Elektra yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, tačiau netinkamas elgesys su elektros prietaisais gali būti labai pavojingas. Šis straipsnis skirtas vaikams, siekiant suprantamai paaiškinti, kaip saugiai elgtis su elektra ir elektros prietaisais.
Saugus elgesys su elektra yra labai svarbus
Saugus elgesys su elektra yra labai svarbus norint išvengti nelaimingų atsitikimų ir traumų. Elektra gali būti pavojinga, jei nesilaikoma pagrindinių saugos taisyklių.
Reguliariai tikrinkite elektros prietaisų laidus ir kištukus, ar jie nėra pažeisti. Naudokite tik sertifikuotus elektros prietaisus. Neperkraukite elektros lizdų. Apsaugokite elektros lizdus nuo vaikų naudodami specialius kištukus. Mokykite vaikus apie saugų elgesį su elektra.
Elektros lizdai - ne žaidimų aikštelė
Nekiškite jokių daiktų į elektros lizdą. Tai gali sukelti elektros smūgį, kuris gali būti labai pavojingas gyvybei. Niekada nekiškite į lizdus jokių metalinių daiktų, tokių kaip adatos, vielos ar žirklės. Atminkite, kad elektros lizdas nėra vieta žaidimams.
Įmonės „Liregus“, jau šešis dešimtmečius Lietuvoje gaminančios elektros instaliacijos reikmenis, direktorius Leonas Kirkilovskis sako, jog visi šie aspektai yra kuo puikiausiai suderinami, tačiau pirkėjai dažnai nepagalvoja apie brangiausią savo turtą - vaikus. Didžiausi pasaulio stebuklai slypi mažuose dalykuose. Tereikia tai pastebėti. Šis posakis kuo puikiausiai atspindi elektros jungiklio ir kištukinio lizdo (buitiškai kalbant - „rozetės“) esmę, kurios visai nepastebime kasdienybės rutinoje: vienu jungiklio mygtuku tamsus kambarys nušvinta jaukia šviesa. Kištukinio lizdo pagalba virtuvėje tyliai suburzgia šaldytuvas, televizorius rodo mylimas laidas ir nekenčiamas reklamas... Kiekviename bute ar name yra ir dar po keletą pamirštų, nenaudojamų kištukinių lizdų, į kuriuos net nekreipiame dėmesio, nes jie „tiesiog buvo pagal projektą“... Tačiau nutinka, kad šeimoje atsiranda koks mažas ir ypatingai svarbaus asmens statusą turintis pilietis, kuris šį kištukinį lizdą būtinai pastebės ir neduok dieve, sugalvos patikrinti jo veikimo principus... L. Kirkilovskis šypteli ir sako, kad griežto mamos ar tėčio pabarimo tikrai nepakanka smalsiems vaiko pirštukams (o gal ir gyvybei) apsaugoti nuo kištukiniame lizde tūnančios grėsmingos jėgos. Kaip nepakanka ir populiarių užkištukų, pardavinėjamų vaikų prekių skyriuose. Pasak jo, teko girdėti, kad šiuos kamštukus mažieji smalsautojai sugeba daug greičiau ištraukti iš „rozetės“, nei tai padaro mamos su specialiai tam skirtais rakteliais. O jei dar šis apsauginis kištukas pagražintas vaikišku paveikslėliu, tai kištukinis lizdas tampa tikrų tikriausiu vaiko dėmesio magnetu. L. Kirkilovskis pataria montuojant kištukinius lizdus rinktis tas gaminių serijas, kurios turi specialias apsaugines sklendes.
Apsauginės sklendės - tai apsaugos mechanizmas, kuris ištraukus elektros prietaiso kištuką iš „rozetės“, automatiškai užsklendžia elektros lizdo skylutes. Apsauginės sklendės sumontuojamos gamybos procese, o esant poreikiui išmontuoti prireiks suaugusiojo jėgos ir atsuktuvo. Apsauginės sklendės apskritai vargu ar patrauks vaiko, ar kieno nors dėmesį, nes yra visiškai nekrentančios į akis ir tiesiog subtiliai paslepia kištukinio lizdo skylutes. Apsauginių sklendžių mechanizmas prasiveria tik tuo atveju, kai į kištukinį lizdą yra jungiamas dvišakis kištukas, taigi nei tušinuku, nei virbalu, nei jokiu kitu vienšakiu prietaisu apsiginklavęs mažylis negalės įveikti tokios sklendės. Ne veltui tokios sklendės yra privalomos ir visuose vaikų lopšelių, darželių, mokyklų vaikų kambariuose.
