Nėštumo metu moters kūne vyksta daugybė pokyčių, o pilvo srities pokyčiai yra vieni pastebimiausių. Sparčiai augant vaisiui, didėjanti gimda tempia pilvo raumenis. Vertikaliai išsidėstę tiesieji pilvo raumenys išsiskiria, taip padarydami vietos augančiai naujai gyvybei. Tempiama didėjančios gimdos, pilvo raumenis jungianti baltoji linija išsiplečia, tačiau po gimdymo nebesusitraukia, todėl pilvas lieka atsikišęs. Po nėštumo gali išlikti ir visos pilvo raumeninės sienos laisvumas.
„Nėštumo metu pilvo raumenys tempiasi labai sparčiai, todėl kūnas nespėja prisitaikyti. Pasitikrinti, ar pilvo raumenys išsiskyrę, moteris gali pati: atsigulus ant nugaros ir uždėjus pirštą po bamba reikia kelis kartus sukosėti. Gydytojai sutaria, kad nors nėra oficialių taisyklių, kurių laikantis pilvo raumenys tikrai neprasiskirs, tačiau visais atvejais prevencija rūpintis reikėtų dar prieš nėštumą. Sportas gali padėti išsaugoti tvirtą pilvo sieną, kuri sėkmingai atlaikytų augančio vaisiaus spaudimą. „Sportuojant tvirtėja ne tik raumenys, bet ir juos jungiantys raiščiai. Nors jų pokyčiai vyksta lėtai, jie labai svarbūs, nes būtent tiesiuosius pilvo raumenis jungiantys raiščiai įplyšta nėštumo metu. Ilgalaikis sportas iki nėštumo gali padėti sutvirtinti raiščius, kurie vėliau galbūt puikiai susidoros su nėštumo iššūkiu,“ - teigė gydytojas G. Mankštintis specialistai pataria ir nėštumo metu, kad dėl pakitusių hormonų atsipalaidavę raumenys išliktų tvirti ir sėkmingai atlaikytų augančios gimdos spaudimą.
Pilvo srities pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu visame moters kūne vyksta labai daug pokyčių, kurių išvengti niekaip nepavyks, o pilvo sritis - ne išimtis. Sparčiai augant vaisiui, didėjanti gimda tempia pilvo raumenis. Vertikaliai išsidėstę tiesieji pilvo raumenys išsiskiria, taip padarydami vietos augančiai naujai gyvybei. Tempiama didėjančios gimdos, pilvo raumenis jungianti baltoji linija išsiplečia, tačiau po gimdymo nebesusitraukia, todėl pilvas lieka atsikišęs. Po nėštumo gali išlikti ir visos pilvo raumeninės sienos laisvumas.
„Nėštumo metu pilvo raumenys tempiasi labai sparčiai, todėl kūnas nespėja prisitaikyti. Pasitikrinti, ar pilvo raumenys išsiskyrę, moteris gali pati: atsigulus ant nugaros ir uždėjus pirštą po bamba reikia kelis kartus sukosėti.
Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės, (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos.Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių, kaupia skysčius.
Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.
Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Taip nutinka, nes dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.
Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Šie nėštumo sukelti nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto. Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
Kaip rūpintis pilvo oda ir raumenimis nėštumo metu?
Didelį spaudimą patiriančiam nėščiosios pilvui į pagalbą galima pasitelkti įvairias atramą suteikiančias priemones. „Nėščiųjų diržai naudingi tuo, kad prilaiko pilvą ir raumenims tenka mažesnė įtampa. Vaisius pilvo sieną spaudžia iš vidaus, todėl puiku, jei yra išorinė atsvara, galinti sumažinti raumenis plėšiančią jėgą,“ - aiškino G. Kitas įdomus ir naujas pagalbos įtampą patiriantiems raumenims ir odai būdas - taipavimas. Japonijoje atsiradusi ant odos klijuojama priemonė prilaiko pilvo sieną ir padeda odai išvengti strijų. Vis dėlto gydytojas G. Samulėnas teigia, kad naujoji priemonė reikalauja kur kas daugiau laiko ir priežiūros nei kompresiniai diržai, todėl nėra tokia patogi. Nėščiųjų diržai užtikrina reikiamam pagalbą pilvo raumenims.
