaityti ir rašyti. Todėl reikia laiku šalinti kalbėjimo trūkumus.
Tačiau dažnai tėveliai pradeda nerimauti dėl savo vaikų kalbėjimo trūkumų gana ankstyvame amžiuje. Trejų metų metų vaikų tarimas dar nepakankamai aiškus ir dažniausiai sąlygojamas amžiaus ypatybių. Vaikas gali netarti garsų š, ž, č, dž, c, dz keisti į s, z; garsą r keisti į l. Trimetis vaikas dažnai netaisyklingai taria ilgus, ypač mažai žinomus, žodžius. Juos trumpina, keičia vietomis skiemenis, praleidžia garsus. Iki ketverių metų tai laikoma natūraliu fiziologiniu šveplavimu. Taip pat trijų metų vaikas, reikšdamas savo mintis, dar nesuderina giminės, skaičiaus, linksnių.
Kada reikėtų susirūpinti dėl vaiko kalbos raidos?
Jau nuo trejų metų, tėveliai turėtų susirūpinti jei vaikas:
- Garsus s, z keičia į t, d.
Šeštaisiais metais tam tikra dalis vaikų vis dar neištaria garsų š, ž, č, dž arba r, l, retais atvejais kitų garsų. Garsai r, l išmokstami tarti vėliausiai.
Kada susirūpinti?
- Dvejų metų vaikai turėtų nors du žodelius (arba garsažodžius, pvz. miau, tete..) jungti į frazę (pvz. miau ateee, au-au niam-niam). Jei vaikas sako „nio atete“ (noriu gerti), „lelia ojoj“ (vaikui skauda),- tai jau ryšys tarp dviejų žodžių. Kad vaikas pradėtų jungti žodžius, jis turi žinoti apie 200 žodžių.
- Trejų metų vaiko kalbą turėtų suprasti ne tik tėvai, bet ir aplinkiniai. „Švepluoti“ jam dar leidžiama 😊. Kalbėti turėtų mažiausiai trijų žodžių sakinukais (pvz. Katytė bėga laukan). Trimetis jau žino apie 2000 žodžių. Pasikonsultuoti su logopedu patartina, jei mažasis kalbėtojas garsus s, z taria kišdamas liežuvį tarp dantų arba keičia juos į t, d. Taip pat-jei neištaria garsų k ir g.
- Keturmetis turėtų pradėti tarti garsus š, ž. Pirmą pusmetį juos tarti izoliuotai (ššš, žžž) ar skiemenyse (šu, ši, žu, ža), o antrą pusmetį- jau vartoti šnekamojoje kalboje. Skardžiųjų priebalsių b, d, g neturėtų keisti į dusliuosius p, t, k. Garsai v, l, j nebepainiojami tarpusavyje (batas- patas, lova-vova, Jonas- Lionas). Laukdamas penktojo Gimtadienio, turėtų kalbėti sakiniais, sudarytais iš 5- 6 žodžių.
- 4 metų vaikai jau turėtų mokėti visus garsus, išskyrus sudėtingesnės artikuliacijos (S, Š, Z, Ž, C, Č, Dz, Dž, R), taip pat gali minkštinti L. Jei 4 metų vaikas taria daugiau garsų netaisyklingai, patartina kreiptis į logopedą.
- Penkerių metų vaiko tartis tampa vis taisyklingesnė. Jis jau turėtų pradėti tarti sudėtingiausius lietuvių kalbos garsus: c, č, dž, ch, h, f, r. Tačiau šių garsų mokymasis gali trukti iki 5,5- 6 metų. Sakiniai tampa vis taisyklingesni, suderintomis galūnėmis, teisingai vartojamais prielinksniais, sudaryti iš 5- 6 žodžių.
- Priešmokyklinio amžiaus vaikai išplėstiniais 6- 8 žodžių sakiniais. Taisyklingai vartoja esamojo, būtojo ir būsimojo laiko veiksmažodžius, įvairius jungtukus. Sudaro sakinius su žodžiais jei... tai, todėl, kad..., klausia kaip?, moka atsakyti į klausimus kas būtų, jei...? Dauguma vaikų geba ištarti įvairaus sunkumo žodžius, taisyklingai taria garsus ir jų samplaikas. Tačiau kai kurių šio amžiaus vaikų natūralus garsų tarimo mokymasis dar gali tęstis. Todėl nereikia išsigąsti, jei kalbai nebūdingi anksčiau paminėti pasiekimai.