Kištuko ištraukimas - darykite tai teisingai
Traukdami kištuką iš elektros lizdo, visada traukite už galvutės, o ne už laido. Traukiant už laido, jis gali nutrūkti, o tai gali sukelti elektros smūgį. Laidas yra silpnoji jungtis, todėl reikia elgtis atsargiai. Kuo rečiau įkišinėti ir ištraukinėti kištuką.
Žiežirbos ir kvapai - įspėjamieji ženklai
Jei įkišus kištuką į elektros lizdą pasimato žiežirbos ar pasklinda gumos kvapas, nedelsiant ištraukite kištuką. Pasiimkite SAUSĄ skudurėlį ir ištraukite kištuką lauk. Tai gali reikšti, kad elektros lizdas yra sugedęs arba prietaisas yra pažeistas.
Sugedę prietaisai - palikite specialistams
Sugedus elektros prietaisui, niekada nepulkite jo taisyti patys. Kreipkitės į suaugusius arba specialistus, kurie turi reikiamų žinių ir įrankių. Bandymas taisyti prietaisą patiems gali sukelti susižeidimus arba elektros smūgį.
Vanduo ir elektra - mirtinas derinys
Jokiu būdu nepilkite vandens ant degančio (ar nedegančio) elektros prietaiso. Vanduo yra elektros laidininkas, todėl tai gali sukelti elektros smūgį. Prietaisui užsidegus, užmeskite ant jo sausą antklodę arba naudokite specialų gesintuvą.
Vanduo yra elektros laidininkas, todėl labai svarbu vengti kontakto tarp vandens ir elektros prietaisų. Saugokite, kad elektros laidai, kištukiniai lizdai, kištukai ar patys elektros prietaisai nesudrėktų. Pavojinga elektrinius prietaisus naudoti drėgnoje aplinkoje. Kai elektrinis arbatinukas yra įjungtas, nepilkite ir neišpilkite iš jo vandens. Skalbimo mašina nesinaudokite kieme, pirtyje ir vonios kambaryje, kur šalia yra vandentiekio vamzdžiai. Upelių ir baseinų vanduo praleidžia elektros srovę. Niekada nesimaudykite per audrą.
Vienas lizdas - vienas prietaisas
Nekiškite kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą. Tai gali perkaisti elektros lizdą ir sukelti gaisrą.
Išeinant - išjunkite prietaisus
Išeinant iš kambario, visada išjunkite šviesą ir kitus elektros prietaisus. Tai ne tik padeda taupyti energiją, bet ir sumažina gaisro riziką.
Nelaimės atveju - skambinkite pagalbai
Ištikus didelei nelaimei, skambinkite 112. Tai yra pagalbos numeris, kuriuo galite pranešti apie gaisrą, elektros smūgį ar kitą pavojingą situaciją.
Kaip Padėti Nukentėjusiam Žmogui?
Jeigu Trenkia Elektra: Jei pavyksta tai padaryti - kuo greičiau atsitraukite nuo elektros šaltinio. Pastebėję nudegimą, šaldykite jį po vėsaus vandens srove. Pajutę kokius nors simptomus, neatidėliodami kreipkitės medicinos pagalbos.
Jeigu Matote, Kad Nukentėjo Kitas Žmogus: Kai kitą žmogų krečia elektra, jei yra galimybė, svarbu kuo greičiau išjungti elektros šaltinį. Jei negalima išjungti ir šaltinis žemos įtampos - žmogų nuo srovės reikia atskirti su elektros izoliatoriumi (guma ar medžiu). Jei šaltinis aukštos įtampos - jokiu būdu nesilieskite net ir su izoliatoriumi, nes tai darant galima mirtinai susižaloti.
Vienintelė išimtis - jei įrankis pagal specifikacijas yra pritaikytas aukštai įtampai ir yra naudojamas profesionaliai.
Jei prie traumą patyrusios aukos saugu liestis, įvertiname, ar ji sąmoninga ir kvėpuoja, ar kvėpuoja nenormaliai (įtariama klinikinė mirtis) ir nedelsdami skambiname 112, kviečiame greitąją medicinos pagalbą (GMP), pradedame atlikti krūtinės ląstos paspaudimus bei laukiame tolesnių nurodymų ir pagalbos.
