Šis straipsnis skirtas atostogų ir su jomis susijusių garantijų darbuotojams, auginantiems vaikus, klausimams aptarti. Jame pateikiamos praktinės konsultacijos, apžvelgiami Darbo kodekso pakeitimai ir naujovės, susijusios su vaiko priežiūros atostogomis, išmokomis, taip pat kitais su atostogomis susijusiais klausimais.
Vaiko priežiūros tvarkos ir išmokų pakeitimai
Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo pakeitimai, susiję su vaiko priežiūros tvarka ir išmokų skaičiavimu. Šie pakeitimai inicijuoti atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros. Direktyva numato pareigą visoms valstybėms numatyti būtinus vaiko priežiūros mėnesius tiek tėčiui, tiek mamai. Siekiama lyčių lygybės užtikrinimo profesiniame ir asmeniniame gyvenime, vyrų įtraukimo į šeimos gyvenimą ir moterų išlikimo darbo rinkoje.
Tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos už vaikus, gimusius ar įvaikintus iki 2023 m. sausio 1 d., bus skiriamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Visiems tėvams, kurių vaikai gimė iki 2022 m. gruodžio 31 d., bus taikoma senoji tvarka, o tėvams, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., - naujoji tvarka.
Tėvų pasirinkimo galimybės
Tėvai ir toliau galės pasirinkti, ar jie nori vaiką prižiūrėti ir jo priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Iš jų 2 neperleidžiamus mėnesius (bendrai 4 mėnesius - du mamai, du tėčiui) vaikas galės būti prižiūrimas kiekvieno iš vaiko tėvų (įtėvių, globėjų). Likusį laiką vaikas galės būti prižiūrimas ir išmoka mokama tiek mamai, tiek tėčiui, įtėviams ir globėjams, tiek vienam iš įstatyme nustatytas sąlygas atitinkančių senelių.
Jeigu vienas iš tėvų nepasinaudoja neperleidžiamais mėnesiais vaikui prižiūrėti, bendra vaiko priežiūros išmokos gavimo trukmė sutrumpėtų iki 16 arba 22 mėnesių. Jeigu tėtis sutinka prižiūrėti vaiką per neperleidžiamus 2 mėnesius, išmoka būtų mokama jam, o mama galėtų grįžti į darbą. Seneliai, nors ir negalės pasinaudoti mamai ir tėčiui skiriamais neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais, tačiau galės prižiūrėti anūką ir gauti vaiko priežiūros išmoką likusį laiką, jei atitiks įstatyme nustatytas sąlygas.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Kitais mėnesiais vaiko priežiūros išmokos dydis bus mažesnis: pasirinkus išmoką iki 18 mėnesių - 60 proc. kompensuojamojo uždarbio (77,34 proc. „į rankas“); pasirinkus išmoką iki 24 mėnesių - 45 proc. (58 proc. „į rankas“) iki 12 mėnesių ir 30 proc. (38,67 proc. „į rankas“) nuo 12 iki 24 mėnesių.
Šie pakeitimai leis vaiko priežiūros išmokų gavėjams, susumavus išmokas už visą laikotarpį, gauti panašią ar didesnę sumą nei anksčiau.
Darbo kodekso garantijos ir lankstesnės darbo sąlygos
Darbo kodeksas numato papildomas garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus. Darbuotojai, auginantys du vaikus iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į papildomą poilsio dieną per mėnesį arba jų darbo savaitė gali būti sutrumpinama 2 valandomis. Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę sutrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra apmokamas darbdavio.
Darbuotojai, auginantys besimokantį vaiką iki 12 metų, turi teisę į pusę darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną. Nėščios moterys, darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką.
Taip pat numatytos garantijos darbuotojams, auginantiems vaikus, siekiant užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Nėščios moterys, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali prašyti lankstesnių darbo sąlygų, įskaitant nuotolinį darbą.
Krūtimi maitinančiai darbuotojai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas 3 valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip 0,5 valandos pertraukos kūdikiui maitinti. Šios pertraukos apmokamos pagal darbuotojos darbo užmokestį.