Sveika mityba nėštumo metu padeda užtikrinti visapusišką moters ir vaiko sveikatą. Vienas iš veiksnių, galinčių nulemti pilvo diastazės atsiradimą - per didelis priaugtas svoris. „Nėštumo metu moterys priauga vidutiniškai 13 kilogramų, todėl skatiname nėščiąsias laikytis sveikos mitybos principų ir daugiau judėti. Nereikėtų valgyti už du, tačiau kartais moterims sudėtinga susilaikyti, nes nėštumo metu padidėja apetitas, keičiasi skoniai, medžiagų apykaita. Normalu, kad kuo moteris iki nėštumo buvo lieknesnė, tuo daugiau svorio nėštumo metu ji priauga, o apkūnesnės atvirkščiai - priauga mažiau,“ - sakė akušerė-ginekologė H. Nėštumo metu rekomenduojama rinktis sveikesnį, daugiau vitaminų turintį maistą, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti kaloringesniu maistu.
Pokyčiai ir galimos problemos nėštumo metu
Nėštumo metu pilvo skausmas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, susijusių su nėštumo pokyčiais arba kitomis sveikatos problemomis. Vienas iš dažniausių skausmo pilvo šone nėštumo metu šaltinių yra raumenų ir raiščių tempimas. Augant vaisiui, organizmas pradeda gaminti daugiau hormonų, kurie atpalaiduoja raumenis ir raiščius, kad jie galėtų prisitaikyti prie augančio pilvo. Tai gali sukelti skausmą pilvo šonuose, ypač per pirmąjį ir antrąjį nėštumo trimestrą.
Kaip vaisius auga, gimda plečiasi ir pradeda spausti aplinkinius organus, kas gali sukelti pilvo skausmą. Gimdos augimas dažnai sukelia diskomfortą pilvo šonuose, ypač vėlesniuose nėštumo etapuose. Skausmas gali būti tarsi tempimo pojūtis arba jausmas, kad pilvas „traukiasi“.
Nėštumo metu dažni virškinimo sutrikimai, tokie kaip vidurių užkietėjimas, dujų kaupimasis ar pilvo pūtimas, gali sukelti diskomfortą ir skausmą pilvo šone. Auganti gimda gali daryti spaudimą žarnynui, o tai gali apsunkinti virškinimą ir sukelti pilvo skausmus.
Apčiuopa yra uždegimas apendikso ir gali sukelti skausmą pilvo šone. Nors apčiuopa yra reta nėščioms moterims, jis vis tiek gali atsirasti ir sukelti skausmą dešinėje apatinėje pilvo dalyje. Apčiuopos skausmas gali pradėti stiprėti ir apimti visą pilvą, lydimas karščiavimo, pykinimo ir vėmimo.
Preeklampsija yra rimta nėštumo komplikacija, kuri pasireiškia aukštu kraujo spaudimu ir gali sukelti pilvo skausmą, ypač dešinėje viršutinėje pilvo dalyje. Be skausmo, preeklampsiją gali lydėti galvos skausmas, regos sutrikimai, patinimas ir pykinimas.
Ektopinis nėštumas yra būklė, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakiuose. Tai gali sukelti stiprų skausmą pilvo šone, ypač dešinėje ar kairėje pusėje.
Normali embriono implantacija gimdos gleivinėje gali būti susijusi su nestipriais, protarpiniais spazmais (jaučiamais apatinėje pilvo dalyje) trunkančiais 1 ar 2 dienas bei menku implantaciniu kraujavimu. Kraujavimas dažniausiai būna labai nestiprus, jis pasireiškia tarp 6 ir 12 dienos nuo numanomos pastojimo datos - dažniausiai tuo laiku, kai tikimasi kitų mėnesinių.
Ektopinis nėštumas yra dažniausia priežastis, lemianti moterų mirtingumą pirmojo nėštumo trimestro metu. Jis vystosi, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje. Dažniausios ektopinio nėštumo priežastys yra kiaušidžių, kiaušintakių ar gimdos anatominės anomalijos, tačiau iki 95% ektopinių nėštumų išsivysto kiaušintakyje.
Bet kokio pobūdžio vaginalinis kraujavimas ar gimdos kaklelio konsistencijos pokyčiai, ypač ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gali būti susiję su persileidimo grėsme. Moterims savaiminis abortas paprastai pasireiškia kraujavimu, audinių pasišalinimu iš gimdos bei pilvo skausmu. Gydymo taktika priklauso nuo savaiminio persileidimo eigos. Jei įvyksta visiškas savaiminis abortas, papildomas gydymas gali būti ir nereikalingas. Kartais gali prireikti medikamentinio gydymo misoprostoliu, o labiau komplikuotais atvejais ir chirurginės intervencijos.