Ar Mus Gali Nukrėsti Elektra, Jei Paliesime Elektros Krečiamą Žmogų?
Tikrai taip, jei liesimės tiesiogiai, be jokio izoliatoriaus, nes pats žmogus yra neblogas laidininkas. Primenu, kad, jei šaltinis aukštos įtampos (>600 V), prie nelaimę patyrusio žmogaus nesiliečiame net ir ginkluoti guma ar medžiu.
Kaip Taisyklingai Atlikti Gaivinimą?
Pagrindinė taisyklė: jei abejojate, ar pradėti gaivinimą, visada geriau pradėti. Pradėję daryti krūtinės paspaudimus, galite išgelbėti gyvybę. Taip pat labai svarbu įvertinus, kad pacientas nesąmoningas ir nenormaliai ar visai nekvėpuoja, prieš imantis tolesnių veiksmų (gaivinimo), kviesti GMP ir, jei žinome, kad netoliese yra automatinis (išorinis) defibriliatorius, reikia paprašyti aplinkinių kuo greičiau pristatyti jį į įvykio vietą. Ankstyva defibriliacija dažnai gali būti raktas į sėkmę.
Šoko avarinės situacijos ir gydymas
Kaip Išvengti Tokios Nelaimės?
Geriausia prevencija - būti gerai informuotam ir laikytis kelių principų. Kalbant apie elektrą, svarbu neimprovizuoti ir visus elektros darbus patikėti profesionalams, niekada neturėti reikalų tuo pat metu su dviem dalykais - elektra ir vandeniu.
Reprezentatyvią apklausą apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje „Eaton“ užsakymu atliko „OMD“. Internetu buvo apklausta 1012 Lietuvos interneto vartotojų nuo 18 iki 74 metų. Beveik 96 proc. šalies tėvų moko savo vaikus apie saugų elgesį su elektra ir dauguma jų pradeda tai daryti anksti: 43 proc. šalies gyventojų apie tai kalba su vaikais iki 3 metų, o 32 proc. - kai vaikams yra 4-5 metai. Tai atskleidžia reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa apie elektros sistemos saugumą gyvenamojoje vietoje. Vis tik, yra ir neraminančių faktorių. „Siekėme išsiaiškinti, ar vaikai yra tinkamai mokomi saugaus elgesio su elektra bei jos prietaisais namuose. Rezultatai rodo, kad dauguma tėvų iš esmės elgiasi atsakingai, tačiau ne visi žino, kada vertėtų tai pradėti daryti: 21 proc. tėvų pradeda apie tai kalbėti su jau mokyklinio arba net paaugliško amžiaus vaikais, o 4 proc. tėvų apskritai to nedaro tikėdamiesi, kad vaikai patys išmoks saugaus elgesio su elektra“, - apklausos rezultatus komentuoja energijos valdymo bendrovės „Eaton Electric“ padalinio Lietuvoje vadovas Edmondas Daukšas.
Eksperto pastebėjimais, vaikų dažniau nemoko tie respondentai, kurie patys yra abejingi elektros saugumui ir niekada nėra tikrinę elektros instaliacijos būklės namuose. Be to, dalis tėvų nurodo, kad patiki tai ir ugdymo įstaigoms. Vadinasi, atsakomybė kartais perkeliama ant svetimų pečių. Potencialios elektros grėsmės vaikams Tokia praktika nėra pagirtina, nes elektros grėsmės vaikų tyko jiems dar nepradėjus lankyti ugdymo įstaigos. E. Daukšo teigimu, namuose vaikams gali kilti dviejų rūšių elektros pavojai: tiesioginiai ir netiesioginiai. „Viena pavojingiausių tiesioginių grėsmių yra kištukiniai lizdai, kurie masina vaikus kišti ten įvarius daiktus. Dar didesnis pavojus kyla, jei tie elektros lizdai netvarkingi“, - teigia ekspertas. Kitas tiesioginis pavojus - vandens ir buities prietaisų ar elektros lizdų kontaktas, ypač - vonios kambaryje. „Nesant papildomoms apsaugoms įvadiniame elektros skydelyje, vandens ir elektros kontaktas yra labai pavojingas. Be to, nereta situacija, kuomet paaugliai, maudydamiesi vonioje, šalia