Ką veikia vaikas pas logopedą?
Pirmiausia logopedas susipažįsta su vaiku, kuria draugišką, saugų ryšį. Kalbamasi apie tai, kas pačiam vaikui įdomu ir patrauklu. Pirmojo bendravimo metu ir per kelis tolimesnius susitikimus logopedas vertina (tėvams sutikus) vaiko kalbos, kalbėjimo ir mokunikacijos gebėjimus.
Logopedinė pagalba teikiama atsižvelgiant į kalbos sutrikimo pobūdį ir laipsnį bei vaiko amžių. Sudaromas pratybų tvarkaraštis bei ugdymo programos. Skiriamų pratybų skaičius - 1- 3 pratybos per savaitę, trukmė - 20 - 30 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių.
Logopedas parenka pagalbos strategijas ir priemones sutrikimų įveikai; veda individualias logopedo pamokas atsižvelgiant į sutrikimą ir jo lygmenį; naudoja įrodymais grįstus sutrikimų įveikimo būdus ar kompensacines strategijas; tradicines, inovatyvias ir/ar alternatyvias logopedines priemones.
Ugdome erdvinį suvokimą, mokomės taisyklingai vartoti prielinksnius, kalbėti sudurtiniais sakinukais. Įtvirtiname žinias apie aplinkinį pasaulį, mokomės apibendrinančių sąvokų. Pasakodami vartojame veiksmažodžius, būdvardžius, mokomės derinti giminę, skaičių, linksnį.
Svarbus bendradarbiavimas
Siekiant kuo didesnio efektyvumo, šalinant kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, labai svarbus bendras darbas su vaiku tarp grupės pedagogo, logopedo ir vaiko tėvelių. Todėl tėveliai visuomet maloniai laukiami logopedo kabinete trečiadieniais ryte nuo 8.00-9.00 ir po pietų iki 16.30. Jei šis laikas nepatogus, prašome pranešti logopedui jums tinkamą laiką ir būtinai pasidomėti Jūsų vaikučio pasiekimais bei problemomis, lavinant jo kalbą, bei sužinoti, kaip galėtumėte padėti ugdyti jo kalbą, bei formuoti taisyklingo garsų tarimo įgūdžius, bendraudami su vaiku namuose.
Esant reikalui, asmeninei konsultacijai tėveliai gali kreiptis bet kuriuo jiems patogiu metu.
Kitų specialistų pagalba
Be logopedo, vaikams augant ir vystantis gali prireikti ir kitų specialistų pagalbos:
- Ergoterapija: Neišlavėjusi smulkioji motorika, prasti socialiniai, apsitarnavimo, rašymo įgūdžiai gali ypatingai apsunkinti tiek vaiko, tiek suaugusiojo gyvenimą. Ergoterapija siekiama žmonėms suteikti galimybių būti socialiai aktyviems, siekti ir įgyvendinti asmeninius užsiėmimus.
- Specialusis pedagogas: Kiekvienam reikalinga skirtinga pagalba, padedanti tiek mokytis, tiek ugdyti mokymosi, socialinius, pažintinius ir kt. gebėjimus. Specialiojo pedagogo tikslas - teikti specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, padėti jiems įsisavinti ugdymosi turinį.
- Psichologo paslaugos: Psichologai teikia psichologinę pagalbą vaikams ir jų artimiesiems. Jie dirba ne tik su psichologinėmis problemomis, bet ir su žmonių asmenybės trūkumais, su tarpasmeniniais santykiais ir kitomis problemomis.
- ABA terapija: Tai moksliniais tyrimais pagrįsta metodika, kuri mokymosi ir elgesio keitimo principu ugdo įvairius įgūdžius bei formuoja elgesį.
- Montessori ugdymas: Šis metodas skatina vaiką būti nepriklausomu ir savarankišku, moko sukoncentruoti ir ilgai išlaikyti sutelktą dėmesį, skatina atsirasti arba sustiprėti vidinei vaiko motyvacijai veikti.
VŠĮ „Augu pozityviai“ specialistai konsultuoja tėvus bei globėjus, kurie augina vaikus, turinčius raidos sutrikimų. Konsultacijų tikslas padėti tėvams išsiaiškinti, kaip padėti vaikui lengviau ir sklandžiau integruotis bei prisitaikyti visuomenėje ir jį supančioje aplinkoje.