Kiaušidės cista - tai ertminis darinys, pripildytas ląstelių sekreto. Kiaušidžių cistos nėščiosioms pasitaiko maždaug 1 iš 1000 atvejų. Didelės cistos nėštumo metu gali plyšti ar nulemti kiaušidės apsisukimą, sukeldamos stiprų pilvo skausmą bei padidindamos persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę.
Kiaušidės apsisukimas yra reta, tačiau grėsminga ir urgentinė ūmaus pilvo skausmo priežastis. Kiaušidei apsisukant apie savo kraujagyslinę ašį pirmiausia sutrikdoma limfos ir veninio kraujo apytaka, o vėliau sutrinka ir arterinė kraujotaka. Kiaušidės apsisukimas moterims kurkas dažniau įvyksta būtent nėštumo metu.
Gimdos lejomiomos, gerybiniai gimdos sienos augliai, nustatomos apie 20% reprodukcinio amžiaus moterų. Dauguma gimdos miomų yra mažos bei asimptominės, tačiau didelės miomos gali spausti kitus dubens organus bei sukelti skausmą ar patologinį kraujavimą iš gimdos.
Apendicito dažnis nenėščių moterų bei nėščiųjų tarpe nesiskiria ir gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo trimestru. Apendicitas yra dažniausia neakušerinė ūmaus pilvo skausmo priežastis nėštumo metu, pasitaikanti 1 iš 1500 visų nėštumų.
Moterys, lyginant su vyrais, turi dvigubai didesnę tulžies akmenligės išsivystymo riziką. Nėštumo metu pasikeitusi hormonų pusiausvyra šią riziką padidina dar labiau. Tulžies pūslės akmenligės sukeltas cholecistitas pasireiškia ūmiu skausmu po dešiniuoju šonkaulių lanku, kuris yra lydimas pykinimo bei vėmimo.
Šlapimo takų infekcijos dažniausiai pasitaiko būtent nėštumo metu dėl pokyčių, įvykstančių šlapimo takuose. Gimda mažajame dubenyje yra lokalizuota už šlapimo pūslės. Gimdai didėjant nėštumo metu gali sutrikti šlapimo nutekėjimas iš šlapimo pūslės, o susilaikantis šlapimas yra svarbus šlapimo takų infekcijos predisponuojantis veiksnys.
Apvalusis raištis fiksuoja gimdą dubenyje, o jai didėjant nėštumo metu apvalusis raištis įsitempia. Dėl nervinių skaidulų dirginimo įsitempiant apvaliajam raiščiui gali atsirasti pilvo skausmas, ypač atliekant staigesnius judesius.
Kaip rūpintis savimi nėštumo metu
Nors kai kurie skausmai yra natūralūs ir susiję su augančiu vaisiumi ir kūno pokyčiais, kai kurie gali rodyti rimtas problemas, kurios reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Norint išvengti pilvo skausmo nėštumo metu, svarbu stebėti savo kūno reakcijas, išvengti per didelio fizinio krūvio ir stresinių situacijų, laikytis sveikos mitybos ir užtikrinti pakankamą poilsį.
Nėštumo metu rekomenduojama rinktis sveikesnį, daugiau vitaminų turintį maistą, tačiau nereikėtų piktnaudžiauti kaloringesniu maistu.
Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.
Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė).
Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.
Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.). Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.
Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskaulti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.
Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.
Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.
Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Nereikia valgyti “už du”, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.
Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Galima sportuoti, tačiau svarbu vengti spazmų metu. Reikia pailsėti, nurimti, atlikti atpalaidavimo pratimus. Korekcinė mankšta su diafragminiais pratimais gali padėti išspręsti šią problemą, suteikia raiščių ir raumenų elastingumą, taip besiplečianti gimda geba su kontroliuoti augimo šuolius be spazmų, skausmo.
Pasyvus gyvenimo būdas gali prisidėti prie raumens spazmų. Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vis dėlto gydytojas G. Mankštintis teigia, kad nors nėra oficialių taisyklių, kurių laikantis pilvo raumenys tikrai neprasiskirs, tačiau visais atvejais prevencija rūpintis reikėtų dar prieš nėštumą. Sportas gali padėti išsaugoti tvirtą pilvo sieną, kuri sėkmingai atlaikytų augančio vaisiaus spaudimą.