krauna išmanųjį telefoną. Tokiais atvejais išlieka grėsmė, kad jis įkris į vonią“, - komentuoja E. Daukšas. Pavojus kyla ir tuomet, kai namuose nėra sutvarkytas įžeminimo kontūras, - yra rizika būti nukrėstam kokio nors buities prietaiso. Tokios grėsmės nėra, jei tas prietaisas yra kokybiškas ir atitinkantis visus saugumo reikalavimus. Prie netiesioginių elektros grėsmių ekspertas priskiria elektros lanką. Jis gali susiformuoti, kai, tarkime, klibančiame elektros lizde ar prailgintuve įvyksta trumpasis jungimas. Jo metu elektra kibirkščiuoja ir, jei vaikas yra šalia, jis gali nusideginti. „Siekiant apsisaugoti nuo tokių grėsmių, įvadiniame namų elektros skydelyje turi būti sumontuoti atitinkami sprendimai. Jeigu skydelyje yra priskirti automatiniai jungikliai ir nuotėkio relės, minimali apsauga jau yra. Norint apsisaugoti nuo rimtesnių grėsmių, tokių kaip elektros lankas, turėtų būti įdiegta ir lanko apsaugos įranga. Deja, dažniausiai būstuose būna tik automatiniai jungikliai, o to nepakanka. Juolab kad šiuolaikinės apsaugos reikalingos ne tik dėl žmonių saugumo, bet ir dėl namų turto tausojimo“, - teigia E. Daukšas. Rekomenduoja mokyti anksti Visi eksperto minėti atvejai gali pasibaigti nudegimais ar elektros traumomis. Todėl tėvams svarbu užtikrinti vaikų saugumą imantis papildomų saugumo priemonių ir juos ugdant.
Vaikų psichologo, psichiatro Lino Slušnio teigimu, pradėti apie tai kalbėti galima jau su dvimečiais. „Vos išmokę vaikščioti, jie pradeda domėtis elektros lizdais, taip pat greitai perpranta, kaip kraunami išmanieji telefonai, ir patys nori tai išmėginti“, - argumentuoja L. Slušnys. Jo teigimu, dažniausiai tokiose situacijose tinkami du būdai: kalbėjimas apie saugumą bei galimus pavojus ir iliustracijos. Pastarosios itin svarbios, siekiant atžaloms parodyti, kas nutinka, jei elgiamasi nesaugiai. Atsižvelgiant į vaikų amžių, L. Slušnys rekomenduoja skirtingus mokymo būdus. 2-5 m. vaikai tiesiogiai priima tai, kas jiems sakoma. Tai reiškia, kad jei pasakysite, jog į elektros lizdą įkišus virbalą trenks žaibas, jie tuo tikės. Vaikams nuo 6-7 metų jau reikia įrodymų, todėl tėvai turėtų pasitelkti iliustracijas ir paaiškinti plačiau. Tam tinka knygutės, vaizdai, piešiniai, socialiniai tinklai, „YouTube“ pamokėlės. O štai su paaugliais galima kalbėti rimčiau ir netgi parodyti įvadinį elektros skydelį namuose pasakant, kad, jei tuo metu nėra suaugusiųjų, o kažkas namuose dega, nutekėjo vanduo ar yra problemų su elektra, reikėtų išjungti elektros įtampą. Eksperto teigimu, kalbėjimas apie elektros grėsmes nėra vaikų gąsdinimas - tai pasekmių aiškinimas. „Mažieji tokių dalykų neišsigąsta - jei nuolat su jais kalbame apie saugumą, tai jie net ir kitiems vaikams papasakoja, kaip gali nutikti. Tai nereiškia, kad pakalbėjus jie 100 proc. niekada to nepabandys, bet rizika sumažėja“, - paaiškina L. Slušnys. Žinoma, kalbantis apie pavojus gali būti pažadintas vaikų smalsumas. Neretas atvejis, kuomet jie daro ką nors puikiai žinodami, kad taip negalima. „Jeigu yra gąsdinami, vaikai nebūtinai supranta, ar tas pavojus realus, ir jiems norisi pabandyti, kaip tai atrodo realybėje. Todėl grasinimai šiuo atveju neveikia. Tačiau kalbėti šia tema būtina, nes jei galvosime, kad vaikas išmoks savaime, tai tokios pamokos brangiai kainuos“, - apibendrina L.