Atostogos ir kompensacijos
Darbo kodekso 138 straipsnis numato, kad darbdavio nurodymu seminare praleistas laikas yra darbo laikas ir už jį mokamas darbo užmokestis. Darbo kodekso 135 straipsnis papildytas įtraukiant savišvietos atostogas.
Darbo kodeksas nereglamentuoja kompensavimo už viršvalandžius naktį suteikiant tiek pat valandų poilsio laiko, tačiau tokį kompensavimo būdą iš principo leidžia LRV nutarimas. Dėl savanoriškai veiklai skirto laisvo laiko šalys turės sutarti.
Teisę pasinaudoti papildomu poilsio laiku darbuotoja praranda tą dieną, kai vyresniajam vaikui sukanka 12 metų. Už nedirbtą laiką neturi būti mokama, nebent darbdavys pats taip nuspręstų.
Darbuotojams, kurie dirba ne visą darbo laiką (mažiau nei 40 val. per savaitę), suteikiami trumpesni mamadieniai. Įteisintos vienos dienos nemokamos atostogos.
Garantijos, kai vaiką augina vienas iš tėvų
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį. Tai reiškia, kad 4 mėnesius bus mokama po 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (100,54 proc. „į rankas“) vaiko priežiūros išmoka. Tokia nuostata taikoma vienišoms mamoms, siekiant padėti joms išlikti darbo rinkoje.
Yra nustatytas baigtinis atvejų skaičius, kada bus laikoma, kad vaiką augina vienas iš tėvų. Tai apima atvejus, kai kitas tėvas (įtėvis) ar globėjas yra miręs, nežinia kur esantis, jam apribota tėvų valdžia, nenustatyta tėvystė, vaikas yra atskirtas nuo vieno iš tėvų, kitas tėvas pripažintas neveiksniu, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, o kitam apribotas bendravimas, kitas globėjas atleistas ar nušalintas nuo pareigų, arba kitas tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Vienišos mamos, gaunančios vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį ir turinčios papildomų pajamų, vaiko priežiūros išmoka bus mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas papildomas pajamas. Ši nuostata nebus taikoma savarankiškai dirbantiems asmenims, jų pajamos nemažins vaiko priežiūros išmokos.
Knyga iš kalėjimo: kas joje nutylėta apie prezidentus?
Atostogos mirus šeimos nariui
Darbo kodekse (DK) numatyta darbdavio pareiga suteikti nemokamas atostogas darbuotojui dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse. Tokių nemokamų atostogų trukmė yra iki 5 kalendorinių dienų. Kolektyvinėse sutartyse taip pat gali būti numatytos tikslinės atostogos.
Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą ir suteikti ne trumpesnės nei prašo darbuotojas trukmės nemokamas atostogas (bet ne ilgesnes nei 5 kalendorinės dienos). Šis laikas nėra apmokamas, nebent darbdavys nustato kitaip.
Darbuotojo neišleidimas į laidotuves yra darbo įstatymų pažeidimas. Darbuotojo nepasirodymas darbe laidotuvių dieną ar iš karto po to negali būti vertinamas kaip pravaikšta. Jeigu darbdavys pritaiko drausminę atsakomybę, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo ir žalos atlyginimo.
Nors Darbo kodeksas nepateikia sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimo, tačiau, taikant kitus įstatymus, šeimos nariais turėtų būti laikomi tėvai, vaikai, broliai, seserys, sutuoktiniai, sutuoktinio tėvai, seneliai, vaikus auginantys partneriai ir asmenys, turintys senyvo amžiaus ar neįgalius artimuosius.
Nors Darbo kodekse nėra aiškaus termino, kada gali būti imamos 5 dienų atostogos, protingumo principai ir atostogų tikslas diktuoja, kad jos turėtų būti suteikiamos iš karto po artimojo mirties ir apimti laidojimo dieną. Darbdavys ir darbuotojas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir laiku pranešti apie aplinkybes, galinčias paveikti sutarties vykdymą.