Kaip bebūtų, net ir taikant prevencines priemones, po nėštumo pilvo raumenys gali likti prasiskyrę, gali būti susiformavusių išvaržų, tai pat estetinių problemų kelti išsitampiusi ir strijomis išvagota oda - tokiais atvejais gali padėti tik operacija. Vis dėlto akušerė-ginekologė H. „Nėštumas tęsiasi devynis mėnesius, per tą laiką moters kūnas nuolat keičiasi, todėl nereikėtų tikėtis greito rezultato vos pagimdžius. Jei po gimdymo praėjus daugiau pusei metų išlieka klausimų, reikėtų kreiptis į plastikos chirurgus. „Kiekvienas atvejis individualus, todėl svarbu nuodugniai įvertinti situaciją ir moters lūkesčius. Pilvo plastikos operacijai reikia pasiruošti - geriausi rezultatai pasiekiami atsikračius antsvorio, pradėjus stiprinti pilvo raumenis. Taip pat rekomenduotina operaciją planuoti tik tada, kai moteris jau nutraukusi žindymą, nėštumų daugiau nebeplanuoja,“ - teigė gydytojas G.
Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Jeigu tai kartojasi nuosekliai kas pusę minutės ar kas valandą be jokių priežasčių, tai gali būti ženklas, jog metas pailsėti.
Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.
Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau.
Niu ką, dabar turi tik laukti ir žiūrėti, kaip bus. Geriausiai gydytoja gali pasakyti. Kažkaip manau, kad nieko blogo nebus, nes vis dėlto leliuką supa kažkiek aplinkinių audinių.
Kai man buvo tik 5,5 sav. kaip tyčia išsidrėbiau labai skaudžiai namuose užkliuvusi už lovos krašto. Niu, leliukas tada dar buvo labai mažytis, bet tikrai ne juokais persigandau, kad nebūtų jis dėl sutrenkimo atsikabinęs. Bet apsiraminau, paglosčiau pilvelį, paprašiau mažylio, kad jis gyventų tuo viskas ir baigėsi.
Aš laukdamasi antro, irgi maždaug 30-32 savaičių, užkliuvusi už šaligatvio plytelės, visu ūgiu tiesiai ant pilvo išsitiesiau ant grindinio... Rankomis atsiremti nesugebėjau, nes jose laikiau metinuką vyresnėlį, ir stengiausi rankomis apsaugoti jo galvytę... Baimės, o ne skausmo buvo pilnos kelnės Bet viskas buvo gerai, tiesa aš baisi bailė ir tą pačią dieną nulėkiau į ligoninę darytis echoskopijos... Siaubas, gali ir proto nusokti po tokiu ivykiu...
Ačiū, merginos, nuraminot Baisiausia ir yra tai, kad ne tiek skauda, kiek prisigalvoji visokių blogybių. Įsivaizduoju, kad tikrai nerimauji... as ir tikiuosi kad viskas bus gerai leliukas juda tai svarbiausia o del pilvuko tempimo gal tiesiog koks raumuo pasitempe arba susitrenkiai arba tiesiog sutapimas gal mazylis pakeite poza...
Kaip tik šiandien buvau pas gydytoją ir tuo pačiu paklausiau dėl vakarykščio pilvuko sutrenkimo. Ji tiesiog šyptelėjo ir pasakė, kad čia tik aš galvoju, kad kažkas blogai (kad aš čia sau psichologiškai įsiteigiau ) Anot jos, "moterys po avarijų sėkmingai išnešioja, nepersileidžia, tai toks sutrenkimas nieko baisaus".
Gydytoja tiesiog šyptelėjo ir pasakė, kad čia tik aš galvoju, kad kažkas blogai (kad aš čia sau psichologiškai įsiteigiau ) Anot jos, "moterys po avarijų sėkmingai išnešioja, nepersileidžia, tai toks sutrenkimas nieko baisaus".
Diaugiuosi kad viskas jums gerai.
Jeigu skausmas stiprėja, pasikartoja, atsiranda karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Jei tau pasirodys, kad judesių neįprastai mažai, gal vertėtų ir anksčiau pasirodyti gydytojui (ligoninėje).
Tempimo pratimai nėščiosioms/Apatinės nugaros dalies atpalaidavimas nėštumo metu/Mankšta nėščiosioms
